Savivaldybėse sėkmingai įgyvendinamos užimtumo didinimo programos, kuriose teikiama pagalba žmonėms, susiduriantiems su socialinių įgūdžių trūkumu, priklausomybėmis, skolomis ar kitomis gyvenimiškomis problemomis. Profesionalūs konsultantai problemas, kliudančias žmogui įsidarbinti, sprendžia kompleksiškai: pavyzdžiui, suteikia reikiamą pagalbą gydytis nuo priklausomybių, didinti motyvaciją ir gerinti socialinius įgūdžius, taip pat tarpininkauja komunikuojant su antstoliais dėl skolų.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Aušros Putk, net socialinėje atskirtyje esančius, ilgą laiką nedirbančius pažeidžiamus asmenis, užimtumo didinimo programos sugrąžina į darbo rinką.
„Dažnai įsidarbinimą ribojančių aplinkybių žmogus negali pašalinti pats, nes neturi pakankamai drąsos ir žinių kur ieškoti pagalbos. Net ir pavykus įsidarbinti, laiku neišspręstos problemos trukdo ilgiau išlikti darbo rinkoje, todėl žmogus vėl atsiduria darbo rinkos užribyje, iš kurio jis gali ištrūkti tik profesionalios pagalbos dėka“, – sako viceministrė Aušra Putk.
Duomenys rodo, kad užimtumo didinimo programos veikia sėkmingai, tokios pagalbos poreikis auga. Per 10 šių metų mėnesių paslaugos teiktos jau 5,3 tūkst. asmenų (per tą patį 2024 m. laikotarpį paslaugos buvo teiktos 4,5 tūkst. asmenų).
Užimtumo didinimo programų esmė – įvairių sričių specialistų bendradarbiavimas
Užimtumo didinimo programos skatina tarpinstitucinį bendradarbiavimą, sujungdamos visų reikalingų institucijų ir organizacijų – vietos savivaldos, Užimtumo tarnybos, nevyriausybinių organizacijų, darbdavių bei kitų valstybinių įstaigų specialistų – pagalbą.
Užimtumo didinimo programų įgyvendinimas yra paremtas atvejo vadybos taikymu, svarbus vaidmuo tenka atvejo vadybininkams, nes jie suburia įvairių sričių specialistų atvejo komandas, kurios, įsigilindamos į kiekvieno asmens individualias problemas, parenka tinkamiausias paslaugas joms spręsti ir padeda asmenims sugrįžti į darbo rinką.
Toks bendradarbiavimo modelis suburia įvairias vietos institucijas (Užimtumo tarnybą, visuomenės sveikatos biurus, socialinių paslaugų centrus ir kt.), nevyriausybines ir kitas organizacijas, kurių skirtingos kompetencijos ir patirtys leidžia visapusiškiau suteikti pagalbą žmogui. Praktika rodo, kad šiame procese efektyviau įtraukiami ir vietos darbdaviai.
Užimtumo didinimo programų metu sprendžiamos problemos keičia programų dalyvių gyvenimus.
Realios istorijos
Dažniausios kliūtys, trukdančios asmenims įsidarbinti, yra socialinių įgūdžių ir motyvacijos dirbti stoka, kurią neretai lydi įvairios priklausomybės, taip pat turimos skolos, dėl kurių asmenys praranda norą dirbti.
Atkreipiame dėmesį, kad istorijose minimų žmonių vardai yra pakeisti.
60 m. amžiaus klaipėdietės Marijos įsidarbinimą ribojo šeimos nario slauga. Jį prižiūrėdama Marija jautėsi užsisėdėjusi namuose, labai sumažėjo jos pasitikėjimas savimi. Jai teiktos psichologo, psichosocialinės pagalbos paslaugos, šeimos nario priežiūrai pasitelktos dienos užimtumo paslaugos suaugusiems asmenims su negalia. Dalyvavimo programoje metu, Marija išreiškė norą ieškotis darbo, nurodė, jog pageidauja dirbti nepilną darbo dieną, netoli namų, tad, teikiant tarpininkavimo paslaugas, surasta darbo vieta valymo paslaugų įmonėje. Moteris džiaugiasi teigiamais gyvenimo pokyčiais, pagerėjusia gyvenimo kokybe.
42 metų Roberto iš Anykščių gyvenimą jau dvidešimt metų temdė priklausomybės nuo alkoholio šešėlis, kurį lydėjo nepasitikėjimas savimi ir savarankiškumo stoka. Darbo su priklausomybių konsultante rezultatas – pusė metų be alkoholio. Supratęs priklausomybės poveikį jo gyvenimui, Rokas nusprendė atsiriboti nuo jį įtraukusios žalingos aplinkos. Netrukus jis sulaukė pasiūlymo įsidarbinti terminuotai, tačiau net ir tai Roką labai džiugina. Jo istorija įrodo, kad išlipus iš priklausomybės liūno, galima susikurti visiškai naują pilnavertį gyvenimą.
Telšiuose gyvenantis 56 m. Steponas jau dešimtmečius buvo praradęs viltį įsidarbinti legaliai. Jo gyvenimo ritmą ilgą laiką sudarė socialinė pašalpa, nedidelis nuosavas ūkis ir smulkūs pagalbos darbai kaimynams. Po programoje teiktų kompleksinių paslaugų, Steponui pavyko atsisakyti žalingų įpročių ir terminuotai padirbėti seniūnijoje, finansuojant užimtumo didinimo programos lėšomis. Pastebėjus vyro pareigingumą ir atsakingumą, jis įdarbintas nuolatinėms pagalbinio darbininko pareigoms švietimo įstaigoje, kurioje dirba ilgiau nei metus.
Motyvacijos trūkumas, turimos sveikatos problemos, susisiekimo nebuvimas 52 m. varėniškę Dalią įstūmė į ilgalaikius nedarbo spąstus – moteris turi tik pagrindinį išsilavinimą ir dviejų metų darbo stažą. Jai teiktos individualios ir grupinės psichologo, karjeros specialisto konsultacijos, padėta terminuotai įsidarbinti nepilnu etatu parduotuvės valytoja, taip pat teiktos pavėžėjimo paslaugos. Ištrūkusi iš atskirties Dalia pastebi: „Mes su vyru visą gyvenimą gyvenome atsiskyrę nuo žmonių tarp miškų. Dabar aš dirbu su žmonėmis, aš bendrauju su jais.“. Įsitvirtinusi darbo rinkoje Dalia padėjo rasti lėšų susiremontuoti automobilį ir taip išsprendė susisiekimo problemą.
Aukštąjį išsilavinimą turinti 54 m. amžiaus vilnietė Rasa Užimtumo tarnyboje periodiškai registruodavosi nuo 2007 metų. Moteris turi skolų, tačiau nežino kiek ir kam tiksliai. Dėl to išgyveno, jautėsi pasimetusi ir sutrikusi. Bandant dirbti, antstoliai nuskaičiuodavo didelę dalį darbo užmokesčio, todėl buvo sunku išgyventi. Domėjosi fizinio asmens bankroto galimybe, bet pačiai procesai atrodė per sudėtingi. Dalyvaujant užimtumo didinimo programoje suteiktos psichologo, teisininko, karjeros specialisto konsultacijos, lankė socialinio motyvavimo, finansinio raštingumo, savipagalbos grupės užsiėmimus. Teisinių konsultacijų metu išsiaiškinta, kad turimų skolų suma sudaro daugiau nei kelias dešimtis tūkstančių eurų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovas suteikė pagalbą renkant ir rengiant dokumentus teismui dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Moteriai įsidarbinus, padėta pasinaudoti „skolų atostogomis“.
Tai tik keletas iš daugybės sėkmės istorijų, kuriomis dalijasi savivaldybės. Šie pavyzdžiai iliustruoja kaip svarbu įsidarbinimą ribojančias problemas spręsti kompleksiškai, įgyvendinant užimtumo didinimo programas ir taikant atvejo vadybą. Be to, pastebima, kad teigiamas efektas pasireiškia ne tik programos dalyviams, bet ir jų šeimų nariams bei artimiesiems: suradęs savyje motyvacijos įveikti priklausomybes, grąžinti skolas, įgavęs pasitikėjimo savimi ir įsidarbinęs ar pasiruošęs dirbti žmogus, kartu prisideda ir prie savo šeimos gerovės augimo.
