Lietuvos politinę padangę sudrebinęs teisėsaugos tyrimas, susijęs su buvusiu premjeru Sauliumi Skverneliu ir jo aplinka, visuomenėje sukėlė tikrą sumaištį, kurią laidoje „Delfi savaitė“ detaliai pakomentavo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius bei buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris.
Nors viena dalis visuomenės liko šokiruota, o kita įvykius stebi su santūriu skepticizmu, teisininkų bendruomenei šis atvejis tapo ne tik politiniu skandalu, bet ir sunkiai suvokiamu profesiniu kazusu.
Profesorius E. Kūris neslėpė, kad žinia apie kratas Sauliaus Skvernelio namuose ir kabinete jam buvo tokia netikėta, jog privertė tiesiogine prasme ieškoti kėdės, kur atsisėsti. Teisininkų sluoksniuose ši situacija buvo ironiškai apibūdinta per gramatinę prizmę: buvo juokaujama, kad žodžiai „Skvernelis“ ir „krata“ tikrai gali atsidurti viename sakinyje, tačiau iki šiol visi tikėjosi, jog Skvernelis tame sakinyje bus veiksnys – tas, kuris inicijuoja veiksmą, o ne vietos aplinkybė, žyminti vietą, kurioje kratos atliekamos.
Pasak E. Kūrio, patyrusiam pareigūnui, turinčiam milžinišką veikimo įvairiose valstybės institucijose patirtį, tokie procesiniai veiksmai atrodo kaip sunkiai tikėtinas scenarijus, todėl kyla esminis klausimas: net jei darytume prielaidą, kad S. Skvernelis būtų turėjęs tam tikrų polinkių, ar tokio lygio profesionalas būtų galėjęs daryti tokias žiaurias klaidas.
Šioje painioje istorijoje viena centrinių figūrų tampa Agnė Silickienė, kurios karjeros viražai kelia daugybę klausimų tiek žurnalistams, tiek politologams. Profesorius pastebi, kad jos perėjimas iš Seimo pirmininko patarėjos pareigų į Augalininkystės tarnybą bei vėlesnis delegavimas į Vyriausiąją rinkimų komisiją rodo akivaizdų politinį palankumą, tačiau jo pagrindas lieka miglotas.
Čia išnyra vadinamoji „Marijampolės linija“, mat tiek S. Skvernelis, tiek A. Silickienė yra kilę iš to paties krašto, o šis ryšys kursto spėliojimus, ar už darbinio bendradarbiavimo nesislepia kažkas daugiau.
E. Kūris pasidalino ir asmenine detale – pasirodo, prieš du dešimtmečius A. Silickienė buvo jo studentė, kurios magistro darbui jis vadovavo. Paradoksalu, bet tuomet jos pasirinkta tema buvo apie interesų konfliktus Seimo nario veikloje, tad šiandienos įvykiai tarsi tapo savotišku, nors ir nemaloniu, šio akademinio darbo tęsiniu realybėje.
Analizuodamas paties S. Skvernelio išsakytus žodžius apie „padarytas klaidas šioje istorijoje“, profesorius kėlė klausimą, ką būtent politikas turėjo omenyje – ar procesinius nusižengimus, ar tik komunikacines nesėkmes, apie kurias dažnai kalba kritikai.
E. Kūris pabrėžė, kad jei „klaida“ yra vadinamas nusikaltimas, tai jau nebe klaida, o rimtas baudžiamasis nusižengimas, tačiau priminė ir garsiąją Taleirano frazę, jog kartais klaida gali būti net blogiau už nusikaltimą.
Nors galutinį tašką padės tyrimas ir teismas, šis atvejis, pasak profesoriaus, palieka daugybę neatsakytų klausimų apie politinę etiką ir profesionalumo kainą.
Visą „Delfi savaitės” laidą galite pamatyti čia:
