Kaip knygoje „Zanavykija“ rašo Antanas Tamošaitis, „Vasaromis ir šiltu pavasario ir rudens laikotarpiu vyrai dėvėjo šiaudines, namie pačių pintas skrybėles. Skrybėles siūdavo moterys arba seneliai. Šaltesniam orui esant, būdavo dėvimos įvairių pavidalų kepurės, o žiemai kailinės ausinės.
Vyrų išeiginiai marškiniai buvo siuvami iš storesnės drobės. Turėjo papuošimus ir parinktus raštus rankogaliuose, krūtinėje ir apykaklėje.
Seniausios zanavykų kelnės buvo tamsokos su siaurais išilginiais dryželiais ir austos miliškai. Kelnių kiškų galus sukišdavo į kojines, batus, kurių aulų galai būdavo atversti. Vyrai kelnes persijuosdavo plačia rinktine juosta.
Liemenės buvo trumpos, be rankovių, tik iki juosmens. Priekis – iš vienokio audeklo, dažnai pusvilnonio. Nugara – iš tamsesnio, mažiau spalvoto audeklo. Kišenius užsiūdavo ant viršaus.
Iš plono vienspalvio vilnonio audeklo siūdavo striukes su rankovėmis, gana trumpokas. Susisagstydavo mediniais arba kauliniais brankteliais.
Kailiniai buvo ilgo pasiuvimo, į apačią platėjantys, ilga vilna į vidų. Rusvos spalvos odos.
Vasaromis ir šaltesniame ore prie darbų kojas apvyniodavo autais. Bet išeigai moterys vyrams numegzdavo linines, medvilnines arba vilnones, tamsios spalvos kojines. Vilnones žiemines suveldavo, kad būtų šiltesnės.
Odinės naginės buvo pagrindinis išeiginis apsiavimas. Vėlesniais laikais po naginėmis jau pakaldavo storokus padus arba siūdinosi pas batsiuvius pusbačius, pusilgius arba ilgus batus su spalvotu pamušalu.
Zanavykų drabužiai yra vieni gražiausių iš visų Lietuvos apylinkių. Jie buvo išstatyti daugelyje užsienio parodų. Ten zanavykės moters tautinis kostiumas yra laimėjęs konkurso keliu pirmą vietą Europoje.
Zanavykių tulpinių prijuosčių raštai yra itin sodrių spalvų ir įvairių formų. Kaišytinių prijuosčių moterys prisiausdavo net po keliolika.
(Dvidešimto) šimtmečio pradžioje naminių išeiginių drabužių mada pradėjo nykti. Tada atsirado keletas senoviškų kaišytinių zanavykių prijuosčių rinkėjų ir sudarė nemažas jų kolekcijas.
Prijuostės buvo tikri meno kūriniai. Zanavykės moterys buvo vienos geriausių lietuvių audėjų ir meniškų audinių kūrėjų. Jos ištaigingai rengdavosi vestuvėms. Prisiausdavo didelius ir įvairius kraičius. Kai naminių išeiginių drabužių dėvėjimas išnyko, ne viena zanavykė išsaugojo savo audinių kraitį ir prosenelių palikimą klėtyse ir margose kraičių skryniose.
