„Cancel kultūra“ ryja savo vaikus (I dalis)
Primėčius akmenų į „cancel kultūros“ gerbėjų daržą, leisiu sau perbėgti į kitą barikadų pusę. Kaip minėjau, „cancel kultūros“ įrankis gali būti panaudotas teisingai, jei tai kyla iš visuomenės širdies. Geras to pavyzdys yra tarptautinių įmonių, veikiančių rusijoje, prekių boikotas. Tik prasidėjus karui, dalis tarptautinių kompanijų skubino bėgti iš rusijos vien dėl baimės būti „cancelintoms“. Toks netikėtas tarptautinių kompanijų žingsnis atnešė šaliai agresorei daugiau žalos nei pūkuotos, spragų pilnos ES sankcijos. Net dabar prognozuojamas rusijos BVP susitraukimas šiems metams tėra tik 3.5%. Įdomu, kurią dalį to sudarys tarptautinės sankcijos, o kurią moralinių vertybių besilaikančios, ar pasmerkimo bijančių įmonių pasitraukimas.
Daugeliu atveju „cancel kultūra“ tėra naujausių madų vaikymasis
Grįžtant prie straipsnio pavadinimo ištakų, daugeliu atveju „cancel kultūra“ tėra naujausių madų vaikymasis. Ne paslaptis, kad nemažą dalį „buitinės“ „cancel kultūros“ propaguotojų sudaro save neoliberaliais ar progresyviais laikantys asmenys. Taip pat įvairūs influenceriai, pramogų pasaulio atstovai, palaikantys šį judėjimą ir taip susikuriantys papildomas gerbėjų minias. Žinoma, priklausomai nuo situacijos, „cancel kultūra“ suburia ir tradicinių pažiūrų dešiniuosius. Nors šie dažniau būna „cancel kultūros“ kritikai. O ką reiškia būti moraliu progresyviuoju dinamiškame 21 amžiuje?
Dar neseniai buvo aiškinama, kad pasaulyje tėra dvi lytys. Dabar kai kurie radikalieji progresyvieji jų suskaičiuoja virš penkiasdešimt. Štai, užlips ant scenos koks politikas ar muzikantas, nepaminės visų lyčių ir galimai tu jau esi radikaliojo „cancel kultūros“ gerbėjo juodajame sąraše. Jei manote, kad nusišneku, pasižiūrėkite kiek triukšmo sukėlė Lietuvos prezidento replika apie merginos pakvietimą prie ežero. Palyginimas ten gal ir prastas, bet dalis radikaliųjų progresyviųjų jau galanda kirvius dėl įžvelgiamo baisaus seksizmo. Viskas būtų buvę gerai, jei prezidentas šalia merginos būtų įterpęs „ar vaikiną“.
Tiesą sakant, „cancel kultūros“ taikinyje jau atsidūrė iki tol progresyvios visuomenės dievuku laikytas Elonas Muskas. Dėl jo nusišnekėjimų Ukrainos atžvilgiu, viena žymi Kanados žurnalistė straipsniuose pradėjo raginti žmones boikotuoti „Tesla“ automobilius. Prieš kelias dienas toks pasiūlymas iškilo ir tarp D. Britanijos valdžios atstovų. Tiesa, šis pasiūlymas buvo greitai atmestas. Priežastis ta pati, kaip ir aprašyta anksčiau. E. Musko figūra per didelė, o „Starlink“ technologijos sunkiai pakeičiamos. Pats aš dar neatmesčiau ir to, jog už E. Musko slypi taip niekur ir nedingęs JAV politikų „taikos“ blokas, siekiantis visais būdais sudaryti paliaubas su rusija.
Gyvenimas kanibalų pilnoje saloje
Kažkada mokslininkai padarė tyrimą apie šiuolaikinio vyro psichologinę būseną. Ją palygino su gyvenimu kanibalų pilnoje saloje. Niekad nežinai, kas tave suris. Panašiai turėtų jaustis ir aštriai progresyvias pažiūras puoselėjantys asmenys. Kas vakar buvo tinkamas pokštas, šiandien jau gali būti smerkiama.
Niekada nežinai, kur ir kada suklysi. O žmogus juk 80 procentų savo žodžių, sprendimų padaro spontaniškai. Tad radikalieji „cancel kultūros“ atstovai gali labai lengvai atsidurti tos pačios propaguojamos kultūros paraštėse.
Deja, kaip parodė ne vienas atvejis, „cancel kultūra“ kartą suklydusiems retai suteikia antrą šansą. Skirtingai nei teisme, kur tave išteisina, įaudrinta minia retai savo klydimus pripažįsta ar suklydusiam atleidžia.
Geras to pavyzdys yra Džonio Depo byla. Nuteistas ir pasmerktas nekaltai. Dabar išteisintas. Bet prarasti karjeros metai nebegrįš. Kiek iš „cancel kultūros“ aktoriaus boikotuotųjų šiandien jo atsiprašė?
Giedrius Iškauskas
