Žemaitijoje stūksanti katalikų šventovė. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta. Čia 1993 metais lankėsi legendinis popiežius Jonas Paulius II. Vietovė tarpukaryje sutraukdavo minias maldininkų ir piligrimų. Šiluva – kiekviename žingsnyje alsuoja religiniais potyriais ir ženklais. Sename,...
Skaityti daugiauDetailsSenuose šaltiniuose radau marijonų vienuolių reklaminę žinutę laikraštyje. Broliams marijonams reikėjo įvairaus profilio ir gabumų žmonių. Įstoti į vienuolyną buvo kviečiami ne tik inteligentai, bet ir mažai mokslo matę darbininkai. Kvietimo formos skelbime rašoma,...
Skaityti daugiauDetailsTarpukaryje keliauti į vakarų Europą lietuviams buvo patogiausia traukiniu. Dažnai tokia kelionė startuodavo Kaune. Per Suvalkiją riedančių vagonų gaudesį girdėjome ir mes, - sūduviečiai. Link Karaliaučiaus lėkdavęs traukinys aplankydavo Kazlų Rūdą, Vilkaviškį. Toliau -...
Skaityti daugiauDetailsPrieškario sūduvių spaudoje radau straipsnį „Ir šviesa ir tiesa mūs žingsnius telydi/ V. Kudirkos mokyklą Naumiestyje atidarius“. 1932 m. prie prūsų ir lietuvių sienos įsikūrusiame Naumiestyje įvyko pradžios mokyklos atidarymo iškilmės. Į šventę iš...
Skaityti daugiauDetailsPasak įvykių liudininko Juozo Zabielavičiaus „Prieš pat pirmąjį pasaulinį karą, kai pasienio miesteliuose su Vokietija gyvenantys žmonės jau buvo prakutę, rankinis verpimas ir audimas sumažėjo. Krautuvėse atsirado pigesnių audinių parvežtų iš Vokietijos. Kybartų broliu...
Skaityti daugiauDetailsBevartant senųjų knygų puslapius radau 1932 m. publikaciją. Senojo kunigo, profesoriaus, istoriko mintys privertė suklusti ir pasinerti kelis šimtus metų atgal į Sūduvos praeitį. Pasakojime minimi Orijos ir Žuvinto ežerai, Lieponos upelis šalia Kybartų,...
Skaityti daugiauDetailsPasienio miestelis prie prūsų. Saulei nusileidus čia sužibo daugybė žiburių. Įvažiavimą į miestą papuošė puošnūs vartai. Rinkosi įvairios organizacijos ir draugijos. Artėjo Vytauto Didžiojo šventė. Išvakarės. Pasak 1930 m. šaltinių, „Dieną prieš renginį Kybartų...
Skaityti daugiauDetailsŽinutės formos naujienose iš senosios Marijampolės rašoma apie vyrų šventę. Mieste įvyko tikrų vyrų sueiga. Keli šimtai marijampoliečių dalyvavo Petrinėse. Sakoma, kad ištisus du mėnesius tęsėsi dvasinis Marijampolės parapijos atgimimas: „Miesto vyrų dienoje, per...
Skaityti daugiauDetailsSenuose šaltiniuose rašoma apie Marijampolėje įvykusias futbolo varžybas. Kartais į suvalkiečių sostinę atvykdavo komandos iš kitų miestelių. Čia sužaisdavo vieną ar kitą mačą. Susidomėjimas futbolu buvo didelis. Tarpukario šaltiniuose teigiama, kad marijampoliečiai ketvirtame praėjusio...
Skaityti daugiauDetailsSenuose 1914 m. rudens šaltiniuose minimas mūšis tarp vokiečių ir rusų. Šakių rajone, prie pagrindinio kelio ties Kiduliais ir Gelgaudiškiu stūkso Kaimelio kaimas. Pasak pranešimų sename laikraštyje, „Naumiesčio apskrityje, ties Kaimeliu ir Kiduliais buvo...
Skaityti daugiauDetailsPaežeriuose gyvenęs savanoris Juozas Andziulis pasakoja apie nepriklausomybės pradžią derlingose kapsų žemėse. Pasak prisiminimų autoriaus, „Lietuvos valstybės Taryba paskelbė nepriklausomybę. Aš tada mokytojavau Vilkaviškyje. Mūsų jaunimui „Žiburio“ draugija surengė kursus. Be manęs mokytojavo mano...
Skaityti daugiauDetailsTarpukaryje Marijampolė garsėjo savo gimnazijomis ir mokslo šventovėmis. Ryškiausiai švietė Rygiškių Jono gimnazijos šviesa. Tačiau ne ką mažesnę reikšmę turėjo vienuolių marijonų valdoma privati mokslo įstaiga. Čia buvo ir moksleivių bendrabutis. Kartais vienuoliai už...
Skaityti daugiauDetailsPrieš daugiau nei aštuoniasdešimt metų netoli Vilkaviškio stūksantis Paežerių ežeras buvo kur kas mažesnis nei dabar. Mieste gyvenę žmonės iki maudynių vietos kulniuodavo beveik du kilometrus. Tarp Vilkaviškio ir vandens telkinio žaliavo gyventojų pievos...
Skaityti daugiauDetailsPritrenkiantys įspūdžiai iš prieškario Kalvarijos, Liubavo ūkininkų laukų ir sodybų. Senojo keliautojo žvilgsnis pastebėjo net menkiausias Pirmosios Lietuvos Respublikos suvalkiečių būdo ypatybes. Komplimentų gausa mūsų sūduvių protėvių troboms privertė kilstelėti antakius. 1931 m. šaltinuose...
Skaityti daugiauDetailsKarštą, 1940 metų birželio, mėnesį Vilkaviškio geležinkelio stotyje išlipo inteligentiškos išvaizdos moteris su kiek paaugusiais vaikais. Rankose laikė gana didelius lagaminus ir sunkiai juos tempė prie netoli buvusio kelio. Vaikai įdėmiai spoksojo į architekto...
Skaityti daugiauDetailsTarpukaryje didžiausių miškų Lietuvoje apsuptyje glūdėjo Kazlų Rūdos miestelis. Už miestelį didesnis, bet miesto nepriaugęs bažnytkaimis. Išaugo labai greitai, praktiškai per dešimt nepriklausomos Lietuvos metų. Miestelio praeities romantika persipindavo su tarpukario moderniom technologijom. Aplink...
Skaityti daugiauDetails1918 m. pasaulyje nuo ispaniško gripo masiškai mirė jauni žmonės. Pirmojo pasaulinio karo nualinta Marijampolė svajojo apie valstybės nepriklausomybę. Mieste šėlo marodieriai, vagys ir plėšikai. Iš Rusijos atgal į gimtąjį miestą plūdo alkani ir...
Skaityti daugiauDetailsPasak prieškario Marijampolės legendinio istoriko dr. K. J. Totoraičio „Prieš tris šimtus su viršum metų kaimai, kurie yra dešiniajame Šešupės krašte, priklausė Prienų parapijai. Iš kitos upės pusės buvo Vilkaviškio parapijos valdos. Aplinkui arti...
Skaityti daugiauDetailsLietuvoje devynioliktame amžiuje dvarininkai rengė viešas ūkio parodas. Manoma, kad tokios parodos buvo svarbi ne tik ūkio, bet ir tautinio lietuvių atgimimo dalis. Iš tokio tipo renginių 1911 m. išsiskyrė paroda vykusi Marijampolėje. Apie...
Skaityti daugiauDetails1938 metų sausio mėnesio penktą dieną suėjo penkiolika metų nuo atidaryto ir sėkmingai naudojamo geležinkelio Kazlų Rūda-Šeštokai ruožo. Tą dieną Marijampolėje į geležinkelio stotį rinkosi minios žmonių. Šaltiniuose pabrėžiama, kad Lietuvai svarbios geležinkelio atkarpos...
Skaityti daugiauDetails