Rašytojas, publicistas, vertėjas ir kultūros veikėjas, rašęs lietuvių ir lenkų kalbomis, gyvenęs tiek Lietuvoje, tiek ir Lenkijoje Juozapas Albinas Herbačiauskas gimė 1876 m. spalio 20 d. Vilkaviškio apskrityje, Lankeliškiuose, Stolaukelių sodžiuje, zakristijono Kajetono Herbačiausko...
Skaityti daugiauPasak 1938 m. šaltinių, „gražūs ir reikšmingi suvalkiečiams yra Sekminių papročiai. Iš jų spindėte spindi mūsų kaimo nesugadintas ir kitų tautų įtakos dar nepaliestas lietuviškumas. Kalbant apskritai dabar (tarpukariu) senovės papročiai ir apeigos jau...
Skaityti daugiauSpalio 15 dieną Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyko renginys, kurio metu buvo pristatyta Sūduvos heraldika, pašventintos ir perduotos regiono savivaldybėms Sūduvos heraldinės vėliavos. Šventiniame renginyje dalyvavo Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas Paulius Marozas, Igliaukos...
Skaityti daugiauTarp Šeštokų geležinkelio stoties ir Lazdijų, neaprėpiamose istorinėse Sūduvos lygumose stūkso Rudaminos miestelis. Praeityje Marijampolės apskričiai priklausiusi, kalvų ir kalnelių apsupta vietovė. Vietovė turėjusi itin garsią praeitį. Pasak tarpukario šaltinių, „Rudaminos vardo kilmė...
Skaityti daugiauVietovė keturių kelių susikirtime. Čia tarpukaryje kryžiavosi Simno, Lazdijų, Marijampolės ir Kalvarijos plentai. Pasak B. Kviklio, „ Krosnos bažnytkaimis įsikūręs keli kilometrai nuo didžiųjų Palių. Pro miestelį vingiuoja ne tik plentai, bet ir geležinkelio...
Skaityti daugiauTarpukario publikacijos antraštė skelbia: „Šakių apskrities įžymieji“. Ištisas puslapis skirtas zanavykų kraštui nusipelniusiems asmenims. Visi išskirtinai vyrai ir viena moteris: kunigas, ūkininkas, valdininkas, rašytojas, knygnešys ir knygrišys, mokytoja ir knygų redaktorius. Paliesime mažiaus plunksnos...
Skaityti daugiauPateikiamų prisiminimų autorius Vincas Bielskus spaudos draudimo laikotarpiu platino draudžiamas lietuviškas knygas. Priklausė legendinei Marijampolės ir Vilkaviškio krašte veikusiai Sietyno organizacijai. Savo tėviškėje Balsupių kaime 1940 m. galimai paslėpė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Anot Vinco...
Skaityti daugiauTrečiame praėjusio amžiaus dešimtmetyje prieškario spauda keletą sakinių skyrė Kudirkos Naumiesčio miesteliui. Tiesa tuo metu vietovės pavadinime skambėjo vienas žodis - Naumiestis. Minėtu laikmečiu apie paminklo V. Kudirkai projektą dar niekas negalvojo. Todėl publikacija...
Skaityti daugiauŠaltiniuose perskaičiau publikaciją „Marijonų gimnazija Karaliaučiuje“. Marijampolės privačios gimnazijos auklėtiniai ir mokytojai aprašė savo ekskursiją. Pasak ekskursijos dalyvių kelionės įspūdžių, „Balandžio 20 d. 6 val. susirenkam į Marijampolės marijonų privatinės gimnazijos aikštelę. Visi itin...
Skaityti daugiauŽmogus Nepriklausomybės kovose (1920 m.) skridęs bombarduoti lenkų okupuotą Varėnos geležinkelio stotį. Vėliau oficialiai gavęs karo lakūno titulą. Ketvirtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atstovavęs visą Lietuvos šachmatų rinktinę. Simonas Stanaitis - vienas iš pirmųjų lakūnų...
Skaityti daugiauLietuvos dvarų teritorijos visada buvo gausiai apželdintos vešliais medžiais. Tarp medžių kyšodavo aukšti rūmų stogai. Dvarvietės Lietuvoje buvo statomos ant vaizdingų kalvelių arba lygiuose slėniuose. Dažniausiai prie vandens telkinio: upės ar ežero. Didžioji dalis...
Skaityti daugiauŠaltiniuose perskaičiau šypseną keliantį pasakojimą apie neramius Igliaukos vyrus. Apie vietinės reikšmės vakaruškas su šokiais, dainomis ir muštynėmis. Anot anekdotą primenančio pasakojimo 1936 m. „Igliauka buvo praktiškai lygi Kamčiatkai. Igliauka – stipriausia peštukų tvirtovė...
Skaityti daugiauPatriarcho Jono Basanavičiaus giminaitis. Modernios literatūros žanro pradininkas. Paskutinis lenkų ir lietuvių kalbomis rašęs rašytojas. Caro priespaudos metu lietuvių žvilgsnius stengėsi pasukti link vakarų Europos. Lankeliškių bažnytkaimyje gimusio Juozapo Albino Herbačiausko idėjos, mintys dvidešimto...
Skaityti daugiauMarijampolės specialaus konstravimo biuro (SKB) kuriami automatai ir kiti įrengimai, skirti fasuoti ar apdirbti maisto produktus, buvo užsakomi Tarybų Sąjungos maisto produktų perdirbimo pramonės organizacijų. Tuo būdu jos mokėjo ir už minėtų įrenginių konstravimo...
Skaityti daugiauPasak 1931 m. šaltinių, „Suvalkijos sostinė Marijampolė stūkso daugybės plentų susikirtimo taške." Čia susieina keliai iš Kauno, Kalvarijos, Šakių, ir per Vilkaviškį iš Virbalio. Tokiu būdu Marijampolės keliai apraizgo beveik visą pietryčių Lietuvą. Todėl...
Skaityti daugiauKai 2009 m. buvo ruošiamasi paminėti Marijampolės Specialaus konstravimo biuro (SKB) penkiasdešimtmetį nuo jo įkūrimo, kilo mintis, kad pasinaudojant turima SKB archyvine medžiaga galima paruošti kompaktinį diskelį ir šventės dalyviams ekrane parodyti žmones, dirbusius...
Skaityti daugiau1941 m. birželio 22 d. vokiečių kariuomenė įsiveržia į rusų okupuotą Lietuvos teritoriją. Nuo Kybartų link Vilkaviškio slenka motorizuoti daliniai, tankai, o paskui juos - pėstininkai. Į rytus paskubomis pradeda bėgti raudonosios armijos kariai...
Skaityti daugiauRašant šiuos rašinėlius teko kalbinti daug buvusių bendradarbių. Man buvo labai įdomi ir daug sakanti jų reakcija. Daugelis pasidžiaugdavo, kad prisimename SKB, padėdavo patikslinti tai, kas šiandien išlikę tik jų atmintyje, kai kas nusistebėdavo...
Skaityti daugiauTarpukario Lietuvos šaltiniuose minimos senosios Ąžuolų Būdos ir Čysta Būdos vietovės. Anot šaltinių „plento ruože Kaunas-Marijampolė, 35-tame kilometre stūkso keli senovinio stiliaus mūriniai namai. Jie ko gero užsilikę dar nuo prieškarinių (pirmojo pasaulinio karo)...
Skaityti daugiauKnygoje „Kaimų istorijos“ Durbės ir Kreivukės kaimuose gyvenusios Račkauskų giminės atžala pasakoja, kad „sulaukę 1941 m. pavasario pasėjome vasarojų, sodinome daržoves ir bulves. Ruošėmės šienapjūtei. Pradėjome kasti durpes. 1941 m. birželio 21 d. buvo...
Skaityti daugiau