Džiaugsmo diena Sasnavoje, - tokia publikacija spindėjo tarpukario laikraštyje „Šaltinis“. Sasnavoje įvyko naujos bažnyčios atidarymo iškilmės. Dievo namų statybos truko ištisą dešimtmetį. Pagaliau 1938 m. į dangų iškilo naujoji Švč. Mergelės Marijos vardo šventovė....
Skaityti daugiauDetailsTarpukaryje beveik kiekviena bendruomenė turėjo savo spaudą: savo laikraštį, žurnalą. Žinių šaltinis „Paštininkų žodis“ išeidavo kiekvieną mėnesį. Informacija buvo skirta pašto tarnautojams: laiškanešiams, valdininkams, telefonistams, operatoriams. Trečiame praėjusio amžiaus dešimtmetyje publikuotame numeryje postringaujama apie...
Skaityti daugiauDetailsBardauskų kaime, Vilkaviškio rajone 1888 m. gimęs Eliziejus Draugelis buvo tikras šviesulys. Mediko profesiją turėjęs karo daktaras buvo mobilizuotas į caro kariuomenės gretas. Po karo grįžo į Suvalkiją ir pasinėrė į politinę, visuomeninę veiklą....
Skaityti daugiauDetailsTęsiant pažintį Kybartų ir vokiečių Eitkūnų miestelių draugystės tema sklaidžiau V. Jakilaičio knygos „Iš paprūsės“ puslapius. 1927 metais gimęs prisiminimų autorius buvo Virbalio muitinės tarnautojo sūnus. Iki pat lemtingų Lietuvai 1940 m. su šeima...
Skaityti daugiauDetailsKartais susimąstome apie praeityje neužfiksuotus savo protėvių prisiminimus. Pasiteisiname, kad anuomet, kai buvome jauni, - dar nerūpėjo. O kai tapome suaugę - dažnai jau buvo per vėlu. Nebeliko tų, su kuriais kažkada kalbėjomės ir...
Skaityti daugiauDetailsPraėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje gyvenęs reporteris užkalbino tarpukario Marijampolės kino teatro vadovą. Pokalbis su Vytauto Didžiojo sode įsikūrusio kino vedėju buvo apie atsinaujinimą ir modernumą. Pasak senojo amžininko, „Marijampolėje iki šiol filmai buvo rodomi...
Skaityti daugiauDetailsKeli kilometrai nuo Marijampolės nutolusiame kaime tarpukaryje šeimininkavo vienuoliai. Trečiame praėjusio amžiaus dešimtmetyje čia gyveno beveik trys šimtai gyventojų. Marijonų šventieji tėveliai pasistengė ir 1930 m. Patašinėje į dangų iškilo Švento Kryžiaus koplyčia. Dievo...
Skaityti daugiauDetailsTarpukario Lietuvėlėje klubuose žmonės stebėdavo operą ar spektaklį. Žaisdavo įvairius stalo žaidimus arba skaitydavo knygas. Klausydavosi radijo programos ar vartydavo žurnalus. Klubai buvo skirti daugiau kultūrai nei linksmybėmis. Nors kartais į klubus susirinkdavo atšvęsti...
Skaityti daugiauDetailsVisai netoli Marijampolės įsikūręs miestelis priklausantis Vilkaviškio rajonui. Prie pat pagrindinio kelio stūksanti gyvenvietė amžių glūdumoje garsėjusi savo legendine karčiama. „Mažieji Gižai dideliame laikraštyje. Žvilgsnis į Gižų praeitį.“ Tokią antraštę perskaičiau 1935 m. spaudoje....
Skaityti daugiauDetailsIki pirmųjų lietuvių trėmimų į Sibirą buvo likę keli mėnesiai. Vilnius buvo jau mūsų, o mes netrukus atsidursim rusų. Ėjo paskutiniai lietuviškos spaudos laikraščių necenzūruoti numeriai. Apie būsimą Lietuvos valstybingumo praradimą niekas nerašė ir...
Skaityti daugiauDetailsVartant 1912 m. išleisto kalendoriaus puslapius dėmesį patraukia unikalūs reklaminiai skelbimai. Lietuvoje jau aštunti metai buvo leidžiama lietuviškai rašyti, skaityti ir spausdinti. Skelbimai skatino ragauti Antanavo ir Vilkaviškio miestų alų. O kur dar viešbučiai...
Skaityti daugiauDetailsTarp Vilkaviškio ir Alvito stūkso daugiau nei du šimtmečius skaičiuojantis rūmas. Vos dvidešimt kilometrų nuo sienos su Kaliningradu esantis dvaras laikomas puošniausiu visoje Suvalkijoje. Rūmas stovi šiek tiek atokiau nuo pagrindinio, tarptautinės reikšmės kelio....
Skaityti daugiauDetailsLegendinis klebonas ir dekanas Mykolas Krupavičius buvo ne tik geras dvasininkas, bet ir puikus oratorius bei patriotas. Septynerius metus klebonavo Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčioje. Turėjo ne tik klebono, bet ir dekano titulus....
Skaityti daugiauDetailsZanavykų krašto dainius. Anksti palikusi šį pasaulį poezijos žvaigždutė. Sintautų krašto sūnus. Pranas Vaičaitis – poetas įrašęs savo vardą į Lietuvos istorijos puslapius. Trečiame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Griškabūdžio klebonas, Prano brolis Juozas, nusprendė paminėti...
Skaityti daugiauDetailsPirmasis moterų vienuolynas Lietuvoje - Marijampolėje. Vienuolės buvo ne pėsčios. Steigė knygynus, pardavinėjo knygas, paveikslus, kitus raštinės reikmenis. Vėliau išskirtinai mergaitėms įkūrė mokyklą. Mokyklėlė mergaitėms sugebėjo save išsilaikyti iki 1927 m. Netrukus ją pakeitė...
Skaityti daugiauDetailsPasak garsaus Lietuvos kaimų pastatų architektūros tyrinėtojo, Amerikos lietuvio Jurgio Gimbuto, „Užnemunėje gyvenamąjį namą tarmiškai vadina stuba. Tai dažniausiai pailgas, dviejų galų trobesys. Pro duris buvo įeinama į priemenę. Virtuvei atitverdavo priemenės dalį. Iš...
Skaityti daugiauDetailsMarijampolėje tarpukariu gyvenę mūsų protėviai traukiniu nuvykę į Kauną sumanė toliau kelionę tęsti garlaiviu. Karšta vasaros diena alsavo ramybe. Laivelis Nemunu plukdė suvalkiečius į Klaipėdą. O iš ten autobusu į išsvajotą Palangą. Nusimaudę vėsiame...
Skaityti daugiauDetailsEinant nauju paupio taku Vilkaviškyje, pačioje jo pradžioje (nuo Nepriklausomybės gatvės) žmones pasitinka eilė išlakių liepų. Jos auga gražiu lanku aplink Vilkaviškio ligoninės teritoriją. Daugelis jau išvirtusios, vėjų nugaląstos, išlaužytos, o kitos dar visai...
Skaityti daugiauDetailsŽemaitijoje stūksanti katalikų šventovė. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta. Čia 1993 metais lankėsi legendinis popiežius Jonas Paulius II. Vietovė tarpukaryje sutraukdavo minias maldininkų ir piligrimų. Šiluva – kiekviename žingsnyje alsuoja religiniais potyriais ir ženklais. Sename,...
Skaityti daugiauDetailsSenuose šaltiniuose radau marijonų vienuolių reklaminę žinutę laikraštyje. Broliams marijonams reikėjo įvairaus profilio ir gabumų žmonių. Įstoti į vienuolyną buvo kviečiami ne tik inteligentai, bet ir mažai mokslo matę darbininkai. Kvietimo formos skelbime rašoma,...
Skaityti daugiauDetails