Sūduvos istorija

1863 metais Zanavykija buvo tik senoji Naumiesčio ir Griškabūdžio parapija. Visa sritis priklausė Lestnitstvos dvarui arba Didžvariui. Dvarvietė turėjo tris tūkstančius septynis šimtus margų žemės. Taip pat tris palivarkus – Būbleliai, Meištai ir Kačrūda...

Senoje periodikoje aptikau straipsnį apie Marijampolėje gimusį Vytautą Endziulaitį. Dalinuosi jo ištraukomis: „Vytautas Endziulaitis gimė 1893 metais Marijampolės mieste. Jo tėvas pats mokė sūnų. Mokslais sekėsi gana gerai, nes šešerių metų jau pats skaitė...

Žinutės formos praeities apžvalgose giriamas zanavykų mažojo miestelio jaunimas. Anot 1934 m. šaltinių, „Lekėčių apylinkių jaunimas itin organizuotas. Niekad nemiega, rodo iniciatyvas ir energiją. Per trumpą laiką parapijos salėje suruošė gražų viešą vakarą. Ant...

Praeities šaltiniuose rašoma apie marijampoliečių atiduotą pagarbą Nepriklausomybės kovose žuvusiems kariams. Anot įvykių liudininko plunksnos, „1934 m. vasario 11 d. marijampoliečiai minėjo pirmuosius kritusius dėl Nepriklausomybės. Vietos Įgulos viršininkas pakvietė savanorių, atsargos karininkų ir...

Skamba gana juokingai, tačiau pirmoje Lietuvos Respublikoje tai buvo įprasti ir dažnai vykstantys mokymai. Anot senųjų šaltinių, „Trejus kursus teko suruošti Sintautuose, Vilkaviškyje ir Buktoje. Visa tai įvyko liepos mėnesį. Į Buktos dvarą atvyko...

Tarp dviejų pasaulinių karų gyvenusiems vilkaviškiečiams mokyklų stoka skųstis nereikėjo. Vilkaviškyje veikė dvi gimnazijos: žydų ir lietuvių. Ketvirtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje iškilo dvi pradžios mokyklos. Jas lankė ne tik lietuvių, bet ir vokiečių vaikai....

Dar iki pirmojo pasaulinio karo miestelis priklausė Kvietiškio įtakos sferai. Vėliau tarp dviejų pasaulinių karų egzistavusioje Sasnavoje atsirado savivalda. Tarnautojai turėjo savo namus, kuriuose buvo ne tik darbo kabinetai, bet ir gyvenamieji butai. Anot...

Istorinė Petro Armino vardu vadinama gatvė Marijampolėje prasideda nuo baltosios bažnyčios. Už senų kapinių kerta Vytauto gatvę, o kairėje kelio pusėje stovi A. Smetonos laikais iškilusi pradžios mokykla.  Petro Armino vardu pavadinta mokslo įstaiga...

Keli kilometrai nuo Vilkaviškio miesto raudonuoja vieno bokšto šventovė. Pasigrožėti Dievo namais galima važiuojant plentu link Kudirkos Naumiesčio. Pasukus į dešinę, netrukus, atsiveria senojo Didvyžių kaimo peizažas.  Devynioliktame amžiuje kaimas vardą gavo nuo tų...

Marijampolės-Kauno kelyje ties Ąžuolų Būda, iki pat Nemuno glūdėjo didžiuliai žalių girių plotai. Prieškaryje tai buvo didžiausias miškų masyvas Lietuvoje. Medžiai šlamėjo šešiasdešimties kilometrų ilgio ir pločio ruože. Girių pakraštyje, žalių pušynų, eglynų apsuptyje...

Devyniolikto amžiaus viduryje, 1853 m. gimęs kunigas J. Kudirka ilgą laiką tarnavo Dievui Plokščiuose. 1935 m. šaltiniuose radau informacijos apie knygnešio ir Dievo tarno nuveiktus gyvenimo darbus. Šventasis tėvelis kovojo su girtuokliavimu žydų smuklėse....

Pasak šaltiniuose rastos žinutės, „Vilkaviškio apskrityje per Kalėdas sueina kalendoriniai samdinių ūkiuose metai – bernurakai. Antrą Kalėdų dieną ūkininkai užmoka algas darbininkams. Tada prasideda derybos dėl kitų metų. Tačiau šįmet jau ne visai taip,...

Manevrai arba pratybos įvyko 1927 m. rugsėjo mėnesį. Dalyvavo trisdešimt šaulių būrių. Gamtos apsuptyje tarpusavyje kariavo Marijampolės, Vilkaviškio rinktinių nariai. Anot senųjų šaltinių, „Iš ryto pasipylė lietus kaip iš kibiro. Savo laiku šauliai užėmė...

Nekaltai pradėtosios Panos Marijos seserų kongregacija. Vargdienės seserys globojančios nuskriaustus ir apleistus. Besirūpinančios nepritekliaus prispaustais ir netekusiais vilties. Moterų organizacija įsteigta 1918 m. palaimintojo Jurgio Matulaičio. Organizacija subūrė vienuoles bendrai veiklai ir maldai. Stojant...

Praėjusiame amžiuje, 1940 m. pavasarį, iš upės išsiliejo vanduo. Spaudoje mirgėjo antraštės apie didelį potvynį. Masyvūs neištirpusio ledo gabalai susispaudė vienoje upės vietoje. Į pagalbą buvo pasitelkta kariuomenės vyrai. Atvažiavo specialistai iš Kauno. Dvi...

Prieš pirmąjį pasaulinį karą Kalvarija buvo apskrities centras. Mieste knibždėjo penki tūkstančiai gyventojų. Šiaurės ir pietų miesto dalyse rusai pastatė milžiniškas kareivines. Visą caro okupacijos šimtmetį Kalvarijos gyventojams draugiją palaikė kareivių pulkai. Vakarinėje miesto...

Vasariška šiluma 1936 m. laikraštyje dirbusį žurnalistą atvedė į pasienį su prūsais. Kelionių įspūdžiai prasidėjo prie Vištyčio ežero ir baigėsi Kudirkos Naumiestyje. Anot senosios publikacijos, „Nuo Vištyčio prasideda prūsų žemės. Tęsiasi palei Virbalį, Kybartus,...

Nedidelis miestelis zanavykuose. Vos dvidešimt kilometrų nuo Nemuno stūksanti vietovė. Sauganti ir puoselėjanti senąsias protėvių tradicijas. Vietiniai didžiuojasi miestelyje esančiu muziejumi, gražiuoju Siesarčio parku ir baltuojančia vieno bokšto Šv. Juozapo bažnyčia. Praėjusio amžiaus ketvirtame...

Savo prisiminimų knygoje Antanas Steponaitis prisimena savo nueitą gyvenimo kelią. Vos keli kilometrai nuo Marijampolės esantis Triobiškių kaimas buvo dvasininko tėviškė. Čia prabėgo gražiausios jo vaikystės dienos. Sovietų okupuotoje Lietuvoje 1941 m. Vilkaviškio vyskupas...

Kudirkos Naumiestis iki pat 1933 m. buvo vadinamas vienu žodžiu – Naumiestis. Miestelis stūksantis ant „rubežiaus“ tarp Šakių ir Vilkaviškio rajonų turi istorinę atmintį. Apie ją legendinis istorikas dr. J. Totoraitis rašė taip: „Naumiestis...