Zanavykas, vyskupas ir Vasario 16 dienos akto signataras Justinas Staugaitis 1921 m. parašė išsamų straipsnį „Zanavykai prieš lenkmetį“. Pasakojimas buvo publikuotas mėnesiniame švietimo ministerijos leistame žurnale „Švietimo darbas“. Skyriuje „Tautinis senovės zanavykų susipratimas ir...
Skaityti daugiauPasak tarpukario šaltinių, „Kazlų Rūda yra visai gana naujas miestelis. Dar ir dabar žymu, kad čia neseniai viešpatavo įvairūs girių žvėrys. Ir tik neseniai čia pridėta kultūringa žmogaus ranka. Bažnyčia medinė. Visai neseniai pastatyta....
Skaityti daugiauAnot 1939 metų publikacijos, „artėjant dar vieno didelio karo Europoje nuojautai, prisiminkime kaip viskas klostėsi anksčiau. Prieš dvidešimt penkerius metus žuvo milijonai žmonių. Daugybė milijonų neteko sveikatos. Kaip žinoma pirmasis pasaulinis karas prasidėjo 1914...
Skaityti daugiauTarpukario marijonų vienuolis, profesorius Jonas Totoraitis 1933 metais paminėjo savo 60-metį. Daktaro laipsnį turėjusio marijonų vienuolio biografiją šiek tiek palietė senasis laikraštis „Šaltinis“. Jonas Totoraitis gimė 1872 m. Bliuviškių kaime, Griškabūdžio parapijoje. Gimnaziją baigė...
Skaityti daugiauVyskupas Justinas Staugaitis paliko išsamius prisiminimus apie zanavykų gyvenimo būdą devynioliktame šimtmetyje. Apie „pagarbinimą“ sutikus kaime praeivį. Kada tyliai prasilenkti buvo labai nemandagu. Reikėdavo sakyti: „Garbė Dievui tėvui“. Įkyrus raginimas valgyti buvo laikomas mandagumo...
Skaityti daugiau„Pro atkeltus istorijos vartus ėjo ir išėjo dvarai. Išsinešė savo išdidumą ir Lietuvoje sėtos europietiškos kultūros daigyną. Ištuštėjusios ir nutilusios dvarų menės nūnai virto besistiebiančiais berželiais ir liepaitėmis... Dvarai išėjo negrįžtamu istorijos vieškeliu. Tad...
Skaityti daugiauKultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos kreipėsi į savivaldybes „Dėl Europos Tarybos kultūros kelio „Destination napoleon“ – Lietuva“. Šio kultūros kelio organizatoriai Prancūzijoje, Italijoje ir kitose šalyse yra suinteresuoti, kad šio Europos Tarybos kelio...
Skaityti daugiauRamią 1932 metų marijampoliečių vasarą nutraukė grandiozinė žemės ūkio paroda. Pasak įdomiųjų šaltinių, „Marijampolės žemės ūkio parodai šiais metais buvo parinkta ypatingai puiki vieta. Ištisi parodos paviljonai buvo įrengti Vytauto Didžiojo miesto sode. O...
Skaityti daugiauPasak senųjų praeities liudininkų, „pavasaris visais laikais buvo vienas maloniausių metų laikų. O birželio pradžioje vykstančios Sekminės – viena gražiausių metuose švenčių. Šventė užgimsta tada, kai visur pradeda skleistis gyvybė. Žmones apima noras džiaugtis...
Skaityti daugiauPasak 1928 m. Marijampolėje gyvenusio įvykių liudininko, „tokių iškilmių, kokias suvalkiečių ūkininkai suruošė antrą Sekminių dieną mūsų krašte berods nėra buvę. Buvo atvykęs ir prezidentas. Jau anksti rytą buvo galima justi, kad Marijampolė turi...
Skaityti daugiauŽilos praeities liudininkės, senos tarpukario publikacijos užfiksavo, kad „Ąžuolų Būda yra vienintelis Marijampolės apskrities kaimas su visais tikro miesto ypatumais. Kraštas randasi nuo Kauno 35-tame kilometre Marijampolės link. Visai jaukiai atrodanti vietovė. Vietiniai jau...
Skaityti daugiauAnot tarpukaryje Kalvarijos žemėse gyvenusio ir Lietuvos Nepriklausomybės kovose dalyvavusio suvalkiečio prisiminimų, „Tai įvyko prieš aštuonerius metus, kada pasienio su Lenkija apylinkėse ties Liubavu, Vižainiu ir Punsku gaudė šūviai ir aidėjo miškai nuo mėtomų...
Skaityti daugiauAr žinote kaip atsirado ir nuo ko pradėjo augti Kalvarijos miestas? Didžiojoje Sūduvos dalyje, iki pat 8 a. pab. gyveno Jotvingiai. Jų palikti piliakalniai, kapinynai ir dalis upių bei ežerų vardų. 8 a. pab....
Skaityti daugiauNepriklausomybės aušroje, Vilkaviškyje, buvusioje kinematografo salėje susirinko gausi publika. Vilkaviškiečiai kasoje būriais pirko bilietus. Artėjo pirmojo pasaulinio karo pabaiga. Lietuvos miestuose šmirinėjo vokiečių kariai. Iki tikrosios nepriklausomybės ir laisvės dar buvo likę šiek tiek...
Skaityti daugiauVilkaviškio vyskupijos šventieji tėveliai reguliariai lankydavo savo aveles. Avelės buvo išsibarsčiusios po visą Sūduvos svietą. Todėl kelionė užtrukdavo. Tokioms vizitacijoms reikėjo jauno ir energingo dvasininko. Būtent toks buvo vėliau kankiniu tapęs Mečislovas Reinys. Antrasis...
Skaityti daugiauPaskutinis Lietuvos miestelis vakaruose. Sūduvių zanavykų Šveicarija. Kraštas stūksantis piliakalnių viršūnėse. Tokiais epitetais nuspalvinamas pasakojimas apie Sudargą. Kalnų ir piliakalnių žemę. Iš čia atsiveria nuostabūs vaizdai į tekantį Nemuną. Anot 1936 m. šaltinių, „Tenai,...
Skaityti daugiauĮ Ameriką pasitraukę išeiviai iš Sūduvos regiono 1979 m. Čikagoje išleido knygą „Zanavykija“. Kamuojami okupuotos tėvynės ilgesio į leidinį sudėjo savo prisiminimus apie kraštą, kuriame gyveno. Pasak senosios publikacijos, „1864 metais Varšuvoje leistame savaitraštyje...
Skaityti daugiauSenajame „Lietuvos Aidas“ numeryje apžvelgiamas lietuvių ir žydų pasiskirstymas Šakių mieste. 1934 metų publikacijoje rašoma, kad „ Ant Siesarčio upės dešiniojo kranto stovi Šakių miestas. Kairiajame krante stūkso Šakių priemiestis Striūpai. Prieš penkiasdešimt metų...
Skaityti daugiauTokią kelionę pusiau pėsčiomis, pusiau važiuotas patyrė 1930 metais vietinis korespondentas iš Kauno. Įdarbinęs plunksną savo patirtais įspūdžiais pasidalino su skaitytojais. Įspūdžiai tai toks dalykas, kuriais ne visada galima tikėti. Nes kiek žmonių, tiek...
Skaityti daugiauApie miestelyje 1934 m. vasaros pradžioje įvykusį renginį rašė visa Lietuvos spauda. Anot publikacijos laikraštyje „Ūkininko patarėjas“, „Tarp Šešupės ir Širvintos santakos, netoli prūsų ir lietuvių žemių guli nedidelis, keturis tūkstančius gyventojų turintis miestelis....
Skaityti daugiau