Ant rubežiaus tarp kapsų ir zanavykų užaugusio kanauninko kapas stūkso Palangoje. Šventasis tėvelis palaidotas pajūrio kurorto bažnyčios šventoriuje. Suvalkijos lygumų sūnus gimė Lauckaimio kaime. Tarpukaryje kaimas priklausė Naumiesčio valsčiui, dabar – Vilkaviškio rajonui.
Kanauninko Kazimiero Prapuolenio, 1858 m. gimusio Užnemunėje tėvas buvo sulenkėjęs lietuvis. Jo sūnus Kazimieras atvirkščiai – pasižymėjo kaip aršus kovotojas su lietuvių lenkinimu. Dvasininko motina namuose sako kalbėjusi vokiškai – buvo lietuvaitė nuo prūsų. Todėl dar augdamas gimtinėje K. Prapuolenis išmoko lietuviškai, lenkiškai ir vokiškai.
Praėjusių laikų šaltiniuose radau 1933 m. mirusio dvasininko nekrologą. Anot publikacijos senoje spaudoje:
„Su giliu liūdesiu pranešame, kad antrą Velykų dieną pasimirė didis kovotojas už lietuvybę kanauninkas Kazimieras Prapuolenis. Marijampolės gimnazijoje baigė šešias klases ir įstojo į Varšuvos kunigų seminariją. Neištvėręs lenkų patyčių ir šmeižtų nukreiptų prieš visa, kas lietuviška, seminariją metė.
Vėliau įstojo į Petrapilio kunigų kalvę. Čia buvo įšventintas kunigu. Buvo paskirtas vyskupo kapelionu. Vėliau atvyko į Seinus ir pradėjo rūpintis lietuviško laikraščio „Šaltinis“ steigimu.
Kai Lietuva atgavo laisvę, jis atstovavo mūsų šalį Romoje. Grįžo į Kauną ir pašlijo sveikata. Išvyko į Palangą ir pragyveno ten iki paskutinių dienų.“
Kitame tarpukario laikraštyje rašoma:
„Balandžio 20 dieną Palangoje palaidotas mūsų tautos veteranas, 73 metus pragyvenęs a.a. kanauninkas K. Prapuolenis. Pagal velionio norą jo kūnas paguldytas į paprastą iš lentų sukaltą karstą. Laidotuvių metu nei bažnyčioje, nei prie kapo jokios kalbos nebuvo sakomos.
Į laidotuves atvyko daugybė žmonių iš įvairių Lietuvos vietų. Ant kapo buvo sudėta trylika vainikų. Savo dvasinio turinio kupinas knygas Prapuolenis užrašė testamentu Telšių kunigų seminarijos bibliotekai. Likusius raštus paliko Palangos Šaulių sąjungos būriui.“
Likus keliems metams iki mirties K. Prapuolenis apsigyveno Palangoje. Tapo miestelio bažnyčios altarista. Buvo apdovanotas kunigaikščių Gedimino ir Vytauto Didžiojo ordinais ir gavo valstybinę pensiją.
