Tokią mintį perskaičiau vartydamas seno laikraščio sudilusius puslapius. Publikacijoje pavadinimu „Romantika Prienuose“ žarstomi komplimentai šiam panemunės miesteliui.
Pateikiu straipsnio ištrauką:
Pasak šaltinių, „Senovėje Prienai buvo palei Nemuną išsidėstęs Suvalkijos miestas. Dar nebuvo minima Marijampolė, o toje vietoje jau stovėjo kaimas ir koplytėlė. Viskas priklausė Prienų parapijai. Senovėje Prienų seniūnijai priklausė beveik pusė Suvalkijos: Marijampolė, Vilkaviškis, Veiveriai, Skriaudžiai, Liškiava, Igliauka, Balbieriškis ir kitos vietovės.
Iš plačios apylinkės į Prienų turgų susirinkdavo minios. Garsiausias vardas siejantis Prienus ir Marijampolę – Butleris. Sakoma tas magnatas Prienuose buvo pasistatęs didingą pilį.
Kiek vėliau Prienai neteko savo buvusios didybės. Prienų miškuose bujojo arkliavagiai, plėšikai ir banditai. Prieš pirmąjį pasaulinį karą pakeleiviams buvo riesta. Niekas nenorėjo priimti nakvynės. Nei už dyką, nei už pinigus.
Apskritai Prienų apylinkės – pilnos žavesio. Puikūs miškai ir sidabrinė Nemuno juosta. Daugybė vietų stiebiasi kalvomis. Prienai ir Birštonas – amžini konkurentai.
Prieniškiai iš Kauno ateinančia elektra naudojasi „kožną“ vakarą. O kokie čia gaisrininkai. Turi savo orkestrą ir uniformas.
Prienų „Žiburio“ gimnazijos direktorius P. Martišius užveisęs ištisą medelyną. Čia galima įsigyti įvairių atžalų. O pati gimnazija gali būti pavyzdžiu kitoms.
Alaus bravoro „Goldberg“ rūmai savo grožiu pirmauja visame mieste ir užima beveik pusę Balbieriškio gatvės.“
1937 m.
