Marijampolės krepšinio mėgėjų lyga („MKML-Mantinga“) pradeda naują rubriką „Marijampolės krepšinio dešimtmetis“, kurioje apžvelgsime Marijampolės krepšinio pasiekimus per pastaruosius dešimt metų. Išskyrėme tris pagrindines kategorijas – „Vyrų krepšinis“, „Moterų krepšinis“, „Jaunių krepšinis“. Esame tikri, per...
Skaityti daugiauDetails„Sūduvos“ gerbėjus kviečiame prisiminti klubo istoriją. 2007-2008 m. UEFA taurės turnyro atrankos I etape Marijampolės „Sūduva“ susitiko su Danganono „Swifts“ komanda iš Šiaurės Airijos. Pirmosios rungtynės varžovų aikštėje 2007 m. liepos 19d. baigėsi mūsiškių...
Skaityti daugiauDetailsVietovė trijų šalių susikirtimo taške. Ištisos kalvos šokinėjančios aukštyn ir žemyn. Krūvos akmenų laukuose, kurių užtektų ne vienos bažnyčios mūrui. Vyrai traukiantys tinklus, ir žuvimi maitinę šeimas. Vištytis – pasienio miestelis, kuriame susikirsdavo lietuvių,...
Skaityti daugiauDetailsPrieš lietuviams ypatingą pavasario šventę – Velykas – būna rimties ir susitelkimo metas – Gavėnia. Šio laikotarpio ištakos siekia pagonybės laikus. Prieš Kristaus prisikėlimo iškilmes kaimuose buvo paplitę nepaprastai sunkūs Gavėnios pasninkai. Pateikiu mūsų...
Skaityti daugiauDetailsIki 2020 m. kovo 6 d. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoje bibliotekoje veiks paroda-edukacija, skirta Vasario 16-osios švenčių tradicijoms Marijampolėje – „MŪSŲ LAISVĖS ŠVENTĖS“. Tradicinėje parodos dalyje bus eksponuojamos fotografijos (iš Manto Vaitiekūno kolekcijos), kuriose...
Skaityti daugiauDetailsIstorinėje literatūroje įprastai miestų ištakos siejamos su pirmąja rašytiniame šaltinyje užrašyta žinia. Mūsų protėvių baltų genčių, pilių, miestelių, upių ir ežerų vardai dažniausiai aptinkami kaimynų, kryžiuočių ir slavų kronikose, metraščiuose. Jau XIV amžiuje kryžiuočių...
Skaityti daugiauDetailsKnygnešys, žurnalistas, kraštotyrininkas Vincas Šlekys gimė 1870m. Mokoluose. Caro okupacijos metu įkūrė slaptą lietuvišką „Sietyno“ draugiją. Perėjęs sieną išplaukė laivu į Ameriką, redagavolaikraštį „Garsas Amerikos lietuvių“. Į Lietuvą grįžo pirmoje Lietuvos Respublikoje. Išėjęs į...
Skaityti daugiauDetailsPirmosios Lietuvos Respublikos spaudoje Kalvarijos miesto vardas buvo minimas gana dažnai. Tiesa prie pavadinimo buvo pridedamas žodelis „Suvalkų Kalvarija“. Kitaip tūlas skaitytojas galėjo nesunkiai sumaišyti Sūduvos miestą su kitu miesteliu – Žemaičių Kalvarija. Kapsų...
Skaityti daugiauDetailsPirmosios Lietuvos Respublikos spaudoje Kalvarijos miesto vardas buvo minimas gana dažnai. Tiesa, prie pavadinimo buvo pridedamas žodelis „Suvalkų Kalvarija“. Kitaip tūlas skaitytojas galėjo nesunkiai sumaišyti Sūduvos miestą su kitu miesteliu – Žemaičių Kalvarija. Kapsų...
Skaityti daugiauDetails„Per kapsus iki vokiečių sienos“ – praeityje populiarus turistinis maršrutas. Pirmoje Lietuvos Respublikoje lietuviai mėgo svečiuotis Užnemunės kaimynystėje. Keliaujantys neišvengiamai atvykdavo į Marijampolę. Kaip atrodė suvalkiečių apylinkės praeities žvalgo, tyrinėjančio svetimus miestelius akimis? Vienišo...
Skaityti daugiauDetailsVieną sykį Jurgutis padarė sensaciją mokykloje. Jis atsinešė iškarpų, kuriose juodam dugne buvo baltos figūrėlės. Tai jo dėdė, mokytojas, parvažiavęs į svečius iš Lenkijos jam parvežė. Ir dar jo dėdė jam sakęs, kad netrukus...
Skaityti daugiauDetailsLapkričio 29 d. Kazlų Rūdos Trečiojo amžiaus universitete viešėjo istorikas, enciklopedistas, matematikas, humanitarinių mokslų daktaras Juozas Banionis, gimęs ir užaugęs netoli Kazlų Rūdos, čia baigęs vidurinę mokyklą ir dabar dažnas svečias mūsų mieste. Įdomus...
Skaityti daugiauDetailsLaisvos Lietuvos miškų administracijos kūrimo laikotarpis buvo audringas. Po nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. vasario 16 d. miškus toliau prižiūrėjo karinė vokiečių administracija. Iš esmės ta priežiūra reiškėsi tik pastangomis kuo daugiau į Vokietiją išgabenti...
Skaityti daugiauDetailsKiti mūšiuose dalyvavę vilkaviškiečiai tvirtino, kaip kasdien susiduriant su priešu tramdė mirties baimę. Širdyje virdavo pyktis ir kunkuliuodavo noras veržtis į kovą. Padėdavo ir vietiniai gyventojai: “Pamatėm keliuku einančią merginą. Užkalbinu. Klausinėju apie bolševikus....
Skaityti daugiauDetailsŠių apylinkių archeologiniai radiniai leidžia manyti, kad žmonės čia gyveno bronzos amžiuje. Gyvenvietė įsikūrė maždaug XVIII amžiaus viduryje kaip miško, daugiausia ąžuolų, paruošų verslo įmonė, arba ąžuolų būda. Visa paruošta žaliava buvo naudojama...
Skaityti daugiauDetailsVyčio kryžiaus ordinas - aukščiausias karinis Lietuvos valstybės apdovanojimas. Prezidento A.Smetonos įsakymu įsteigtas 1919 metais. Apdovanotieji buvo ypatingai pasižymėję mūšiuose už Lietuvos laisvę. Taikos sąlygomis nebuvo teikiamas. Bene daugiausiai Vyčio kryžiaus kavalierių yra kilę...
Skaityti daugiauDetailsLietuvoje kryždirbystės tradicija turi gilias šaknis, kurioje persipina ir krikščioniškoji teologija, ir liaudies pamaldumo simbolika. Lietuviškoji kryždirbystė (2001 m. pripažinta nematerialiuoju Žmonijos paveldu) yra liaudies kultūros reiškinys, kuris apima tradicinius medžio paminklo darbus, pradedant...
Skaityti daugiauDetailsVladas Terleckas teigia, kad Vailokaitis didesnę prasmę Lietuvai įžvelgė ne politinėje, o ūkinėje veikloje. Todėl po nepriklausomybės paskelbimo kartu su broliu suskubo steigti ūkininkų sąjungą. Buvo siekiama, kad ūkininkai labiau įsitrauktų į kooperatyvinį judėjimą....
Skaityti daugiauDetailsNeseniai pasipiktinimo bangą tarp vilkaviškiečių sukėlė internete pasirodęs skelbimas apie Vytauto g. 55, Vilkaviškyje, parduodamą seną raudonų plytų namą. Griauti turi teisę 1928 m. statytą pastatą dabartiniai savininkai skelbėsi parduodantys nusigriauti, nes jis pastatytas...
Skaityti daugiauDetailsVilkaviškio rajone esančių Paežerių rūmų istorija siekia daugiau nei du šimtus metų. Per tą laiką pasikeitė kelios savininkų kartos. Tautiniu požiūriu tai buvo lietuvių ir lenkų šeimos. Carinės Rusijos okupacijos išvakarėse 1795 metais pastatyti...
Skaityti daugiauDetails