Sūduvos istorija

Tarpukaryje keliauti į vakarų Europą lietuviams buvo patogiausia traukiniu. Dažnai tokia kelionė startuodavo Kaune. Per Suvalkiją riedančių vagonų gaudesį girdėjome ir mes, - sūduviečiai.  Link Karaliaučiaus lėkdavęs traukinys aplankydavo Kazlų Rūdą, Vilkaviškį. Toliau -...

Prieškario sūduvių spaudoje radau straipsnį „Ir šviesa ir tiesa mūs žingsnius telydi/ V. Kudirkos mokyklą Naumiestyje atidarius“. 1932 m. prie prūsų ir lietuvių sienos įsikūrusiame Naumiestyje įvyko pradžios mokyklos atidarymo iškilmės. Į šventę iš...

Pasak įvykių liudininko Juozo Zabielavičiaus „Prieš pat pirmąjį pasaulinį karą, kai pasienio miesteliuose su Vokietija gyvenantys žmonės jau buvo prakutę, rankinis verpimas ir audimas sumažėjo. Krautuvėse atsirado pigesnių audinių parvežtų iš Vokietijos. Kybartų broliu...

Bevartant senųjų knygų puslapius radau 1932 m. publikaciją. Senojo kunigo, profesoriaus, istoriko mintys privertė suklusti ir pasinerti kelis šimtus metų atgal į Sūduvos praeitį. Pasakojime minimi Orijos ir Žuvinto ežerai, Lieponos upelis šalia Kybartų,...

Pasienio miestelis prie prūsų. Saulei nusileidus čia sužibo daugybė žiburių. Įvažiavimą į miestą papuošė puošnūs vartai. Rinkosi įvairios organizacijos ir draugijos. Artėjo Vytauto Didžiojo šventė. Išvakarės. Pasak 1930 m. šaltinių, „Dieną prieš renginį Kybartų...

Žinutės formos naujienose iš senosios Marijampolės rašoma apie vyrų šventę. Mieste įvyko tikrų vyrų sueiga. Keli šimtai marijampoliečių dalyvavo Petrinėse. Sakoma, kad ištisus du mėnesius tęsėsi dvasinis Marijampolės parapijos atgimimas: „Miesto vyrų dienoje, per...

Senuose šaltiniuose rašoma apie Marijampolėje įvykusias futbolo varžybas. Kartais į suvalkiečių sostinę atvykdavo komandos iš kitų miestelių. Čia sužaisdavo vieną ar kitą mačą. Susidomėjimas futbolu buvo didelis. Tarpukario šaltiniuose teigiama, kad marijampoliečiai ketvirtame praėjusio...

Senuose 1914 m. rudens šaltiniuose minimas mūšis tarp vokiečių ir rusų. Šakių rajone, prie pagrindinio kelio ties Kiduliais ir Gelgaudiškiu stūkso Kaimelio kaimas. Pasak pranešimų sename laikraštyje, „Naumiesčio apskrityje, ties Kaimeliu ir Kiduliais buvo...

Paežeriuose gyvenęs savanoris Juozas Andziulis pasakoja apie nepriklausomybės pradžią derlingose kapsų žemėse. Pasak prisiminimų autoriaus, „Lietuvos valstybės Taryba paskelbė nepriklausomybę. Aš tada mokytojavau Vilkaviškyje. Mūsų jaunimui „Žiburio“ draugija surengė kursus. Be manęs mokytojavo mano...

Tarpukaryje Marijampolė garsėjo savo gimnazijomis ir mokslo šventovėmis. Ryškiausiai švietė Rygiškių Jono gimnazijos šviesa. Tačiau ne ką mažesnę reikšmę turėjo vienuolių marijonų valdoma privati mokslo įstaiga. Čia buvo ir moksleivių bendrabutis. Kartais vienuoliai už...

Prieš daugiau nei aštuoniasdešimt metų netoli Vilkaviškio stūksantis Paežerių ežeras buvo kur kas mažesnis nei dabar. Mieste gyvenę žmonės iki maudynių vietos kulniuodavo beveik du kilometrus. Tarp Vilkaviškio ir vandens telkinio žaliavo gyventojų pievos...

Pritrenkiantys įspūdžiai iš prieškario Kalvarijos, Liubavo ūkininkų laukų ir sodybų. Senojo keliautojo žvilgsnis pastebėjo net menkiausias Pirmosios Lietuvos Respublikos suvalkiečių būdo ypatybes. Komplimentų gausa mūsų sūduvių protėvių troboms privertė kilstelėti antakius. 1931 m. šaltinuose...

Karštą, 1940 metų birželio, mėnesį Vilkaviškio geležinkelio stotyje išlipo inteligentiškos išvaizdos moteris su kiek paaugusiais vaikais. Rankose laikė gana didelius lagaminus ir sunkiai juos tempė prie netoli buvusio kelio. Vaikai įdėmiai spoksojo į architekto...

Tarpukaryje didžiausių miškų Lietuvoje apsuptyje glūdėjo Kazlų Rūdos miestelis. Už miestelį didesnis, bet miesto nepriaugęs bažnytkaimis. Išaugo labai greitai, praktiškai per dešimt nepriklausomos Lietuvos metų. Miestelio praeities romantika persipindavo su tarpukario moderniom technologijom. Aplink...

1918 m. pasaulyje nuo ispaniško gripo masiškai mirė jauni žmonės. Pirmojo pasaulinio karo nualinta Marijampolė svajojo apie valstybės nepriklausomybę. Mieste šėlo marodieriai, vagys ir plėšikai. Iš Rusijos atgal į gimtąjį miestą plūdo alkani ir...

Pasak prieškario Marijampolės legendinio istoriko dr. K. J. Totoraičio „Prieš tris šimtus su viršum metų kaimai, kurie yra dešiniajame Šešupės krašte, priklausė Prienų parapijai. Iš kitos upės pusės buvo Vilkaviškio parapijos valdos. Aplinkui arti...

Lietuvoje devynioliktame amžiuje dvarininkai rengė viešas ūkio parodas. Manoma, kad tokios parodos buvo svarbi ne tik ūkio, bet ir tautinio lietuvių atgimimo dalis. Iš tokio tipo renginių 1911 m. išsiskyrė paroda vykusi Marijampolėje. Apie...

1938 metų sausio mėnesio penktą dieną suėjo penkiolika metų nuo atidaryto ir sėkmingai naudojamo geležinkelio Kazlų Rūda-Šeštokai ruožo. Tą dieną Marijampolėje į geležinkelio stotį rinkosi minios žmonių. Šaltiniuose pabrėžiama, kad Lietuvai svarbios geležinkelio atkarpos...

Senuose šaltiniuose teigiama, kad Marijampolės apskritis pirmoje Lietuvos respublikoje pagal plotą buvo penkiolikta visoje Lietuvoje. Apskrityje gyveno šimtas tūkstančių gyventojų. Buvo trylika miestų ir bažnytkaimių, ir beveik devyni šimtai kaimų, dvarų ir vienkiemių. Kapsų...

Pirmoje Lietuvos respublikoje (1918-1940) Marijampolės Basanavičiaus aikštėje stovėjo ilgos, vientisos trobos. Senkromiais vadintuose pastatuose ilgus dešimtmečius buvo vystoma prekyba. Viduje buvo įvairiausios krautuvės, prekiaujančios galanterija, manufaktūra, kolonialėmis (importinėmis) prekėmis. Bėgant metams ilgieji kromai tapo...