Sūduvos istorija

Pirmieji Lietuvos valstybės atkūrimo metai buvo itin sunkūs. Miestuose vyravo chaosas – tvyrojo nežinomybė, siautėjo nedarbas. Prie nedarbo mažėjimo prisidėjo verslus kiek vėliau pradėję kurti žmonės. Apie vieną tarpukario Marijampolės verslininką radau informacijos 1928...

Tarp Vilkaviškio ir Kudirkos Naumiesčio plyti Žaliosios gyvenvietė. Čia stūkso senosios kaimo kapinės ir jauki Šv. Roko vardu vadinama bažnyčia. Tarpukaryje egzistavo ištisas valsčius. Visai netoli vadinamas Šūklių miškas. Senuose 1933 m. šaltiniuose rašoma,...

Pušynuose ir smėlynuose skęstanti Kazlų Rūda nepriklausomybės pradžioje neturėjo savosios parapijos. Miesto gyventojai būrėsi į įvairiausias katalikų organizacijas. Pamaldžios moterys turėjo savo katalikų ratelius. Du religingi jaunuoliai įsteigė draugijos „Pavasaris“ kuopą. Šaulių sąjungos nariai ir...

Buvo juokaujama, kad Suvalkijos ūkininkų prakaitas Marijampolėje perdirbamas į cukrų. Prie baltojo aukso kasyklų fabriko gatves uždarydavo gaspadorių vežimai su cukriniais runkeliais. Smulkieji ūkeliai iš paskutinio stengdavosi užsidirbti parduodami savo vasaros derlių. Rudenį mieste...

Jeigu meteorologai būtų istorikai, - pasakojimą apie didžiausius Europoje ir Lietuvoje buvusius šalčius pradėjo 1933 m. reporteris, - jų pastabos tikrai būtų įdomios. Pasak seno laikraščio žinutės, „šalčiausia istorijoje žinoma žiema Europoje buvo 763/764...

Pirmos Lietuvos Respublikos šaltiniuose rašoma apie naujai įvestą muito mokestį. Tam tikrą pinigų sumą reikėjo susimokėti įvažiavus į Kalvarijos miestą. Pagrindinėje gatvėje susidarydavo spūstys – išvydę automobilį arkliai šokdavo piestu. Žinutės formos naujienoje pasakojama,...

Praėjusio amžiaus, 1931 metų šaltiniuose rašoma apie Šakius ir Gelgaudiškį skiriantį siaurąjį geležinkelį. Porinama apie Žvirgždaičių pieninę ir čia pagaminamas sviesto statines. Pasakojama apie netoli Lekėčių rastus galimai švedų karą su rusais menančius karių...

Sūduvos pasienio miesteliuose su Vokietija gyveno lietuviai, žydai, vokiečiai, totoriai, rusai. Kybartuose, Virbalyje, net ir Vilkaviškyje kai kurie vietiniai kalbėjo vokiškai. Čia gyvenusios vokiečių kilmės šeimos turėjo savo bažnyčias, mokyklas, verslus, parduotuves.  Apie Virbalyje...

Šaltą 1931 metų žiemą Pilviškių šaulių būrys surengė miestelyje pasirodymą. Kiekvienais metais šalyje buvo minima sukaktis – išvaduoto Klaipėdos miesto šventė. Sunku patikėti, bet anuomet Pilviškiai turėjo savo kino teatrą.  Šaltiniuose teigiama, kad „Pilviškių...

Kariuomenės ir visuomenės diena. Šventadienis. Kybartuose žmonių skruzdėlynas. Perone kelios dešimtys nekantriai mindžikuojančių pirmyn ir atgal. Garsiai besikalbančių, ir besidalijančių vakar dienos įspūdžiais. Tačiau užtenka kirsti sieną, ir atsidūrei Eitkūnuose, - prūsų žemėje viskas...

Marijampoliečių protėvių gyvenime didelę reikšmę turėjo mieste šeimininkavęs devintasis kunigaikščio Vytenio pulkas. Be pulke tarnavusių karininkų organizuotų paradų buvo neįsivaizduojamos miesto šventės. Kareivių priešakyje žygiuodavo karininkai. Jų uniformos traukė ypatingą aplinkinių dėmesį. Buvo kur...

Ketvirtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje į vieną seniausių miestelių Sūduvoje atvyko reporteris. Į mažą Alvito bažnytkaimį 1938 m. suplūdo minios. Kiekvienų metų liepos pabaigoje Alvite garbinama Šventa Ona. Senojo žurnalisto plunksna rašė, kad tą karštą...

Vienas seniausių miestelių Sūduvoje garsėjantis savo istorija. Garsėjantis savo senąja bažnyčia ir čia vykusiais Šv. Onos atlaidais.  Prie tarptautinės reikšmės kelio vedančio į amžinas prūsų žemes, stūkso nedidelė, bet jauki vietovė. Važiuojant link sienos...

Į pasienį su senąja Vokietija 1934 m. atvyko žurnalistų komanda. Kelionę pradėjo nuo Virbalio. Už Virbalio netrukus ir Kybartai. Iš čia anksčiau atsiverdavo visi keliai į tuometinę vakarų Europą: Berlyną, Amsterdamą, Paryžių. Iki antrojo...

Pirmoje Lietuvos Respublikoje, 1932 metais išleistame laikraštyje rašoma apie zanavykų miestelio problemas su vandeniu. Pasakojama apie Kiduliuose stovėjusį, 1812 m. Napoleono karių pastatytą medinį namą. Šaltiniuose apgailestaujama apie vienintelį Šakiuose likusį šulinį. Pasakojama, kad...

Apie Šakių rajone, Ilguvos valsčiuje, Bundzų kaime gimusį knygnešį, lietuviškos spaudos redaktorių Joną Kriaučiūną 1934 metų laikraštis „Mūsų rytojus“ rašė taip: „Tais laikais, kada lietuvių tauta skendėjo tamsybės spąstuose, kai nuožmus rusas laikė viską...

Praėjusio amžiaus ketvirto dešimtmečio šaltiniuose Marijampolės miestas piešiamas šviesiomis, perspektyviomis spalvomis. Žurnalistų plunksna giria miesto tvarkytojus ir puoselėtojus. Rašoma, kad „Marijampolės miestas gražėja ir didėja. Dar prieš kelis metelius krautuvės atrodė labai nejaukiai: langai...

Zanavykas poetas Pranas Vaičaitis išgarsėjo savo eilėraščiu „Yra šalis“. Mirė pačioje jaunystėje - caro imperijos gniaužtuose. Pirmoje Lietuvos Respublikoje poeto atminimui buvo skiriamas nemažas dėmesys. Apie šio suvalkiečio talentą laikraštis „Mūsų rytojus“ 1934 m....

Covid-19 virusas visame pasaulyje sukėlė panikos ir netikrumo atmosferą. Baimės vedami žmonės šlavė iš parduotuvių įvairius maisto produktus, higienos reikmenis net ir tualetinį popierių. Tikėdamiesi blogiausio, visi  keliems mėnesiams užsidarė namuose. Ligos, kurios sukeldavo...

Pirmoje Lietuvos Respublikoje valstybė itin didelį dėmesį skyrė  kareivių auklėjimui. 1939 m. žurnale „Karys“ radau įdomią publikaciją: „Kultūringas puskarininkis: kaip elgtis viešose vietose“. Straipsnyje autorius atlieka kareivių etiketo žinovo funkciją ir negaili patarimų ir...