Sūduvos istorija

Knygoje „Kaimų istorijos“ išnykusiame Durbės kaime gyvenusios Račkauskų šeimos atžala, Vinco Račkausko sūnus prisimena „jog kaimo gyventojai, norėdami atlikti kai kuriuos darbus per vieną dieną, organizuodavo talkas. Žmonės rinkosi į rugiapjūtės, bulviakasio, linų rovimo,...

Šaltiniuose perskaičiau šypseną keliantį pasakojimą apie neramius Igliaukos vyrus. Apie vietinės reikšmės vakaruškas su šokiais, dainomis ir muštynėmis. Anot anekdotą primenančio pasakojimo 1936 m. „Igliauka buvo praktiškai lygi Kamčiatkai. Igliauka – stipriausia peštukų tvirtovė...

Prieškario spaudoje neprisistačiusio korespondento publikacija skamba taip: „Šių dienų Marijampolė“. Tos dienos - tai senieji prieškario metai. Praėjusio amžiaus ketvirtasis dešimtmetis. Skaitytojams kiekvieną sakinį priimti už gryną pinigą nereiktų. Bet lengvai skaitomas pasakojimas priverčia...

Pasak kraštotyrininko B. Kviklio, „Iš senovės laikų per Kazlų Rūdos miškus ėjo svarbūs strateginiai ir prekybiniai keliai. Kazlų Rūdos miškų masyvas yra šiaurės rytų Sūduvos kampe. Pirmoje Lietuvos Respublikoje ši didelė giria buvo pati...

Anot į praeities nostalgiją panirusių šaltinių, „Istorija greit sklaido savosios knygos lapus. O bevartantys šią knygą žmonės nėra tikri, kad ateitis bus tokia romantiška ir ilgesinga. Kaip pavyzdžiui bajorų galybės likučiai, kurių palikimas lig...

1938 m. straipsnyje minima įspūdinga Marijampolėje vykusi šventė. Vietiniai verslininkai minėjo savo sąjūdžio dieną. Marijampolės skyrius šventė septynerių darbo metų sukaktuves. Pateikiu prieškario reporterio mintis: „Šventės išvakarėse, lapkričio 19d. buvo išleistas specialus Marijampolei skirtas...

Pateikiamų prisiminimų autorius Vincas Bielskus spaudos draudimo laikotarpiu platino draudžiamas lietuviškas knygas. Priklausė legendinei Marijampolės ir Vilkaviškio krašte veikusiai Sietyno organizacijai. Savo tėviškėje Balsupių kaime 1940 m. galimai paslėpė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Anot Vinco...

Žmogus Nepriklausomybės kovose (1920 m.) skridęs bombarduoti lenkų okupuotą Varėnos geležinkelio stotį. Vėliau oficialiai gavęs karo lakūno titulą. Ketvirtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atstovavęs visą Lietuvos šachmatų rinktinę. Simonas Stanaitis - vienas iš pirmųjų lakūnų...

Praėjusios amžiaus ketvirto dešimtmečio publikacijoje nagrinėjamas zanavykų susisiekimas su Kaunu ir kitais sūduvių miestais. Kiek tuo metu gyventojams iš Šakių kainavo kelionė į Kauną ar Vilkaviškį? Pasak Pirmoje Lietuvos Respublikoje dirbusio žurnalisto „1935 m....

Knygoje „Iš paprūsės – Kybartai atsiminimuose“ Virbalio muitininko sūnus V. Jakelaitis rašo, kad „Lietuvos valstybės siena su didžiąja Europos valstybe Vokietija turėjo nemažai įtakos kultūrai, papročiams. Tai ypač buvo juntama Suvalkijos krašte. Prasmę sustiprina...

Knygoje „Kaimų istorijos“ Durbės ir Kreivukės kaimuose gyvenusios Račkauskų giminės atžala pasakoja, kad „sulaukę 1941 m. pavasario pasėjome vasarojų, sodinome daržoves ir bulves. Ruošėmės šienapjūtei. Pradėjome kasti durpes. 1941 m. birželio 21 d. buvo...

Tarp Šeštokų geležinkelio stoties ir Lazdijų, neaprėpiamose istorinėse Sūduvos lygumose stūkso Rudaminos miestelis. Praeityje Marijampolės apskričiai priklausiusi, kalvų ir kalnelių apsupta vietovė. Vietovė turėjusi itin garsią praeitį.   Pasak tarpukario šaltinių, „Rudaminos vardo kilmė...

Kalvoje apaugusioje šimtametėmis liepomis ir ąžuolais paskendę stovi raudoni rūmai. Iš vienos miestelio pusės teka Nemunas, o kitoje - žalią lanką pjaunantis Nevėžis. Žavingi šių upių krantai, statūs šlaitai ir skardžiai supa gražų Raudondvario...

Pernai buvo minimos 160-osios nusipelniusio Lietuvai zanavyko, didžiojo kalbininko Jono Jablonskio gimimo metinės. Taip pat 90-osios mirties. Bendrinės lietuvių kalbos norminimo tėveliu vadintas kalbininkas mirė 1930-tais, – Vytauto Didžiojo metais. Anot 1930 m. šaltinių,...

Sūduvių vyskupų sostinė. Vienas didžiausių kviečių aruodų Lietuvoje. Derlingų laukų apsupta vietovė. Sodybose – lūžtantys nuo grūdų svirnai ir pilnos šalinės šieno. Dosnūs dirvožemiai iš visų pusių supantys kapsų sostine kadaise vadintą Vilkaviškį. Senieji...

Senuose šaltiniuose radau publikaciją, kurioje kazlų rūdiečiai tikisi būti išgirsti vietinės valdžios. Žurnalistams atvirai išlieja visą širdį apie miestelio problemas ir rūpesčius. Kai kurie pasisakymai šiandieninėje realybėje kelia šypseną, kiti verčia susimąstyti apie tai,...

1934 m. spalio 24 d. į Marijampolės miestą suplūdo minios žmonių. Iš visos Lietuvos miestų ir miestelių į suvalkiečių sostinę atvyko vyskupai. Miesto geležinkelio stoties prieigose gyventojai stumdėsi petis į petį. Tokio sambūrio priežastis...

Prie pat pagrindinio plento vedančio į amžinas prūsų žemes stovi nedidelis jaukus miestelis. Važiuojant link Virbalio, dešinėje kelio pusėje atsiveria ramiai tyvuliuojančio ežero peizažas. Čia kelis kilometrus nutolęs nuo Vilkaviškio stūkso Alvito bažnytkaimis. Miestelio...

Ką apie puošniausią medinę Griškabūdžio bažnyčią tuo metu Lietuvoje rašė Pirmosios Lietuvos Respublikos spauda? Kaip prie Kristaus atsimainymo šventovės statybos prisidėjo miestelio gyventojai? „Iš Griškabūdžio padangės“, – tokią publikaciją aptikau 1927 m. šaltiniuose. Pasak...

Bevartant prieškario spaudą dėmesį patraukė publikacija pavadinta „Šunkarių dvaro istorija. Vokiečių okupacijos laikų vaizdelis.“ Sunku pasakyti, kiek šioje istorijoje yra teisybės, o kiek pramanų. Tačiau pasakojimas gana įdomus ir keliantis šypseną. Iš publikacijos sužinome,...