Lietuvoje, 1923 metais gyventojų neraštingumas siekė 33 procentus. Todėl vėliau buvo įvestas visuotinis privalomas pradinis mokslas. Regiono prekybos sostine vadintame Vilkaviškyje vyravo keturių klasių lietuvių, žydų, ir vokiečių mokyklos ir dvi gimnazijos. Pamokos vyko...
Skaityti daugiauLaikraštis „Paštininko žodis“ 1927 m. meta akmenuką į Marijampolės miesto valdininkų daržą. Žymiausio Lietuvos prekybos miesto titulą atiduoda Vilkaviškiui. Tiesa Marijampolė įvardinama, kaip Lietuvos kultūros lopšys. Teigiama, kad prieš pirmąjį pasaulinį karą Starapolė (senasis...
Skaityti daugiauPirmojo lietuviško spektaklio autorius. Kalvarijos rajone, Gulbiniškių kaime gimusio valstiečio sūnus. Jo slapyvardis „Keturakis“ ateities kartoms tapo sinonimu lietuviškai scenai, viešam vaidinimui. Trijų dalių komedija “Amerika pirtyje” 1899 m. pirmą kartą lietuviškai suvaidinta Palangoje....
Skaityti daugiauSenovėje čia žaliavo karališkieji miškai, kurie driekėsi iki Žuvinto ežero. Buktos vietovardis galėjo kilti nuo lenkiško žodžio, reiškiančio palias, pelkes, ar vokiško – „užutekis“. Per dvarvietę teka Šešupė, kurios kairiojo kranto vingyje XVI a....
Skaityti daugiauKairiajame Nemuno krante prieš Skirsnemunę, nuostabiai gražioje vietoje stovi Gelgaudiškio bažnytkaimis. Miesteliui pradžią davė garsusis Gelgaudiškio dvaras. Tarpukario zanavykai didžiavosi gražia mūrine bažnyčia, pradžios mokykla, paštu, gariniu malūnu, krautuvėmis ir didele plytine. Tačiau prieš...
Skaityti daugiauDešimt kilometrų ilgio ir keturių km. pločio klampios pelkės. Jų viduryje, tarp Žuvinto palių ir Amalvo ežero, stūkso Dievo ir žmonių užmirštas kampelis. Didingais sodais ir medžiais apaugęs vieškelis prieškaryje atsimušdavo į kuklų Daukšių...
Skaityti daugiau1827 m. Liudvinavo miestelyje stovėjo 125 namai, kuriuose gyveno 1138 gyventojai; apie dvaro gyventojų skaičių nieko nesakoma. Po nuslopinto sukilimo dvaras, užimantis 423 margus, 1836 m. atiteko Rusijos armijos generolui leitenantui Teodorui Bergui. Nuo...
Skaityti daugiauSenasis, istorinis Vilkaviškis kartais atsidurdavo tarpukario laikraščių apžvalgose. Miestui tai buvo šiokia tokia reklama. Sakoma, kad blogos reklamos nebūna, bet kartais reporterių antraštės sukeldavo pyktį ir nusivylimą. Išspausdavo šypseną ar ašarą. Versdavo vilkaviškiečius pasitempti,...
Skaityti daugiauPrieškarinėje Lietuvoje gyveno įvairiausių tautybių žmonės. Prekybos sostine tituluotame Vilkaviškyje žydų ir lietuvių skaičius buvo pasiskirstęs per pusę. O iki pirmojo pasaulinio karo žydų populiacija siekė net 75 procentus. Nepaisant to tuo metu Suvalkijos...
Skaityti daugiauPrieškaryje garbės trokštantys miestai privalėjo turėti pirmaeilio statusą. Kiti nuskriaustieji tenkinosi antraeilio vaidmeniu. 1932 metais Marijampolė oficialiai paskelbta patekusi į pirmųjų kategoriją. Vasaros sezonui prasidėjus, kapsų sostinės garbės klausimas buvo išspręstas. Suskaičiavo ir oficialiai...
Skaityti daugiauMarijampolės savivaldybės miestelis Liudvinavas yra buvęs Lietuvos mažąją kultūros sostine. Jo istorija sena ir įdomi. Už puskilometrio į pietvakarius nuo Sūduvos krašto miestelio Liudvinavo yra Liudvinavo piliakalnis, dar vadinamas Lapkalniu ar Lapakalniu; geriausi piliakalnio...
Skaityti daugiauDidikų Geištarų dvaras buvo vienas gražiausių visoje Suvalkijoje. Anuomet, dar XIX amžiuje. Kada buvo garbinamos aristokratiškos tradicijos. Kada rūmų durys buvo statomos dvigubai aukštesnės už patį savininką. Svečiams tai buvo žinutė, kad lankosi neeilinio...
Skaityti daugiauMedžių apsuptyje teniso ir kriketo aikštelės. Maudynės dirbtiniuose baseinuose po atviru dangumi. Ir visa tai vienoje vietoje – Vilkaviškio miesto sode. Paežerių ežero pakrantėje - keletas dešimčių medinių valtelių. Kasmetinės jūros šventės aukso rago...
Skaityti daugiauMarijampolėje XX a. ketvirtame dešimtmetyje imta ieškoti sklypo pradžios mokyklai statyti. Iš pradžių manė griauti medinius statinius, stovėjusius prie pat bažnyčios, P. Armino gatvės pradžioje; tikėjosi, kad taip simboliškai pratęs toje vietoje 1916 metais...
Skaityti daugiauŠirvintos kairysis intakas. Lieponos upelis. Šalia stovi ūkininko Kybarto namas. O aplink – vientisas laukas, žaliuojančios lankos ir gėlėtos pievos. Ir vienišas upelis. Daugybę metų buvęs „rubežium“ tarp prūsų ir lietuvių. 1894 m. tuščio...
Skaityti daugiauAnot 1936 m. trumpų žinučių laikraštyje, „Marijampolė. Baisu. Mieste elektros kilovatvalandė kaštuoja jau 95 centus. Be to dar imama nuoma už elektros skaitliuką – 1,20 Lt per mėnesį. Taupesniems elektros naudotojams, ypač vasarą, skaitliuko...
Skaityti daugiauPraėjusio amžiaus 1935 m. ataskaitoje apžvelgiami Šakių rajono savivaldybės nuveikti darbai. Pažymėtina, kad „Zanavykijoje pastatyta apskrities ligoninė. Suremontuota senelių prieglauda. Pastatytas naujas, netgi penkiolikos metrų ilgio tiltas per Novos upę. Šakių apskrityje pastatytos ir...
Skaityti daugiauPasak iš Amerikos į Lietuvą 1939 m. trumpam parvykusios emigrantės prisiminimų, „Rytoj turim būtinai išvažiuoti iš Kauno į Marijampolę. Privalau aplankyti savo vyro gimines. Jie man per vasarą rašė ir klausė, kada atvažiuosiu. Paskui...
Skaityti daugiauNors Lietuvos Taryba dar 1918 m. vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimą, tačiau realios naujos valdžios formavimas miestuose ir miesteliuose prasidėjo tik 1918 metų pabaigoje. Marijampolėje daugiausia kuriamųjų veiksmų būta tų metų gruodį....
Skaityti daugiauAnot senosios spaudos, „Karo metai, 1917-ieji, Lietuvai buvo vieni sunkiausių. (Pirmojo) pasaulinio karo pradžioje žmonės dar turėjo pasislėpę maisto, todėl didelio bado nejautė. Bet jau po poros metų nepriteklius pasiekė Suvalkiją, ypač Marijampolę. Tų...
Skaityti daugiau