Pasak šaltinių, skaitytojams pranešama, kad „Kazlų Rūdoje atsidarė pirmoji lietuviška manufaktūros parduotuvė „Vilija“. Parduodamos tik Lietuvoje pagamintos medžiagos. Iki šiol visa manufaktūros prekyba buvo žydų rankose.“ Buvo viešai raginama šeimininkes auginti grybą. Ypač neturinčias...
Skaityti daugiauAnot senųjų šaltinių, „Labai dažnai tenka girdėti senų žmonių pasakojimus apie „lenkmetį“, „prancūzmetį“, bet apie prūsų buvimą Suvalkijoje retai kada išgirsi. Per paskutinį Lietuvos-Lenkijos padalinimą visa Suvalkija, taip pat Gardinas, Balstogė atiteko vokiečiams. Berlyno...
Skaityti daugiauPasak amžininko keliavusio autobusu priekaištų, „paskutiniu metu dėl autobusų susilaukiama ypač daug skundų." „Kūčių dieną, 15 val. po pietų įsėdau į autobusą Kaune. Važiavome į Vilkaviškį. Keleivių buvo daug. Laimė, kad anksčiau įsėdau. Todėl...
Skaityti daugiauAnot tarpukario žinučių laikraštyje, „Marijampolės Amatų mokykla iki šiol buvo užėmusi buvusios mokytojų seminarijos ir (marijampoliečio žydų prekybininko) Esso trobesius. Kadangi šių trobesių patalpos yra mažos, tai darbas buvo labai apsunkintas, o kartais visai...
Skaityti daugiauPasak trumpos amžininko žinutės sename laikraštyje, „Suvalkų Kalvarija, Marijampolės apskritis. Naujoji elektros stotis jau pradėjo darbą. Prieš pusantrų metų, Pranciškavo laukuose, ant Šešupės kranto buvo pradėta statyti didelė elektros stotis. Keturi kilometrai nuo Kalvarijos...
Skaityti daugiauPasak sūduviečiu pasivadinusio amžininko prisiminimų, „1935 m. metų rudenį sukanka dvidešimt metų nuo tada, kai visa Lietuva pateko į vokiečių okupacijos jungą“. „Nepaprastai sunkius laikus teko pergyventi mūsų kraštui. Kai vokiečių kariuomenė 1915 m....
Skaityti daugiauPasak 1932 m. šaltinių, „Vilkaviškio apskrityje, Alvite, vasarą vyksta Šv. Onos atlaidai. Čia susirenka daugybė prekybininkų, vadinamų „karabelninkų“. Atlaidų metu pasižvalgius į jų stalus, ant kiekvieno matyti daug įvairių antelių, žąselių. Taip pat įvairių...
Skaityti daugiauPasak 1935 m. šaltinių, „Vytauto Didžiojo sode 1929 m. Marijampolės miesto visuomenė spaudos atgavimo 25 m. jubiliejaus proga pasodino ąžuolą. Prie medelio iki šiol nėra priėjimo. Iš pusės, kur nėra tvorelės – užsodinti žalumynai....
Skaityti daugiauPasak trumpos žinutės 1909 m. laikraštyje, „Vilkaviškis, Suvalkų gubernija. Šįmet čia buvo sausa vasara, tačiau javai užderėjo gerai. Mūsų ūkininkai tuo ir naudojasi. Šventadieniais ir turgadieniais ūžia ūkininkų kupinos smuklės. Aludės pilnos, kaip bičių...
Skaityti daugiauBuvo laikai, kada už pavogtą arklį gaudavai simbolinę baudą, o už krepšyje nešamą lietuvišką knygą sodindavo į kalėjimą. Už namuose surastą lietuviško laikraščio numerį tremdavo į Sibirą. Buvo laikai.. Apie du knygnešius 1928 m....
Skaityti daugiauKaip ir dabar, taip ir seniau egzistavo valstybinės ir privačios mokslo įstaigos. Apie vieną tokią vaikų švietimo šventovę garsas sklido visoje Suvalkijoje. Tarpukaryje privati vienuolių marijonų gimnazija buvo pristatoma su valstybinių mokyklų mokiniams skirtomis...
Skaityti daugiauMarijampoliečiai prekybininkai, ypatingai verslios moterys, 1932 m. gruodžio mėn. laikraštyje „Šaltinis“ guodžiasi. Trumpoje žinutėje pažymima, kad „Į naujai pastatytą miesto halę iš Laisvės g. suvarytos moterys prekybininkės daug mažiau parduoda negu pirmiau. Bedarbių ir...
Skaityti daugiauIš Kalvarijos krašto kilęs, Pranciškavo dvare 1882 metais gimęs, Adomas Dundzila nuo jaunystės pamėgo lietuvišką spaudą ir literatūrą. Penkerius metus praleido Marijampolėje - sukaupė nemažą lietuviškų knygų fondą. Likus vos metams iki pirmojo pasaulinio...
Skaityti daugiauZanavykas iš Šilgalių kaimo, 1872 metais gimęs vienuolis, vyskupas Pranciškus Būčys iš kitų išsiskyrė savo ilga barzda. Dėmesį atkreipdavo ir lietuvių kunigui nebūdingais religiniais apdarais. Ilgus metus studijavo dvasinėse akademijose carinėje Rusijoje. 1930 m....
Skaityti daugiauKas gi girdėti Marijampolėje, - klausia praėjusio šimtmečio trečiame dešimtmetyje išleistas laikraštėlis. Tuo metu Marijampolė buvo vadinama kapsų sostine. Titulą perėmė iš kaimyninio Vilkaviškio. Todėl rezultatai turėtų kalbėti patys už save. Anot senosios publikacijos...
Skaityti daugiauBėgo paskutinės, ramybe alsuojančios vasaros Lietuvoje akimirkos. Keliautojai ir turistai mėgavosi ekskursijomis traukiniais, karietomis, ar dviračiais. Niekas net neįtarė, kad jau pirmąjį rudens mėnesį iš Rytprūsių pasipils vokiečių artilerijos kanonada. Karo metu pasienyje esantis...
Skaityti daugiauPraėjusio amžiaus laikraščių žinutėse rašoma, kad „Marijampolės šaulių rinktinėje beveik visi būriai pradėjo statytis savo šaulių namus. Vieni jau turi savo mūrinukus, kiti tam reikalui suskubo rinkti lėšas ir pirkti žemės sklypus. Iki šiol...
Skaityti daugiau1944 metų vasaros pradžioje likvidavus LVR batalionus Kalvarijoje ir frontui slenkant link vakarų jau rugpjūčio 1 d. į Kalvariją įžengia raudonoji armija. Pastaroji kuriasi senosiose Suvalkų Kalvarijos kareivinėse nutolusiose per 1 km nuo Kalvarijos...
Skaityti daugiauDevyniolikto amžiaus pabaigoje gimęs kunigas, lietuviškos spaudos platintojas Jurgis Krokininkas su šiuo pasauliu atsisveikino 1928 m. Marijampolės bažnyčioje. Pasak nekrologo laikraštyje, „Lietuva neteko kuklaus ir darbštaus kunigėlio. Amžininkas gimė Strazdų kaime (prie kelio Kalvarija-Krosna-Simnas)....
Skaityti daugiauIki II pasaulinio karo vadinta Suvalkų Kalvarija, jam prasidėjus, atsidūrė karinių priešininkų - nacistinės Vokietijos ir SSRS veiklos erdvėje. Jau 1942 m. Hitlerinė Vokietija į savo kariuomenę pradėjo mobilizuoti okupuotų kraštų gyventojus. 1943 m....
Skaityti daugiau