Sūduvos istorija

Plačia ir gilia vaga tekanti Šešupė skiria istorinius Vilkaviškio rajono kaimus. Kaimelius jungia legendinis Prano Stanaičio vardo tiltas. Akmenimis grįstas senojo tilto grindinys mena praėjusio amžiaus laikus. Prano Stanaičio vardo tiltas Ant aukštų Šešupės...

Nuostabia gamta apsupta Ąžuolų Būda kvėpuoja pavasariu. Senoje 1937 m. publikacijoje pavasariu mėgavosi daugybė žmonių. Į ąžuolais apsuptą gyvenvietę atvyko šauliai, aplinkinių parapijų klebonai ir vyskupai. Į šilais garsėjantį prieglobstį iš Kauno užsuko Šaulių...

Tarpukaryje Lietuvos Šaulių sąjungą vadino tautine organizacija, kurios tikslai buvo saugoti ir ginti krašto gyventojus. Stiprinti Lietuvos nepriklausomybę. Šauliai turėjo padėti gyventojams įvykus stichinei nelaimei, kilus gaisrui. Privalėjo reguliariai informuoti krašto gyventojus, kaip elgtis...

Prieš pirmąjį pasaulinį karą Kalvarija garsėjo savo kalėjimu, kuriame buvo kalinami Dr. Vincas Kudirka, Dr. Grinius, knygnešiai, kunigai, ir kiti patriotai. Mieste buvo du caro kariuomenės pulkai ir didingos kareivinės. Po karo, atgavus nepriklausomybę,...

Smagi kauniečių kompanija 1931 m. panoro pakeliauti. Po Europą nesitrankė. Užteko vietinių lietuviškų istorinių paminklų. Kelionė autobusu prasidėjo kryptimi link Raudondvario. Ekskursija pabuvojo Raudondvaryje, Gelgaudiškyje ir Jurbarke. Senuose šaltiniuose rašoma: „Lietuvių moterų globos komitetas...

„Gyvenime yra žmonių, kurie nė mokslu, nė aukšta tarnybine padėtimi neišsiskiria nuo kitų,“ - savo publikaciją pradėjo senasis 1934 m. reporteris. Tačiau savo darbo ir pareigų rūpestingu atlikimu tokie žmonės įgyja pagarbą daugybės žmonių...

Trečiojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje medinis Kalvarijos tiltas per Šešupę skaičiavo paskutinius gyvavimo mėnesius. Netikėtai kilęs potvynis miesto savivaldybę privertė imtis skubotų veiksmų. Nors vasarą upės tėkmė ties Kalvarija gerokai sumažėja, bet pavasarį vandens...

Tarpukaryje Kybartų miestas Lietuvai teikė ypatingą reikšmę. Čia buvo puošniausia ir didžiausia šalyje geležinkelio stotis ir gražusis peronas. Iškart už sienos atsiverdavo keliai į vakarų Europą. Pasienio miestelis turėjo reprezentuoti visą valstybę. Kybartų tvarkai...

Artėjant 1934 m. pavasariui Marijampolėje buvo sodinami medeliai, tvarkomi skverai, įrenginėjamos lauko maudyklės. Vieta už Petro Armino mokyklos buvo vadinama naujamiesčiu. Čia dygo namai ir kūrėsi šeimos. Anų laikų 1934 m. šaltiniuose rašoma: „Marijampolės...

1863 metais Zanavykija buvo tik senoji Naumiesčio ir Griškabūdžio parapija. Visa sritis priklausė Lestnitstvos dvarui arba Didžvariui. Dvarvietė turėjo tris tūkstančius septynis šimtus margų žemės. Taip pat tris palivarkus – Būbleliai, Meištai ir Kačrūda...

Senoje periodikoje aptikau straipsnį apie Marijampolėje gimusį Vytautą Endziulaitį. Dalinuosi jo ištraukomis: „Vytautas Endziulaitis gimė 1893 metais Marijampolės mieste. Jo tėvas pats mokė sūnų. Mokslais sekėsi gana gerai, nes šešerių metų jau pats skaitė...

Žinutės formos praeities apžvalgose giriamas zanavykų mažojo miestelio jaunimas. Anot 1934 m. šaltinių, „Lekėčių apylinkių jaunimas itin organizuotas. Niekad nemiega, rodo iniciatyvas ir energiją. Per trumpą laiką parapijos salėje suruošė gražų viešą vakarą. Ant...

Praeities šaltiniuose rašoma apie marijampoliečių atiduotą pagarbą Nepriklausomybės kovose žuvusiems kariams. Anot įvykių liudininko plunksnos, „1934 m. vasario 11 d. marijampoliečiai minėjo pirmuosius kritusius dėl Nepriklausomybės. Vietos Įgulos viršininkas pakvietė savanorių, atsargos karininkų ir...

Skamba gana juokingai, tačiau pirmoje Lietuvos Respublikoje tai buvo įprasti ir dažnai vykstantys mokymai. Anot senųjų šaltinių, „Trejus kursus teko suruošti Sintautuose, Vilkaviškyje ir Buktoje. Visa tai įvyko liepos mėnesį. Į Buktos dvarą atvyko...

Tarp dviejų pasaulinių karų gyvenusiems vilkaviškiečiams mokyklų stoka skųstis nereikėjo. Vilkaviškyje veikė dvi gimnazijos: žydų ir lietuvių. Ketvirtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje iškilo dvi pradžios mokyklos. Jas lankė ne tik lietuvių, bet ir vokiečių vaikai....

Dar iki pirmojo pasaulinio karo miestelis priklausė Kvietiškio įtakos sferai. Vėliau tarp dviejų pasaulinių karų egzistavusioje Sasnavoje atsirado savivalda. Tarnautojai turėjo savo namus, kuriuose buvo ne tik darbo kabinetai, bet ir gyvenamieji butai. Anot...

Istorinė Petro Armino vardu vadinama gatvė Marijampolėje prasideda nuo baltosios bažnyčios. Už senų kapinių kerta Vytauto gatvę, o kairėje kelio pusėje stovi A. Smetonos laikais iškilusi pradžios mokykla.  Petro Armino vardu pavadinta mokslo įstaiga...

Keli kilometrai nuo Vilkaviškio miesto raudonuoja vieno bokšto šventovė. Pasigrožėti Dievo namais galima važiuojant plentu link Kudirkos Naumiesčio. Pasukus į dešinę, netrukus, atsiveria senojo Didvyžių kaimo peizažas.  Devynioliktame amžiuje kaimas vardą gavo nuo tų...

Marijampolės-Kauno kelyje ties Ąžuolų Būda, iki pat Nemuno glūdėjo didžiuliai žalių girių plotai. Prieškaryje tai buvo didžiausias miškų masyvas Lietuvoje. Medžiai šlamėjo šešiasdešimties kilometrų ilgio ir pločio ruože. Girių pakraštyje, žalių pušynų, eglynų apsuptyje...

Devyniolikto amžiaus viduryje, 1853 m. gimęs kunigas J. Kudirka ilgą laiką tarnavo Dievui Plokščiuose. 1935 m. šaltiniuose radau informacijos apie knygnešio ir Dievo tarno nuveiktus gyvenimo darbus. Šventasis tėvelis kovojo su girtuokliavimu žydų smuklėse....