Sūduvos istorija

Kas yra tie kapsai?, - klausia 1934 m. reporteris. Ir tuo pačiu atsako, kad didžioji visuomenės dalis kapsų vardo visai nėra girdėjusi. Laimingesni už kapsus yra zanavykai. Apie juos daug parašęs iš ten kilęs...

Senojo Virbalio gyventojai 1932 m. spaudoje skundžiasi, kad miestelis neturi savo pirties. Šaltiniuose rašoma, kad Virbalyje gyvena 4.000 tūkstančiai gyventojų. Anot trumpos žinutės sename laikraštyje, „Visame miestelyje nėra nei vienos pirties. Turtingesni kartais nuvažiuoja...

Ketvirtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje miškais apsuptos Kazlų Rūdos gyventojai sunkumų nejautė. Anot senųjų šaltinių, „turgaus dienomis į miestelį suvažiuoja daug įvairių pirklių. Šie masiškai supirkinėja iš vietinių ūkininkų atvežtus produktus. Kainos – vidutiniškos. Kazlų...

Nors paskutinis rusas Lietuvėlę apleido 1915 metais, - rėžia tarpukario reporteris, - tačiau rusų valdymo pasekmės dar ilgai išliks žmonių atmintyje. Likus keliems metams iki (pirmo) karo rusai nutarė pravesti plentą tarp Prienų ir...

Ant rubežiaus tarp kapsų ir zanavykų užaugusio kanauninko kapas stūkso Palangoje. Šventasis tėvelis palaidotas pajūrio kurorto bažnyčios šventoriuje. Suvalkijos lygumų sūnus gimė Lauckaimio kaime. Tarpukaryje kaimas priklausė Naumiesčio valsčiui, dabar – Vilkaviškio rajonui. Kanauninko...

Ketvirtame praėjusio amžiaus dešimtmečio publikacijoje minimi Kazlų Rūdos miškai, vilkai ir jų padaryti nuostoliai. Anot 1933 m. šaltinių, „Kazlų Rūdos apylinkėje yra baisiai dideli miškai. Toje girioje ligi šiol vilkų buvo mažai. Praktiškai jie...

Senuose šaltiniuose porinama apie nepakenčiamo elgesio savininkus. Marijampolės geležinkelio stotyje vežikai už rankų tempdavo klientus į savo transporto priemones. Anot 1932 metų žinutės spaudoje, „Vos tik atvykus traukiniu į Marijampolę geruoju iš stoties neišeisi....

Smetoninio 1933 metais „ėjusio“ laikraščio „Mūsų Rytojus“ numeryje rašoma apie pasienio su Vokietija miestelio mokslo šventovę. Anot šaltinių, „Kybartuose, šaulių salėje atidarytas dr. Jono Basanavičiaus vardo liaudies universitetas. Dekanu paskirtas inžinierius Dobkevičius. Atidarymo dieną...

Trečio praėjusio amžiaus dešimtmečio rašinyje rašoma apie zanavykų ūkininkų sunkumus. Prieš (pirmą) karą jų didžiausia meilė ir silpnybė buvo arklių auginimas. Pirmojo pasaulinio karo metu geri ristūnai buvo atimti. Nebuvo su kuo dirbti laukų....

Kalvarijoje tabako fabriką turėjo žydai broliai Salamonai. Jų pavardę tarpukaryje žinojo didžioji Lietuvos dalis. Rūkanti Lietuvos dalis. Nerūkanti taip pat žinojo. Tarpukario laikraščiai minėjo, kad kiekvienoje troboje mėtosi popierėliai su Salamonų vardu. Broliai pelnytai...

Pirmieji Lietuvos valstybės atkūrimo metai buvo itin sunkūs. Miestuose vyravo chaosas – tvyrojo nežinomybė, siautėjo nedarbas. Prie nedarbo mažėjimo prisidėjo verslus kiek vėliau pradėję kurti žmonės. Apie vieną tarpukario Marijampolės verslininką radau informacijos 1928...

Tarp Vilkaviškio ir Kudirkos Naumiesčio plyti Žaliosios gyvenvietė. Čia stūkso senosios kaimo kapinės ir jauki Šv. Roko vardu vadinama bažnyčia. Tarpukaryje egzistavo ištisas valsčius. Visai netoli vadinamas Šūklių miškas. Senuose 1933 m. šaltiniuose rašoma,...

Pušynuose ir smėlynuose skęstanti Kazlų Rūda nepriklausomybės pradžioje neturėjo savosios parapijos. Miesto gyventojai būrėsi į įvairiausias katalikų organizacijas. Pamaldžios moterys turėjo savo katalikų ratelius. Du religingi jaunuoliai įsteigė draugijos „Pavasaris“ kuopą. Šaulių sąjungos nariai ir...

Buvo juokaujama, kad Suvalkijos ūkininkų prakaitas Marijampolėje perdirbamas į cukrų. Prie baltojo aukso kasyklų fabriko gatves uždarydavo gaspadorių vežimai su cukriniais runkeliais. Smulkieji ūkeliai iš paskutinio stengdavosi užsidirbti parduodami savo vasaros derlių. Rudenį mieste...

Jeigu meteorologai būtų istorikai, - pasakojimą apie didžiausius Europoje ir Lietuvoje buvusius šalčius pradėjo 1933 m. reporteris, - jų pastabos tikrai būtų įdomios. Pasak seno laikraščio žinutės, „šalčiausia istorijoje žinoma žiema Europoje buvo 763/764...

Pirmos Lietuvos Respublikos šaltiniuose rašoma apie naujai įvestą muito mokestį. Tam tikrą pinigų sumą reikėjo susimokėti įvažiavus į Kalvarijos miestą. Pagrindinėje gatvėje susidarydavo spūstys – išvydę automobilį arkliai šokdavo piestu. Žinutės formos naujienoje pasakojama,...

Praėjusio amžiaus, 1931 metų šaltiniuose rašoma apie Šakius ir Gelgaudiškį skiriantį siaurąjį geležinkelį. Porinama apie Žvirgždaičių pieninę ir čia pagaminamas sviesto statines. Pasakojama apie netoli Lekėčių rastus galimai švedų karą su rusais menančius karių...

Sūduvos pasienio miesteliuose su Vokietija gyveno lietuviai, žydai, vokiečiai, totoriai, rusai. Kybartuose, Virbalyje, net ir Vilkaviškyje kai kurie vietiniai kalbėjo vokiškai. Čia gyvenusios vokiečių kilmės šeimos turėjo savo bažnyčias, mokyklas, verslus, parduotuves.  Apie Virbalyje...

Šaltą 1931 metų žiemą Pilviškių šaulių būrys surengė miestelyje pasirodymą. Kiekvienais metais šalyje buvo minima sukaktis – išvaduoto Klaipėdos miesto šventė. Sunku patikėti, bet anuomet Pilviškiai turėjo savo kino teatrą.  Šaltiniuose teigiama, kad „Pilviškių...

Kariuomenės ir visuomenės diena. Šventadienis. Kybartuose žmonių skruzdėlynas. Perone kelios dešimtys nekantriai mindžikuojančių pirmyn ir atgal. Garsiai besikalbančių, ir besidalijančių vakar dienos įspūdžiais. Tačiau užtenka kirsti sieną, ir atsidūrei Eitkūnuose, - prūsų žemėje viskas...