Šiomis dienomis vilkaviškietis Arvydas Žardinskas baigė sudėti į knygą medžiagą apie Antrojo pasaulinio karo baisumus Vilkaviškyje. Preliminarus knygos pavadinimas – „ 1944 – ųjų Žolinės tragedija. Kaip buvo sugriautas Vilkaviškis“. Knyga atiduota maketuoti, ieškoma...
Skaityti daugiauPo pirmosios sovietinės okupacijos į Lietuvą įžengus Vokietijos kariuomenei, pastaroji buvo sutikta kaip išvaduotoja. Tačiau okupacinio režimo tikslai „prasilenkė“ su laikinosios vyriausybės užmačiomis. Liudininkai apie vokiečių represijas pasakoja : „...užėjus vokiečiams, jie gyventojus ir...
Skaityti daugiauDvidešimtojo amžiaus pradžioje lietuvių santaupos pranyko kaip dūmas. Tai atsitiko ne vieną ir ne du kartus. Kažkiek laimingesni buvo tie, kurie po pagalve laikė vieną, kitą aukso žiedelį ar sidabrinę monetą. Lietuvių sutaupyti popieriniai...
Skaityti daugiauPirmojo pasaulinio karo pradžioje sūduvių bažnytkaimiuose gyvenimas ėjo sava vaga. Keli kilometrai nuo Veiverių nutolusiuose Skriaudžiuose jaunimas krėtė „šposus“. Smalsus 1914 m. keliavęs reporteris prieš Atvelykį netikėtai užsuko į Marijampolės apskritį. Pasak įvykių liudininko,...
Skaityti daugiauSename laikraščio “Viltis” numeryje, 1914 metų pabaigoje rašoma: “Praslinko jau aštuonios savaitės nuo vokiečių užviešpatavimo Naumiestyje. Dabar rusai jį užėmė. Išvijo vokiečius iš viso pasienio. Keturis kartus Naumiestis perėjo iš rankų į rankas. Daug...
Skaityti daugiauTarpukario šaltiniuose informuojama, kad „Šakių apskrities miesteliuose itin populiari mūrinė statyba. Tačiau zanavykų ūkininkai susiduria su itin didele problema. Labai trūksta plytų, o dėl blogų kelių jų neįmanoma atsivežti.“ Šaltiniuose minima „Šakių apskrities savivaldybė...
Skaityti daugiauXX amžius, ko gero, tapo vienu karingiausiu amžiumi Europos istorijoje. Laikotarpis tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų buvo išnaudotas naujos ginkluotės gamybai, gynybinių įtvirtinimų statybai bei pasiruošimui būsimajam naujam kariniam konfliktui. Paradoksalu, tačiau kruopščiai...
Skaityti daugiauNepaprastai saulėtą ir gražią 1928 metų Visų Šventųjų dieną „Kauno gatvėse vyravo rami šventadienio nuotaika. Tokia pati atmosfera jautėsi ir išvykus už Kauno miesto ribų plačiuose Suvalkijos laukuose,“ - pasakojimą pradeda keliaujanti praeities žurnalisto...
Skaityti daugiauNemuno kairiajame krante, netoli Kauno įsikūrusiame miestelyje įvyko kurorto atidarymo iškilmės. Į Kačerginę 1930 metais suplaukė minios. Anot šaltinių, „Vakar buvo atidarytas Kačerginės kurortas. Zapyškio klebonas laikė pamaldas. Giedojo valstybinis operos choras. Buvo pašventintas...
Skaityti daugiauLenkijos internuotojų karininkų gyvenimas tekėjo pakankamai ramiai iki 1940 metų birželio mėnesio, kai neutralumą deklaravusios Lietuvos sieną, paskelbusi ultimatumą kirto SSRS kariuomenė. Užnemunę - Suvalkų kraštą- sovietinė kariuomenė užėmė keliomis dienomis vėliau nei likusią...
Skaityti daugiauPraėjusio amžiaus trečiame dešimtmetyje Marijampolės kirpėjų darbo sąlygos nebuvo pačios geriausios. Anot šaltinių, „Jau keli metai, kaip Marijampolės kirpyklų darbininkai dirba nenormaliose sąlygose. Atlyginimas už darbą itin menkas. Daugumos kirpyklų darbo laikas labai ilgas....
Skaityti daugiauTarpukario laikraščio skiltyje „Iš viso krašto“ galima rasti trumpų žinučių iš mažųjų Sūduvos miestelių istorijos. Pasak jų, 1935 m. „Sangrūdoje lankėsi Jo Ekscelencija vyskupas Mečislovas Reinys. Pirmą kartą į Sangrūdą atvykęs „šventasis tėvelis“ vedė...
Skaityti daugiauXX amžius kupinas karų, mokslinių laimėjimų, ekonominio klestėjimo ir politinių konfliktų. Vengdami grėsmės (būti išnaudoti ar sužaloti kareivių), žmonės bėgo iš kaimo į miestą, iš miesto - į miškus, iš Tėvynės - į svetimą...
Skaityti daugiauDevyniolikto amžiaus antroje pusėje gimęs kalvarijietis Adomas Dundzila dalinasi savo prisiminimais. Pasak amžininko, „Jeigu namuose pritrūkdavom maisto produktų, tai nebuvo mados eiti skolintis pas kaimynus arba važiuoti mieste pirkinėti. Tėvai visada stengdavosi apsieiti su...
Skaityti daugiauLaikraščio „Lietuvos žinios” 1909 metų numeryje pasakojama apie ramią Igliaukos gyventojų kasdienybę. Pasak šaltinių, „Igliauka – tai mažas bažnytkaimis turintis mokyklą, krautuves ir alines. Bažnytkaimis stovi gana gražioje ir iš dalies istoriškoje vietoje. Aplink...
Skaityti daugiauTarpukario laikotarpis, įsispraudęs tarp dviejų pasaulinių katastrofų, stilistiškai galėtų būti padalintas į dvi dalis. Pirmoji mados tendencijos kryptis, prasidėjusi dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, kai rūbai turėjo būti patogūs ir tinkami darbui, o pokaryje,...
Skaityti daugiauVokiečių bendruomenė Kalvarijoje ir jos apylinkėse gyvavo nuo XIX a. pirmos pusės. Žinoma, kad 4 dešimtmetyje mieste veikė mokyklos, maldos namai, vokiečiai taip pat buvo įkūrę verslus. Tarpukariu Kalvarijoje gyveno 268 vokiečiai. Tuo tarpu...
Skaityti daugiauKaip knygoje „Zanavykija“ rašo Antanas Tamošaitis, „Vasaromis ir šiltu pavasario ir rudens laikotarpiu vyrai dėvėjo šiaudines, namie pačių pintas skrybėles. Skrybėles siūdavo moterys arba seneliai. Šaltesniam orui esant, būdavo dėvimos įvairių pavidalų kepurės, o...
Skaityti daugiauAnot praėjusių laikų šaltinių, „senyvas Suvalkijos ūkininkas apsivelka lininius marškinius. Netrukus prieš šeimininko akis atsiveria platus kviečių laukas. Rugiapjūtė jau čia pat. Iš linų pakilusi pempė palydi jį klyksmu. Aušta gražus rytas. Tą rytą...
Skaityti daugiauŽvelgiant į tarpukario Kalvarijos miesto gyventojų tautinę sudėtį, ryškiai išsiskiria žydai. Prieš SSRS – Vokietijos gyventojų mainų sutarties pasirašymą, žydų tautinė mažuma sudarė didžiąją dalį Lietuvos gyventojų, 1930 m. Kalvarijoje gyveno 1151 žydas. Prieš...
Skaityti daugiau