Sūduvos istorija

Pasak praėjusio amžiaus ketvirto dešimtmečio šaltinių, „zanavykais vadinama ta Sūduvos krašto dalis, kurią užima Šakių apskritis. Pats zanavykų pavadinimas yra kilęs nuo tekančios per apskritį upės – Nova. Dar prieš baudžiavos panaikinimą 1863 m.,...

1932 m. šaltiniuose buvo nušviestos Marijampolės autobusų stoties ir halės atidarymo iškilmės.  Praėjusios amžiaus ketvirto dešimtmečio pradžioje mieste dar nebuvo nei kanalizacijos, nei vandentiekio. Tačiau nauji mūriniai namai kilo vienas paskui kitą. Anot šaltinių,...

Tarpukario publikacijos antraštė skelbia: „Šakių apskrities įžymieji“. Ištisas puslapis skirtas zanavykų kraštui nusipelniusiems asmenims. Visi išskirtinai vyrai ir viena moteris: kunigas, ūkininkas, valdininkas, rašytojas, knygnešys ir knygrišys, mokytoja ir knygų redaktorius. Paliesime mažiaus plunksnos...

1937 m. šaltiniai žvalgosi į dar vieną Šakių rajono gyvenvietę. Keli kilometrai nuo Lekėčių ir Žemosios Panemunės stūkso mažas Kretkampio bažnytkaimis. 1932 m. čia įsikūrė senų kunigų ir senelių prieglauda. Senučiukais rūpinosi Šv. Zitos...

Ką apie pasienyje su Vokietija stūksantį Kudirkos Naumiestį 1934 m. rašė didžiausias šalyje dienraštis „Lietuvos Aidas“? Anot pasakojimo, „Naumiesčiui teko būti prūsų, lenkų, prancūzų ir rusų. Rusų valdymo metu jis buvo garsus pasienio ir...

Pasak Antano Gintnerio „Naktis buvo tamsoka. Gyvenome atskirai nuo kitų kaimynų. Neseniai buvome du kartus sudeginti. Arti niekas negyveno. Mūsų namai buvo kaip kokia sala. Buvome vieni: tėvas, aš ir brolis. Aš buvau jau...

Dešinysis Šešupės krantas. Legendinis pulko rajonas. Iš pietų ir rytų apsuptas tekančios upės vaga.  O šiaurėje atsiremiantis į sūduvių sostinę Marijampolę. Kareivinių pulko rajoną skiria lygus, plytomis grįstas plentas link Kalvarijos. Dvi didelės įlankos...

Garsųjį Kudirkos Naumiestį rusai vadino Vladislavovu. Vokiečiai pavadinimą išvertė į germanų kalbą, suteikdami Neustadto vardą. Pirmais nepriklausomybės metais visi vadino tiesiog Naumiesčiu. Trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje miesto centre iškilo paminklas Vincui Kudirkai. Himno autoriaus...

1941 m. vasarą Vokietijos ir Lietuvos pasienio miestelyje Kybartuose aidėjo šūviai. Vokiečiai rūsiuose sprogdino granatas naikindami paskutinius rusų pasipriešinimo likučius. Žmones kamavo baimė ir neviltis. Antrojo pasaulinio karo liudininkas V. Jakelaitis rašo, kad „Žmonėms...

Anot knygos „Virbalis mano prisiminimuose“ autoriaus Juozo Zabielavičiaus „Suvalkijoje, kuri buvo pradėta intensyviai apgyvendinti po Žalgirio mūšio, greta valstiečių gyvenviečių pradėjo kurtis dvarai. Per Nemuną persikėlę žemaičių bajorai, užimdami derlingiausius žemės plotus, čia pradėjo...

Kareivinių rajonas – taip mieste buvusį karinį kompleksą vadindavo vietiniai. Carinėje okupacijoje iškilusios „kazernos“ 1944 m. subomborduotos vokiečių karo aviacijos. Vienintelis liudininkas menantis kareivinių praeitį – trijų aukštų namas-vaiduoklis S.Nėries gatvėje. Prieškaryje Vilkaviškis buvo...

Netoli Pūstapėdžų kaimo stūkso senos nebenaudojamos kapinės. Ūkininko dirbamu lauku apsuptos, apaugusios krūmais ir šimtamečiais medžiais padabintos liudija amžinojo poilsio vietą. Ant kalnelio įsikūręs kapinynas jau nebeturi nei antkapių, nei paminklų. Žaliomis samanomis apaugę...

Šaltiniuose perskaičiau publikaciją „Marijonų gimnazija Karaliaučiuje“. Marijampolės privačios gimnazijos auklėtiniai ir mokytojai aprašė  savo ekskursiją. Pasak ekskursijos dalyvių kelionės įspūdžių, „Balandžio 20 d. 6 val. susirenkam į Marijampolės marijonų privatinės gimnazijos aikštelę. Visi itin...

Anot prisiminimų autoriaus Algimanto Levicko, „Išaušo 1941 m. birželio 22 d. sekmadienio rytas. Ketvirtą valandą paryčiais sieną pažeidė vokiečių lėktuvai. Buvo bombarduojamas Vilkaviškis, Marijampolė ir Kaunas. Vėliau pagiriu ėmė traukti vokiečių artilerija. Prie geležinkelio...

Lietuvos dvarų teritorijos visada buvo gausiai apželdintos vešliais medžiais. Tarp medžių kyšodavo aukšti rūmų stogai. Dvarvietės Lietuvoje buvo statomos ant vaizdingų kalvelių arba lygiuose slėniuose. Dažniausiai prie vandens telkinio: upės ar ežero. Didžioji dalis...

2020 metais Suvalkijos šaulių 4-oji rinktinė minėjo 100-tąsias įkūrimo metines. 1939 m. Marijampolėje įvyko „didinga XIV rinktinės šaulių šventė“. Būtent tokio pavadinimo publikacija pasirodė prieškario spaudoje. Tais metais į Marijampolę atvyko per du tūkstančius...

Senuose šaltiniuose buvo teigiama, jog pavasaris į Marijampolę visada ateidavo anksčiau nei į Kauną. Su pirmosiomis kregždėmis Suvalkijos sostinėje pasirodydavo gimnazistų redaguojami laikraštėliai. Buvo įvardinami, kaip tipiški gimnazistų nuotaikos atstovai. Čia kritikos susilaukdavo ne...

Pirmasis pasaulinis karas visu savo svoriu užgriuvo derlingas Sūduvos regiono žemes. Tą šiltą, saulėtą vasarą suvalkiečių ūkininkų javai buvo, kaip mūras, o sodai lūžo nuo vaisių. Gandai apie netrukus prasidėsiančią „vainą“ sklido vilkaviškiečių tarpe...

Buvęs Marijampolės miesto burmistras, 1876 m. zanavykuose gimęs knygnešys Antanas Staugaitis prisimena, kad „1902 metais dar bebūnant Lenkijoje, reikėjo pasirinkti kur Lietuvoje galėčiau apsigyventi. Nemažas tai buvo galvosūkis, nes visi mūsų miestai menkai turėjo...

Šiaurėje – upių tėvas Nemunas, o vakaruose – vokiečių siena. Turistus plukdžiusių garlaivių sustojimo punktas. Vietovė vadinta paskutine zanavykų tvirtove prieš pasiekiant prūsų ribas. Ant aukšto panemunės kalnelio įsikūręs Sudargo kaimelis Pirmoje Lietuvos Respublikoje...