Sūduvos istorija

Laikraščio „Šaltinis“ 1937 m. numeryje rašoma apie Marijampolės mieste dar prieš pirmąjį pasaulinį karą egzistavusį kultūros židinį. Publikacijoje teigiama, kad Marijampolė visais laikais buvo visos Užnemunės kultūros centras. Vėlesnė „smetoninė“ miesto visuomenė mėgo susiburti,...

Ketvirtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje sūduviai per daug toli nuo savo gimtinių nenuklysdavo. Suvalkiečių tarpe itin mėgstamas poilsis buvo Kazlų Rūdos krašto pušynų apsuptyje. Apie vieną Kazlų krašto miestelį galima rasti informacijos šaltiniuose. Laikraštyje „Lietuvos...

Tarp Vilkaviškio ir Marijampolės stūkso kaimas. Apie šiame kaime dar prieš pirmą pasaulinį karą pastatytus tautos namus rašė senasis laikraštis. Anot 1931 m. šaltinių, „Keturių valakų arba Keturvalakių kaimo apylinkėse daug inteligentų. Čia vis...

Vos dešimt kilometrų nuo Marijampolės stūkso Šilavoto kaimas. Senojo kaimelio vyrai tarpukaryje vaikščiodavo su skrybėlėmis. Pasak trumpos žinutės 1934 m. spaudoje, „Šios apylinkės vyrai užsikrėtė nuo vokiečių dar per (pirmą) karą tam tikra mada....

Šaltiniuose pavyko surasti Dr. Kazimiero Jokanto, kuris 1909-1918 m. dirbo Kalvarijoje Šv. Jurgio ligoninės gydytoju, prisiminimus. Gydytojas, vėliau nepriklausomoje Lietuvoje tapęs ministru, Kalvarijoje išgyveno visus karo siaubus ir žiaurumus. Likimas K. Jokantui buvo negailestingas:...

Knygnešys, žurnalistas, kraštotyrininkas Vincas Šlekys gimė 1870m. Mokoluose. Caro okupacijos metu įkūrė slaptą lietuvišką „Sietyno“ draugiją. Perėjęs sieną išplaukė laivu į Ameriką, redagavo laikraštį „Garsas Amerikos lietuvių“. Į Lietuvą grįžo pirmoje Lietuvos Respublikoje. Išėjęs...

Senuose 1932 m. šaltiniuose porinama, kad Kalvarijoje gyvenę žmonės namus kūrendavo durpėmis. Malkos buvo brangus malonumas. Pasak žinutės 1932 m. laikraštyje, „Kalvarijos miestelis yra mažai miškingoje vietoje. Malkos yra brangios ir jas reikia iš...

Kas yra tie kapsai?, - klausia 1934 m. reporteris. Ir tuo pačiu atsako, kad didžioji visuomenės dalis kapsų vardo visai nėra girdėjusi. Laimingesni už kapsus yra zanavykai. Apie juos daug parašęs iš ten kilęs...

Senojo Virbalio gyventojai 1932 m. spaudoje skundžiasi, kad miestelis neturi savo pirties. Šaltiniuose rašoma, kad Virbalyje gyvena 4.000 tūkstančiai gyventojų. Anot trumpos žinutės sename laikraštyje, „Visame miestelyje nėra nei vienos pirties. Turtingesni kartais nuvažiuoja...

Ketvirtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje miškais apsuptos Kazlų Rūdos gyventojai sunkumų nejautė. Anot senųjų šaltinių, „turgaus dienomis į miestelį suvažiuoja daug įvairių pirklių. Šie masiškai supirkinėja iš vietinių ūkininkų atvežtus produktus. Kainos – vidutiniškos. Kazlų...

Nors paskutinis rusas Lietuvėlę apleido 1915 metais, - rėžia tarpukario reporteris, - tačiau rusų valdymo pasekmės dar ilgai išliks žmonių atmintyje. Likus keliems metams iki (pirmo) karo rusai nutarė pravesti plentą tarp Prienų ir...

Ant rubežiaus tarp kapsų ir zanavykų užaugusio kanauninko kapas stūkso Palangoje. Šventasis tėvelis palaidotas pajūrio kurorto bažnyčios šventoriuje. Suvalkijos lygumų sūnus gimė Lauckaimio kaime. Tarpukaryje kaimas priklausė Naumiesčio valsčiui, dabar – Vilkaviškio rajonui. Kanauninko...

Ketvirtame praėjusio amžiaus dešimtmečio publikacijoje minimi Kazlų Rūdos miškai, vilkai ir jų padaryti nuostoliai. Anot 1933 m. šaltinių, „Kazlų Rūdos apylinkėje yra baisiai dideli miškai. Toje girioje ligi šiol vilkų buvo mažai. Praktiškai jie...

Senuose šaltiniuose porinama apie nepakenčiamo elgesio savininkus. Marijampolės geležinkelio stotyje vežikai už rankų tempdavo klientus į savo transporto priemones. Anot 1932 metų žinutės spaudoje, „Vos tik atvykus traukiniu į Marijampolę geruoju iš stoties neišeisi....

Smetoninio 1933 metais „ėjusio“ laikraščio „Mūsų Rytojus“ numeryje rašoma apie pasienio su Vokietija miestelio mokslo šventovę. Anot šaltinių, „Kybartuose, šaulių salėje atidarytas dr. Jono Basanavičiaus vardo liaudies universitetas. Dekanu paskirtas inžinierius Dobkevičius. Atidarymo dieną...

Trečio praėjusio amžiaus dešimtmečio rašinyje rašoma apie zanavykų ūkininkų sunkumus. Prieš (pirmą) karą jų didžiausia meilė ir silpnybė buvo arklių auginimas. Pirmojo pasaulinio karo metu geri ristūnai buvo atimti. Nebuvo su kuo dirbti laukų....

Kalvarijoje tabako fabriką turėjo žydai broliai Salamonai. Jų pavardę tarpukaryje žinojo didžioji Lietuvos dalis. Rūkanti Lietuvos dalis. Nerūkanti taip pat žinojo. Tarpukario laikraščiai minėjo, kad kiekvienoje troboje mėtosi popierėliai su Salamonų vardu. Broliai pelnytai...

Pirmieji Lietuvos valstybės atkūrimo metai buvo itin sunkūs. Miestuose vyravo chaosas – tvyrojo nežinomybė, siautėjo nedarbas. Prie nedarbo mažėjimo prisidėjo verslus kiek vėliau pradėję kurti žmonės. Apie vieną tarpukario Marijampolės verslininką radau informacijos 1928...

Tarp Vilkaviškio ir Kudirkos Naumiesčio plyti Žaliosios gyvenvietė. Čia stūkso senosios kaimo kapinės ir jauki Šv. Roko vardu vadinama bažnyčia. Tarpukaryje egzistavo ištisas valsčius. Visai netoli vadinamas Šūklių miškas. Senuose 1933 m. šaltiniuose rašoma,...

Pušynuose ir smėlynuose skęstanti Kazlų Rūda nepriklausomybės pradžioje neturėjo savosios parapijos. Miesto gyventojai būrėsi į įvairiausias katalikų organizacijas. Pamaldžios moterys turėjo savo katalikų ratelius. Du religingi jaunuoliai įsteigė draugijos „Pavasaris“ kuopą. Šaulių sąjungos nariai ir...