• Artimiausi renginiai
  • Savaitgalis
  • Receptai
  • Sūduvos istorija
  • Pranešk
  • Įmonių katalogas
9 °c
Marijampolė
10 ° Št
12 ° Sk
10 ° Pr
Sekmadienis, 10 rugpjūčio
Sūduvos Gidas
  • Naujienos
    • Marijampolė
    • Šakiai
    • Vilkaviškis
    • Kazlų Rūda
    • Kalvarija
  • Renginiai Sūduvoje
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
    • Renginių archyvas
  • Mokslai
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Politika
  • Sveikata
  • ŽŪM
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Naujienos
    • Marijampolė
    • Šakiai
    • Vilkaviškis
    • Kazlų Rūda
    • Kalvarija
  • Renginiai Sūduvoje
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
    • Renginių archyvas
  • Mokslai
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Politika
  • Sveikata
  • ŽŪM
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Verta žinoti būsimiems ir esamiems tėvams: šleivapėdystė ir šleivojimas – skirtingi dalykai

2024-06-15
Sveikata
Laikas: 4 min skaitymo
A A
Kūdikio pėda

Kūdikio pėda / asociatyvi Freepik nuotr.

„Nebūk šleivapėdis“, – tėvai subara vaiką, kuris eidamas pėdas ant pagrindo stato ne lygiagrečiai, o įstrižai, nukreiptas viena į kitą.

Visgi medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja ortopedė-traumatologė Julija Ravinskienė tikslina: šleivapėdystė ir šleivojimas (šleiva eisena) yra du skirtingi dalykai. Ką esamiems ir būsimiems tėvams verta apie tai žinoti ir kodėl šioje temoje būtina atkreipti dėmesį į fizinio aktyvumo problematiką?

Kas yra šleivapėdystė?

„Kai žmonės kalba apie šleivapėdystę, dažniausiai jie turi omenyje šleivojimą, šleivą eiseną, kitaip sakant, kai vaikai eidami pėdas deda tarsi į vidų. Būna, kad stebintys iš šono sako: šleivapėdis eina kaip meškiukas. Bet iš tikrųjų šleivapėdystė ir šleiva eisena yra ne tas pats“, – aiškina gydytoja ortopedė-traumatologė J. Ravinskienė.

Šleivapėdystė yra įgimta pėdos deformacija, specifinis netaisyklingas pėdos susiformavimas. Tai patologija, kuri pastebima vaikui iškart gimus, nes akivaizdžiai matosi, jog pėdos yra „susuktos į vidų“. „Tai yra biomechaniškai netaisyklingos pėdos, dėl kurių žmogui sunku vaikščioti, atsiranda žaizdos, opos, nuospaudos, skausmai, kitos su tuo susijusios fizinės patologijos – sako gydytoja J. Ravinskienė. – Negydytos šleivapėdystės pavyzdžių mes dabar galime pamatyti tik labai neišsivysčiusiose pasaulio šalyse, Lietuvoje to nėra.“

Įgimtą šleivapėdystę turintys kūdikiai be išimties nedelsiant siunčiami ortopedo-traumatologo konsultacijai, nes veiksmų reikia imtis iškart. „Dažniausiai per pirmąsias tris kūdikio gyvenimo savaites yra atliekamas kojų gipsavimas, kuris paprastai trunka apie 1,5, kartais – 2 mėnesius. Nuėmus gipsą reikia nešioti specialius batus“, – sako gydytoja J. Ravinskienė ir priduria, kad gydymo metu yra pataisoma pėdos forma, bet, deja, yra tikimybė, kad deformacija grįš. – Tai priklauso nuo konkrečių atvejų, šleivapėdystės sudėtingumo lygio.“

Visgi, tokių vaikų Lietuvoje gimsta santykinai nedaug – per metus apie 20–30 iš apie 25 tūkstančių naujagimių, tad tai yra nedidelė visuomenės dalis.

Tikslių šleivapėdystės priežasčių nėra žinoma, tai gali lemti ne vienas veiksnys, pavyzdžiui, neretai tai būna viena iš sindrominių susirgimų sudedamųjų dalių, tačiau net ir visiškai sveiki vaikai gali gimti su šia pėdų deformacija.

Kas yra šleivojimas?

Šleivapėdystę – įgimtą pėdos deformaciją – žmonės neretai painioja su šleivojimu, t. y. šleiva eisena. „Tai yra tiesiog tokia eisena, kai žmogus eidamas kojas stato į vidų. Žmogus dėti pėdas į vidų gali dėl labai skirtingų priežasčių”, – sako „Hila“ konsultuojanti gydytoja J. Ravinskienė.

Vaikų normali fiziologija yra tokia, kad tik gimus šlaunikauliai ir blauzdikauliai yra pasisukę į vidų. „Dėl to beveik visada matome kaip mažamečiai eina sukant kojas į vidų. Augant, palaipsniui kaulai atsisukinėja iki mums įprastų suaugusio normų, kurias vaikas turėtų pasiekti iki 10 metų”, – sako gydytoja ortopedė-traumatologė ir priduria, kad šis procesas vyksta sklandžiai, jei vaikas yra fiziškai aktyvus.

„Deja, šiais laikais didelė dalis vaikų yra labai menko fizinio pasirengimo. Jei vaikas yra fiziškai silpnas, šlaunikaulio atsisukimas nevyksta sklandžiai. Paprastai tariant, jei vaikas nebėgioja, nešokinėja, nelaipioja, kūnui tai yra signalas, kad nereikia eikvoti energijos kaulams atsukti, – aiškina gydytoja J. Ravinskienė. – Jei šlaunikauliai lieka susukti į vidų, kojų deformacija išlieka kaip 3–4 metų vaiko, tad 14–16-mečiams tai gali tapti kelių, klubų skausmų priežastimi.“

Tik ortopedas-traumatologas gali tinkamai įvertinti, ar šlaunikaulio pasisukimas yra patologinis, ar ne. „Atsisukimas priklauso ir nuo vaiko amžiaus. Deja, būna atvejų, kad šlaunikaulių pasisukimo kampą tenka koreguoti chirurginiu būdu“, – tvirtina gydytoja J. Ravinskienė.

Kita vertus, dažnai 10–11-mečiams kaulai jau būna atsistatę, tačiau dėl silpno raumenyno jie eidami nestato kojos tiesiai, nes nepakankamai gerai dirba sėdmenų raumenys. „Jeigu vaikas yra fiziškai silpnas, jis tiesiog neturi jėgų kojas statyti tiesiai. Būna, tėvai pasakoja: kai paliepiu eiti tiesiai – eina, o kai negalvoja – šleivoja“, – sako gydytoja ortopedė-traumatologė.

Yra ir kitų priežasčių, kodėl pėdos statomos į vidų. Kartais tai gali būti įgimta deformacija, pavyzdžiui, po patirtų traumų, persirgto rachito, Blounto ligos ar kitų susirgimų, kai į vidų būna susukti ne šlaunikauliai, o blauzdikauliai. „Dėl to gali kilti skausmai, arba, pavyzdžiui, vaikas eina ar bėga ir jam pinasi kojos, jis kliūva pats už savęs, griūna. Vaikui su tokia deformacija sunku gyventi, tad būtina kreiptis į gydytoją ortopedą-traumatologą“, – sako gydytoja J. Ravinskienė ir priduria, kad neretai jai tenka išgirsti pasvarstymus, kad šleivojama dėl pilnapadystės, tačiau, pasak jos, tai neturi tiesioginės sąsajos.

Fizinio aktyvumo problema

Kai vaikai tiek turi pasyvaus laisvalaikio pasirinkimų, kaip internetas, žaidimai kompiuteriuose ar telefonuose, televizijos žiūrėjimas, nenuostabu, kad vis labiau mažėja jų fizinis aktyvumas. Gydytoja J. Ravinskienė pastebi, kad dalies vaikų dienotvarkėje judėjimo kone apskritai nėra.

„Yra du kraštutinumai, kai dalis vaikų apskritai nesportuoja, o kiti sportuoja net per daug, lanko kelis būrelius, yra spaudžiami tėvų ir trenerių. Vaikai privalo daug ir įvairiai judėti, nes tai svarbu kūno fiziniam ir mentaliniam vystymuisi. Visgi vaikų kūnai yra jautresni nei suaugusiųjų, tad ir krūvis jiems turėtų būti optimaliai parinktas. Kad ir kaip bebūtų, daugiau pastebime, kad vaikai absoliučiai nesportuoja“, – apgailestauja „Hila“ konsultuojanti gydytoja ortopedė-traumatologė.

Normalu, kad tėvai bijo ir nenori, jog jų atžalos susižalotų, nukristų, tačiau ši baimė kainuos brangiai, jei tėvai savo vaikams neleis aktyviai žaisti. „Reikia leisti net ir mažiems vaikams visur lipti, karstytis, kuo daugiau judėti ir atlikti kuo įvairesnius judesius. Šiais laikais maži vaikai kartais yra ypač saugomi. Tokiu atveju tėvams patariu: ištieskite rankas taip, kad, jei reikėtų, pagautumėte vaiką, bet leiskite jam lipti ant stalo, karstyklių ar sofos atbrailos, tai ypač svarbu raumenyno vystymuisi, koordinacijai, pusiausvyrai. Leiskite tai jiems daryti, jei norite, kad užaugtų sveiki ir atletiški žmonės“, – pabrėžia gydytoja J. Ravinskienė.

Dar viena problema – vaikai nesportuoja ir sunku juos paskatinti tai daryti, nes namuose jie nemato pavyzdžio. „Vaikus paraginti sportuoti yra labai sunku, jei tėvus jie mato sėdinčius ant sofos. Be to, vaikai dažnai yra nuvežami iki mokyklos durų ir taip pat parvežami namo. Jie nesinaudoja laiptais, o kyla liftu. Atrodo, tai labai paprasti dalykai, tačiau tegul vaikas bent kiek paėjėja iki mokyklos, tegul pėsčiomis ar su dviračiu grįžta namo, prisideda prie namų ruošos darbų, o vietoje naudojimosi liftu tegul palipa laiptais. Tikrai galima padidinti vaikų fizinį aktyvumą kasdienybėje, tik turime jiems rodyti pavyzdį“, – sako gydytoja ortopedė-traumatologė J. Ravinskienė.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Žymos: Blounto ligaJulija Ravinskienė
DalintisSiųsti

Naujienos iš interneto:

traffix.lt

Rekomenduojami Video:

TAIP PAT SKAITYKITE:

Žinios

Neįžengiamos balos Zanavykijoje ir Vincas Kudirka, raitas jodavęs pas ligonius
Gaisras Marijampolės centre sukėlė sujudimą: skubėjo gausios tarnybų pajėgos
Prieš 80 metų bombarduota Japonija: kas nutiktų, jei atominė bomba būtų numesta ant Marijampolės?
Marijampolėje įrengta dar viena nauja ir atnaujinta esama automobilių stovėjimo aikštelė

Kultūra

Vilkaviškyje paminėta prancūzų kultūros diena
Savaitgalio renginiai Sūduvoje
Jaunojo kūrėjo premjera gimtajam miestui ir festivaliui „Marijampolė Music Park“
Tarprubežiuose atšvęsta Kraštiečių šventė ir bendruomenės centro 20-metis

Sportas

„Sūduva“ patyrė pralaimėjimą Vilniuje
Mažumoje jau antrą minutę likęs „Kauno Žalgiris“ nusileido Bulgarijos ekipai
Kazlų Rūdos diskgolfo lygos trečiame etape įspūdingas Arno Stankevičiaus pasirodymas, Lauryno Beliausko triumfas
Parašiutų sporto šventė Sasnavos aerodrome: garbinga istorija, adrenalinas ore ir bendrystė ant žemės

Politika

Kviečiama dalyvauti apklausoje dėl Vilkaviškio miesto mokyklų tinklo pertvarkos
Klaipėdos uosto direkcijos vizitas Šakių rajone – pristatyta Gelgaudiškio uosto vizija
Pasirašytas Marijampolės savivaldybės ir Karo komendantūros sąveikos planas – aiškus veiksmų susiderinimas ypatingoms situacijoms
„Čekiukų“ bylose įtarimai pareikšti Marijampolės ir Jonavos savivaldybių tarybų nariams

Įdomu

Skaitmeninių mokėjimų era: kaip keičiasi vartotojų atsiskaitymo įpročiai?
Kokio būsto ieškote? 5 klausimai, padėsiantys nuspręsti
Neįžengiamos balos Zanavykijoje ir Vincas Kudirka, raitas jodavęs pas ligonius
Prieš 80 metų bombarduota Japonija: kas nutiktų, jei atominė bomba būtų numesta ant Marijampolės?

Verslas

Keramikos verslas: nuo produkto sukūrimo iki pristatymo klientui
Nuo Marijampolės iki Amsterdamo: „Mantinga“ plečiasi į Vakarų Europą
Ką svarbu žinoti prieš pradedant verslą?
Kokias naudas verslui suteikia veiklos nuoma?

Mokslas ir studijos

Pasveikinti sėkmingiausi mokiniai ir jų mokytojai
Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija išleido 16-ąją abiturientų laidą
Kalvarijoje surengtas geriausių abiturientų ir jų mokytojų pagerbimas
Kviečiama dalyvauti apklausoje dėl Vilkaviškio miesto mokyklų tinklo pertvarkos

Turizmas

Z karta keliauja kitaip: kaip ji keičia turizmo pasaulį?
Oro uostai dalijasi esminiais patarimais: padės pasiruošti kelionei ir išvengti streso
Prie Ivoniškio ežero Gudeliuose bus įkurta poilsio zona
Kviečiame atrasti – nauji maršrutai po Lietuvos regionus
Reklama
Marimedis Marimedis Marimedis
Pamatyti.lt Pamatyti.lt Pamatyti.lt
Sūduvos Gidas

Teisės saugomos © 2024

Naršyti

  • Pranešk naujieną
  • Naudojimosi taisyklės
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Naujienlaiškis
  • Privatumo politika
  • Kalvarija
  • Kazlų Rūda
  • Marijampolė
  • Šakiai
  • Vilkaviškis

Sekite mus

  • Sūduvos gidas
  • Žinios
    • Kalvarija
    • Kazlų Rūda
    • Marijampolė
    • Vilkaviškis
    • Šakiai
  • Kas vyksta Sūduvoje?
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
  • Savaitgalis
  • Kriminalai
  • Karas Ukrainoje
  • Receptai
  • Istorijos verpetai
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Kultūra
  • Įdomu
  • Grožis
  • Mokslas ir studijos
  • Video
  • Reklama
  • Kontaktai
  • ŽŪM naujienos
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Sūduvos gidas
  • Žinios
    • Kalvarija
    • Kazlų Rūda
    • Marijampolė
    • Vilkaviškis
    • Šakiai
  • Kas vyksta Sūduvoje?
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
  • Savaitgalis
  • Kriminalai
  • Karas Ukrainoje
  • Receptai
  • Istorijos verpetai
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Kultūra
  • Įdomu
  • Grožis
  • Mokslas ir studijos
  • Video
  • Reklama
  • Kontaktai
  • ŽŪM naujienos
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus