Pasak 1931 m. šaltinių, „Suvalkijos sostinė Marijampolė stūkso daugybės plentų susikirtimo taške." Čia susieina keliai iš Kauno, Kalvarijos, Šakių, ir per Vilkaviškį iš Virbalio. Tokiu būdu Marijampolės keliai apraizgo beveik visą pietryčių Lietuvą. Todėl...
Skaityti daugiauKai 2009 m. buvo ruošiamasi paminėti Marijampolės Specialaus konstravimo biuro (SKB) penkiasdešimtmetį nuo jo įkūrimo, kilo mintis, kad pasinaudojant turima SKB archyvine medžiaga galima paruošti kompaktinį diskelį ir šventės dalyviams ekrane parodyti žmones, dirbusius...
Skaityti daugiau1941 m. birželio 22 d. vokiečių kariuomenė įsiveržia į rusų okupuotą Lietuvos teritoriją. Nuo Kybartų link Vilkaviškio slenka motorizuoti daliniai, tankai, o paskui juos - pėstininkai. Į rytus paskubomis pradeda bėgti raudonosios armijos kariai...
Skaityti daugiauRašant šiuos rašinėlius teko kalbinti daug buvusių bendradarbių. Man buvo labai įdomi ir daug sakanti jų reakcija. Daugelis pasidžiaugdavo, kad prisimename SKB, padėdavo patikslinti tai, kas šiandien išlikę tik jų atmintyje, kai kas nusistebėdavo...
Skaityti daugiauTarpukario Lietuvos šaltiniuose minimos senosios Ąžuolų Būdos ir Čysta Būdos vietovės. Anot šaltinių „plento ruože Kaunas-Marijampolė, 35-tame kilometre stūkso keli senovinio stiliaus mūriniai namai. Jie ko gero užsilikę dar nuo prieškarinių (pirmojo pasaulinio karo)...
Skaityti daugiauKnygoje „Kaimų istorijos“ Durbės ir Kreivukės kaimuose gyvenusios Račkauskų giminės atžala pasakoja, kad „sulaukę 1941 m. pavasario pasėjome vasarojų, sodinome daržoves ir bulves. Ruošėmės šienapjūtei. Pradėjome kasti durpes. 1941 m. birželio 21 d. buvo...
Skaityti daugiauDevyniolikto amžiaus pradžioje Marijampolės krašte gimė rašytojas, kalbininkas ir politikas, lietuvių patriotas Mikalojus Akelaitis. Intensyviai lenkinamoje Lietuvoje Mikalojus buvo tikras mūsų tautos šviesulys. Mokėjo penkias užsienio kalbas. Pirmasis pradėjo raginti spausdinti lietuviškus laikraščius. Niekada...
Skaityti daugiauV. Mickevičius Kapsuko fasavimo-pakavimo specialaus konstravimo biuro (SKB) viršininku pradėjo dirbti 1963 m. Buvo praėję vos ketveri metai nuo SKB įkūrimo pradžios. Galima sakyti, kad tai buvo tik gera SKB darbo pradžia. Treji ar...
Skaityti daugiauMan teko didelė garbė 25 metus dirbti Kapsuko Specialaus konstravimo biuro (SKB) kolektyve. Pradžia buvo sunki – buvau 1961 m. baigęs Kauno Politechnikos instituto (KPI) mechanikos fakultetą, jau turėjau šeimą, laukėme pirmagimio, labai reikėjo...
Skaityti daugiau1934 m. laikraščio puslapiuose radau V. Kudirkos draugo, mokytojo ir daraktoriaus, zanavyko J. Stalioraičio prisiminimus. Lietuviškos spaudos draudimo laikais knygnešys gyveno Slavikuose ir platino lietuviškas knygas. Per jo rankas po visą Lietuvą pasklido ištisos...
Skaityti daugiauDidžioji dauguma SKB darbuotojų buvo jauni žmonės, paskirti čia dirbti iškart po mokslo baigimo aukštojoje arba specialiojoje vidurinėje mokykloje, taigi jiems rūpėjo ne tik darbas, bet ir užsiėmimai laisvu nuo darbo laiku. Žmonės būrėsi...
Skaityti daugiauKnygoje „Kaimų istorijos“ išnykusiame Durbės kaime gyvenusios Račkauskų šeimos atžala, Vinco Račkausko sūnus prisimena „jog kaimo gyventojai, norėdami atlikti kai kuriuos darbus per vieną dieną, organizuodavo talkas. Žmonės rinkosi į rugiapjūtės, bulviakasio, linų rovimo,...
Skaityti daugiauAtvykstančius į Kudirkos Naumiestį iš tolo pasitinka boluojanti katalikų bažnyčia. Jos ištakos siekia XVI amžių, o įkūrimas ir didelė istorijos dalis susijusi su karmelitų vienuolynu. Didingos šventovės statyba, prasidėjusi prieš 240 metų, lydėta įvairių...
Skaityti daugiauŽinutės formos naujienos mus nukelia į 1912 metus. Tuo metu visa Lietuvos teritorija priklausė Rusijos imperijai. Lietuviška praėjusio amžiaus pradžios spauda aprauda netikėtai mirusį Zyplių dvaro savininą Tomą Potockį. Pasak dienraščio, „Šį rudenį Varšuvoje...
Skaityti daugiauŠiemet sukanka 80 metų, kai Vilkaviškio rajone, netoli Bartninkų miestelio esančiame Budavonės miške, 1941 m. birželio 22 d. ankstų rytą sovietų kareiviai itin žiauriai nukankino tris kunigus: Lankeliškių parapijos kleboną Vaclovą Balsį, buvusį Marijampolės...
Skaityti daugiauRašant apie SKB struktūrą sudarančias tarnybas dar reikia paminėti technologų skyrių, vyr. mechaniko tarnybą ir trumpai dirbusią automatinio projektavimo grupę. SKB (PAKMA) © Sūduvos gidas / Vytautas Karsokas Nuo 1960 m. besikuriančiam technologų skyriui...
Skaityti daugiauVilkaviškio rajone įsikūrę kaimeliai. Praeities karus menančios žemės priglaudusios Napoleono karių kūnus. Kraštas išauginęs Lietuvos kariuomenės vadą Juozą ir talentingą jo brolį, inžinierių Praną Stanaičius. Anot dukros B. Stanaitytės, „Gražioje Sūdavos krašto vietoje, prie...
Skaityti daugiauŠiaurėje – upių tėvas Nemunas, o vakaruose – vokiečių siena. Turistus plukdžiusių garlaivių sustojimo punktas. Vietovė vadinta paskutine zanavykų tvirtove prieš pasiekiant prūsų ribas. Ant aukšto panemunės kalnelio įsikūręs Sudargo kaimelis pirmoje Lietuvos Respublikoje...
Skaityti daugiau„Sūduvos gido“ puslapiuose nuo praėjusio rudens publikuojamo rašinių ciklo apie Marijampolės (Kapsuko) Specialųjį konstravimo biurą dvidešimt šeštos dalies nuotraukose pastebėjau žmogų labai panašų į mano bendraklasį Antaną Paškauską. Kadangi nuo paskutinio mūsų susitikimo buvo...
Skaityti daugiauPrieš 80 metų, 1941 m. „juodąjį birželį", prasidėjo pirmoji masinė Lietuvos gyventojų tremtis į Sibirą. Tarp ištremtųjų buvo ir apie 3000 Lietuvos žydų – mokytojų, gydytojų, verslininkų ir paprastų darbininkų, kurie kartu su kaimynais lietuviais atsidūrė Sibiro platybėse. Jų...
Skaityti daugiau