Apie miestelyje 1934 m. vasaros pradžioje įvykusį renginį rašė visa Lietuvos spauda. Anot publikacijos laikraštyje „Ūkininko patarėjas“, „Tarp Šešupės ir Širvintos santakos, netoli prūsų ir lietuvių žemių guli nedidelis, keturis tūkstančius gyventojų turintis miestelis....
Skaityti daugiauDetailsSenoje publikacijoje apžvelgiamas Lietuvos dvarų likimas pirmoje Lietuvos Respublikoje. Pasak praėjusio amžiaus šaltinių, „Kai kuriuose dvaruose Lietuvoje pasiliko gyventi dvarponiai. Kiti gyvenamieji rūmai liko tušti, nes jų buvę savininkai pasitraukė į Lenkiją. Apleistų dvarų...
Skaityti daugiauDetailsSenais Pirmosios Respublikos egzistavimo laikais Kriūkų bažnytkaimio Šakių rajone gatvelėmis vaikščiojo religinės sektos nariai. Jų Kriūkuose buvo priskaičiuojama beveik šimtas. Išskirtiniai katalikų susibūrimai gyvavo Vilniuje, Kaune ir Kriūkuose. Religinės bendruomenės nariai turėjo savo koplyčias....
Skaityti daugiauDetailsLikus kiek daugiau nei pusmečiui iki antrojo pasaulinio karo pradžios, 1938 m. pab. Marijampolėje įvyko miesto savivaldos jubiliejaus iškilmės. Pasak šaltinių, „Gruodžio 7 d. Marijampolės miesto taryba minėjo lietuviškos Marijampolės savivaldybės 20-ties metų darbo...
Skaityti daugiauDetailsDingusio Trempinių dvaro istoriją savo knygoje „Išnykę (ne)pamiršti dvarai“ išsamiai aprašė mokytojas Algimantas Babeckas. Senuose 1935 m. šaltiniuose aptikau tarpukaryje gyvenusios ir 86 metų amžiaus sulaukusios Stasiukevičienės prisiminimus. Būdviečių kaime, Liubavo valsčiuje sodybą turėjusios...
Skaityti daugiauDetailsTarpukaryje gyvenęs kaunietis pasisvečiavęs Naumiestyje patraukė link Šakių. Pasak prieškario turisto prisiminimų, „tokiu blogu keliu, kuris vedė į Naumiestį daugiau dviračiu nenorėjau trankytis. Šiek tiek pailsėjau ir ėjau ieškoti vežėjo, kuris nuvežtų į Šakius....
Skaityti daugiauDetails„Keliaukime po gimtąjį kraštą“, - tokiu pavadinimu 1935 m. išleista knygelė atsidūrė mano rankose. Dešimt tūkstančių vienetų tiražu atspausdintas leidinys skatino pažintines ekskursijas po savo kraštą. Knygelė suskirstyta į dvi dalis. Kiekviena dalis turi...
Skaityti daugiauDetailsPraėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio publikacijoje pateikiami kelionės įspūdžiai iš Sūduvos miestų ir miestelių. Pasak turisto iš Kauno, „žiūrint pro vagono langus į laukus, Suvalkijos lygumos atrodo labai monotoniškos. Miškų be plačiosios Kazlų-Rūdos girios daugiau...
Skaityti daugiauDetailsLaikas bėga labai greitai, keičiasi veidai, kartos, keičiasi ir gyvenimas. Mes niekuomet nežinosime kokie iššūkiai laukia rytoj. Tai, kas šiandien gyvenimo tikrovė – netrukus jau tampa istorija. Siekiant turėti kuo pilnesnį, objektyvesnį praeities vaizdą...
Skaityti daugiauDetails1938 m. spaudoje aptikau gana įdomius 1882 metais gimusio Kalvarijos valsčiuje Adomo Dundzilos prisiminimus. Adomas buvo didelis knygų mylėtojas, saugotojas ir leidėjas. Prieš pirmąjį pasaulinį karą dirbo Marijampolėje Vinco Penčylos vardo knygyne direktoriumi. Vėliau...
Skaityti daugiauDetailsAnot 1934 m. pasakojimo dienraštyje „Lietuvos Aidas“ „vienas iš Kudirkos bendradarbių, dabartinis Plokščių viršaitis Antanas Gudaitis papasakojo keletą savo atsiminimų apie V. Kudirkos gyvenimą Plokščiuose, jo mirtį ir laidotuves. Antanas Gudaitis gimė 1872 metais...
Skaityti daugiauDetailsPraėjusio amžiaus nepriklausomos Lietuvos šaltiniuose su nepasitenkinimo gaidele klausiama, „Už kokias nuodėmes iš Naumiesčio buvo atimtas apskrities sostinės vardas? Kodėl jis buvo suteiktas Šakiams? Garsusis Naumiestis, kurį rusai vadino Vladislavovu, vokiečiai – Neustadtu visa...
Skaityti daugiauDetailsPraėjusio amžiaus pirmajame dešimtmetyje, 1909 m. Kalvarija dar kvėpavo apskrities miesto teisėmis ir pareigomis. Tais pačiais metais mieste įvyko „Žiburio“ draugijos šventė. Draugijos skyriai veikė visoje Suvalkijoje. Skatino skaityti knygas, atrasti savyje lietuviškumą, ir...
Skaityti daugiauDetailsAnot 1939 m. pasakojimo, Vytauto Didžiojo universiteto suvalkiečių studentų korporacija „Sūdavija“ Liudvinavo valsčiuje, Gulbiniškių kaime birželio 11 d. surengė savo pavasario šventę – gegužinę. Renginio tikslas – palaikyti kuo artimesnius ryšius su savo krašto...
Skaityti daugiauDetails1930 m. šaltiniuose radau informacijos apie linksmą gegužinę dvaro teritorijoje. Jungėnų kaime, Janavo dvare liejosi šokiai, vaišės ir „baltakė“. Pasak naujienų skiltyje buvusios žinutės, „Apie tris kilometrus nuo Kalvarijos miesto Marijampolės link, netoli plento,...
Skaityti daugiauDetails1910 metais laikraštyje „Lietuvos žinios“ sutinkama publikacija kviečianti dalyvius atvykti į pirmąją žemės ūkio parodą Marijampolėje. Anot šaltinių, „Štai dešimčiai dienų suėjus atsivers Marijampolės paroda. Tai bus pirmutinė pačių lietuvių surengta paroda. Parodos komitetas...
Skaityti daugiauDetailsKaip A. Smetona lankė zanavykus. Naumiestyje Anot prieškario reporterio, „ prezidentui pravažiuojant Vilkaviškį palei kelią nusitiesė IV-to artilerijos pulko kareivių eilės. Visą prezidento palydą prie Vilkaviškio geležinkelio stoties sveikino p. Kriščiūnas. Žaliosios bažnytkaimyje dvi...
Skaityti daugiauDetails1931 m. pasakojime atiduodama duoklė Marijampolės miesto savivaldybės atliktų darbų apžvalgai. Publikacijoje gausu miesto gatvių ir pastatų nuotraukų. Nustatoma miesto centre esančios žemės kaina. Gyventojai suskirstyti pagal profesijas. Anot tarpukario Marijampolės savivaldos atstovų, „1927...
Skaityti daugiauDetailsZigmas Skirgaila didžiąją gyvenimo dalį praleido K. Naumiestyje. Profesinė veikla buvo neatsiejama nuo muzikos. Ilgus metus vargonavo įvairiose Lietuvos ir Lenkijos šventovėse. Kūrė muzikines kompozicijas ir dainavo bosu. Jaunystėje besimokydamas Lenkijoje draugavo su Adomu...
Skaityti daugiauDetailsGruodžio 3 dieną, vieninteliam Marijampolėje, „Spindulio“ kino teatrui sukanka 50 metų. Atidarytas dar 1971 metais ir pavadintas „Kapsuku“, po to 1975 kažkodėl „perkrikštytas“ į „Pergalę“, o galiausiai 1990 metų lapkričio mėn., tikėkimės, kad visiems...
Skaityti daugiauDetails