Pasak 1925 m. šaltinių, „Dainava yra žemė turtinga ne dideliais ūkiais, bet daina ir smilčių mariomis. Kitaip šis kraštas dar vadinamas Dzūkija. Čia visai negausu žaliuojančių Suvalkijos javų ar derlingų dirvų. Dzūkų lauko rūtos...
Skaityti daugiauDetailsPraėjusio amžiaus ketvirtame dešimtmetyje į Marijampolę suplūdo tūkstančiai žmonių. Jaunimas stovėjo pirmose eilėse. Sūduvos sostinėje įvyko Marijampolės katalikiškas pavasario kongresas. Anot įvykio amžininko, „Dieną prieš kongresą, visais keliais pasipylė važiuoti ir pėsti. Su gėlėmis...
Skaityti daugiauDetailsVisuomenės, literatūros ir politikos dienraštyje simbolišku pavadinimu „Viltis“ 1914 m. buvo išspausdinta publikacija „Vokiečiai greitai išeis iš Suvalkijos“. Deja pasakojimo pavadinimas ryškiai prasilenkė su tolimesne ateities realybe. Carinės Rusijos imperijos priespaudą Lietuvoje keliems metams...
Skaityti daugiauDetailsPasak tarpukario šaltinių, „Kelio viduryje tarp Naumiesčio ir Šakių, prie pat plento, paskendęs medžiuose stovi nedidelis Sintautų miestelis. Vietovės pradžia siekia karaliaus Vladislovo Vazos laikus. Anot legendos, kartą karalius vyko į Naumiestį ir pasiklydo....
Skaityti daugiauDetailsPasak 1932 m. šaltinių, „ten kur susieina trijų valstybių sienos yra Vištytis. Prie miestelio prieina didelis ežeras. Lietuviams priklauso tik mažoji dalis. Kita dalis vokiečių rankose. Kitoje pusėje jau Vokietija. Apie šį ežerą yra...
Skaityti daugiauDetailsTarp Klaipėdos ir Palangos stūkso jaukus Karklės vardu vadinamas kaimas. Čia tęsiasi lietuviška pajūrio dalis. Vis dar poilsiautojų neapgulta vieta vilioja ramybe ir tvarka. Dviračių ir pėsčiųjų takas driekiasi kelis kilometrus ir veda prie...
Skaityti daugiauDetailsZanavykas, vyskupas ir Vasario 16 dienos akto signataras Justinas Staugaitis 1921 m. parašė išsamų straipsnį „Zanavykai prieš lenkmetį“. Pasakojimas buvo publikuotas mėnesiniame švietimo ministerijos leistame žurnale „Švietimo darbas“. Skyriuje „Tautinis senovės zanavykų susipratimas ir...
Skaityti daugiauDetailsPasak tarpukario šaltinių, „Kazlų Rūda yra visai gana naujas miestelis. Dar ir dabar žymu, kad čia neseniai viešpatavo įvairūs girių žvėrys. Ir tik neseniai čia pridėta kultūringa žmogaus ranka. Bažnyčia medinė. Visai neseniai pastatyta....
Skaityti daugiauDetailsTarpukario marijonų vienuolis, profesorius Jonas Totoraitis 1933 metais paminėjo savo 60-metį. Daktaro laipsnį turėjusio marijonų vienuolio biografiją šiek tiek palietė senasis laikraštis „Šaltinis“. Jonas Totoraitis gimė 1872 m. Bliuviškių kaime, Griškabūdžio parapijoje. Gimnaziją baigė...
Skaityti daugiauDetailsVyskupas Justinas Staugaitis paliko išsamius prisiminimus apie zanavykų gyvenimo būdą devynioliktame šimtmetyje. Apie „pagarbinimą“ sutikus kaime praeivį. Kada tyliai prasilenkti buvo labai nemandagu. Reikėdavo sakyti: „Garbė Dievui tėvui“. Įkyrus raginimas valgyti buvo laikomas mandagumo...
Skaityti daugiauDetails„Pro atkeltus istorijos vartus ėjo ir išėjo dvarai. Išsinešė savo išdidumą ir Lietuvoje sėtos europietiškos kultūros daigyną. Ištuštėjusios ir nutilusios dvarų menės nūnai virto besistiebiančiais berželiais ir liepaitėmis... Dvarai išėjo negrįžtamu istorijos vieškeliu. Tad...
Skaityti daugiauDetailsKultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos kreipėsi į savivaldybes „Dėl Europos Tarybos kultūros kelio „Destination napoleon“ – Lietuva“. Šio kultūros kelio organizatoriai Prancūzijoje, Italijoje ir kitose šalyse yra suinteresuoti, kad šio Europos Tarybos kelio...
Skaityti daugiauDetailsPasak senųjų praeities liudininkų, „pavasaris visais laikais buvo vienas maloniausių metų laikų. O birželio pradžioje vykstančios Sekminės – viena gražiausių metuose švenčių. Šventė užgimsta tada, kai visur pradeda skleistis gyvybė. Žmones apima noras džiaugtis...
Skaityti daugiauDetailsAnot tarpukaryje Kalvarijos žemėse gyvenusio ir Lietuvos Nepriklausomybės kovose dalyvavusio suvalkiečio prisiminimų, „Tai įvyko prieš aštuonerius metus, kada pasienio su Lenkija apylinkėse ties Liubavu, Vižainiu ir Punsku gaudė šūviai ir aidėjo miškai nuo mėtomų...
Skaityti daugiauDetailsAr žinote kaip atsirado ir nuo ko pradėjo augti Kalvarijos miestas? Didžiojoje Sūduvos dalyje, iki pat 8 a. pab. gyveno Jotvingiai. Jų palikti piliakalniai, kapinynai ir dalis upių bei ežerų vardų. 8 a. pab....
Skaityti daugiauDetailsVilkaviškio vyskupijos šventieji tėveliai reguliariai lankydavo savo aveles. Avelės buvo išsibarsčiusios po visą Sūduvos svietą. Todėl kelionė užtrukdavo. Tokioms vizitacijoms reikėjo jauno ir energingo dvasininko. Būtent toks buvo vėliau kankiniu tapęs Mečislovas Reinys. Antrasis...
Skaityti daugiauDetailsPaskutinis Lietuvos miestelis vakaruose. Sūduvių zanavykų Šveicarija. Kraštas stūksantis piliakalnių viršūnėse. Tokiais epitetais nuspalvinamas pasakojimas apie Sudargą. Kalnų ir piliakalnių žemę. Iš čia atsiveria nuostabūs vaizdai į tekantį Nemuną. Anot 1936 m. šaltinių, „Tenai,...
Skaityti daugiauDetailsĮ Ameriką pasitraukę išeiviai iš Sūduvos regiono 1979 m. Čikagoje išleido knygą „Zanavykija“. Kamuojami okupuotos tėvynės ilgesio į leidinį sudėjo savo prisiminimus apie kraštą, kuriame gyveno. Pasak senosios publikacijos, „1864 metais Varšuvoje leistame savaitraštyje...
Skaityti daugiauDetailsSenajame „Lietuvos Aidas“ numeryje apžvelgiamas lietuvių ir žydų pasiskirstymas Šakių mieste. 1934 metų publikacijoje rašoma, kad „ Ant Siesarčio upės dešiniojo kranto stovi Šakių miestas. Kairiajame krante stūkso Šakių priemiestis Striūpai. Prieš penkiasdešimt metų...
Skaityti daugiauDetailsTokią kelionę pusiau pėsčiomis, pusiau važiuotas patyrė 1930 metais vietinis korespondentas iš Kauno. Įdarbinęs plunksną savo patirtais įspūdžiais pasidalino su skaitytojais. Įspūdžiai tai toks dalykas, kuriais ne visada galima tikėti. Nes kiek žmonių, tiek...
Skaityti daugiauDetails