Sūduvos istorija

Kazlų Rūda yra vienas iš daugelio Lietuvos miestelių, kurie savo piką pasiekė pirmoje Lietuvos Respublikoje. Geležinkelio stotis ir aplink augantys miškai buvo pagrindinės priežastys skatinusios verslus ir prekybą. Geležinkelio bėgiai siekdavo Kauną, Marijampolę ir...

Vieną sykį Jurgutis padarė sensaciją mokykloje. Jis atsinešė iškarpų, kuriose juodam dugne buvo baltos figūrėlės. Tai jo dėdė, mokytojas, parvažiavęs į svečius iš Lenkijos jam parvežė. Ir dar jo dėdė jam sakęs, kad netrukus...

Palaimintasis Jurgis Matulaitis – bene garsiausias Marijampolės krašto ambasadorius katalikų pasaulio kontekste. Gimė 1871 m. balandžio 13 d. už kelių kilometrų nuo Marijampolės esančiame Lūginės kaime. Arkivyskupo atminimas įamžintas tame pačiame kaime jo vardu...

Varšuvos Mokslo Apygardos Globėjas – oficiali kontora, kuri caro okupacijos metu sprendė visus su švietimu susijusius klausimus Užnemunėje. 1907 metais savo raštu leido Marijampolėje įsteigti mergaičių progimnaziją su dėstoma lietuvių kalba. Tiesa, įpareigojo mokinius...

Lapkričio 29 d. Kazlų Rūdos Trečiojo amžiaus universitete  viešėjo istorikas, enciklopedistas, matematikas, humanitarinių mokslų daktaras Juozas Banionis, gimęs ir užaugęs netoli Kazlų Rūdos, čia baigęs vidurinę mokyklą ir dabar dažnas svečias mūsų mieste. Įdomus...

1918 m. 02 16d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, visoje šalyje dar vyravo karo parako tvaikas. Į Lietuvą pradėjo veržtis caro valdžią nuvertusios bolševikų gaujos. Vokiečiai tris metus šeimininkavę mūsų valstybėje, nesutiko taip paprastai pasitraukti iš...

Prieš pirmąjį pasaulinį karą Kalvarija garsėjo savo kalėjimu, kuriame buvo kalinami Dr. Vincas Kudirka, Dr. Grinius, knygnešiai, kunigai, ir kiti patriotai. Mieste buvo du caro kariuomenės pulkai ir didingos kareivinės. Po karo, atgavus nepriklausomybę,...

Pas nuotakos motiną vykdavo kraičio išvežimas. Kraitvežių paprastai buvo trys ar keturi jaunuoliai. Privalėjo būti stiprūs vyrai, kad galėtų „atsilaikyti prieš kaimo bobas“. Jų kepurės buvo papuoštos eglių šakutėmis, plunksnomis ir visokiais blizgučiais. Vienas...

Praeityje marijampoliečių, kaip ir visų kapsų vestuvės buvo ilgos ir trukdavo visą savaitę. Veiksmas vykdavo tik rudenį, kada visi darbai jau buvo užbaigti. Tai buvo tarsi ilga drama susidedanti iš daugybės veiksmo dalių: Vakarynos,...

Senoje periodikoje aptikau straipsnį apie Marijampolėje gimusį Vytautą Endziulaitį. Dalinuosi jo ištraukomis: „Vytautas Endziulaitis gimė 1893 metais Marijampolės mieste. Jo tėvas pats mokė sūnų. Mokslais sekėsi gana gerai, nes šešerių metų jau pats skaitė...

Vilkaviškio rinktinės veikla buvo plati ir įvairiapusė. Be karinių veiksmų, rinktinės šauliai organizavo kultūrinę ir sportinę veiklą. Jau 1921 m. birželio 26 d. buvo surengta pirmoji sporto šventė. Veikė dešimt sporto klubų,  kuopos turėjo...

Laisvos Lietuvos miškų administracijos kūrimo laikotarpis buvo audringas. Po nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. vasario 16 d. miškus toliau prižiūrėjo karinė vokiečių administracija. Iš esmės ta priežiūra reiškėsi tik pastangomis kuo daugiau į Vokietiją išgabenti...

Tarpukaryje Lietuvos Šaulių sąjungą vadino tautine organizacija, kurios tikslai buvo saugoti ir ginti krašto gyventojus. Stiprinti Lietuvos nepriklausomybę. Šauliai turėjo padėti gyventojams įvykus stichinei nelaimei, kilus gaisrui. Privalėjo reguliariai informuoti krašto gyventojus, kaip elgtis...

1863 metais zanavykija buvo tik senoji Naumiesčio ir Griškabūdžio parapija. Visa sritis priklausė Lestnitstvos dvarui arba Didžvariui. Dvarvietė turėjo tris tūkstančius septynis šimtus margų žemės. Taip pat tris palivarkus – Būbleliai, Meištai ir Kačrūda...

Prieš pirmąjį pasaulinį karą Kalvarija buvo apskrities centras. Mieste knibždėjo penki tūkstančiai gyventojų. Šiaurės ir pietų miesto dalyse rusai pastatė milžiniškas kareivines. Visą caro okupacijos šimtmetį Kalvarijos gyventojams draugiją palaikė kareivių pulkai. Vakarinėje miesto...

Kiti mūšiuose dalyvavę vilkaviškiečiai tvirtino, kaip kasdien susiduriant su priešu tramdė mirties baimę. Širdyje virdavo pyktis ir kunkuliuodavo noras veržtis į kovą. Padėdavo ir vietiniai gyventojai: “Pamatėm keliuku einančią merginą. Užkalbinu. Klausinėju apie bolševikus....

     Šių apylinkių archeologiniai radiniai leidžia manyti, kad žmonės čia gyveno bronzos amžiuje. Gyvenvietė įsikūrė maždaug XVIII amžiaus viduryje kaip miško, daugiausia ąžuolų, paruošų verslo įmonė, arba ąžuolų būda. Visa paruošta žaliava buvo naudojama...

Vyčio kryžiaus ordinas - aukščiausias karinis Lietuvos valstybės apdovanojimas. Prezidento A.Smetonos įsakymu įsteigtas 1919 metais. Apdovanotieji buvo ypatingai pasižymėję mūšiuose už Lietuvos laisvę. Taikos sąlygomis nebuvo teikiamas. Bene daugiausiai Vyčio kryžiaus kavalierių yra kilę...

Marijampolės miesto savivaldybės iniciatyva 1930 metais iškilo naujas miesto ugniagesių namas-garažas. Miesto turto saugotojai tais metais atšventė penkiasdešimties metų jubiliejų. Naujųjų metų išvakarėse gaisrininkų komandai buvo suruoštas balius. Senojoje spaudoje ugniagesių globėjas buvo vadinamas...

Lietuvoje kryždirbystės tradicija turi gilias šaknis, kurioje persipina ir krikščioniškoji teologija, ir liaudies pamaldumo simbolika. Lietuviškoji kryždirbystė (2001 m. pripažinta nematerialiuoju Žmonijos paveldu) yra liaudies kultūros reiškinys, kuris apima tradicinius medžio paminklo darbus, pradedant...