Sūduvos istorija

Pernai buvo minimos 160-osios nusipelniusio Lietuvai zanavyko, didžiojo kalbininko Jono Jablonskio gimimo metinės. Taip pat 90-osios mirties. Bendrinės lietuvių kalbos norminimo tėveliu vadintas kalbininkas mirė 1930-tais, – Vytauto Didžiojo metais. Anot 1930 m. šaltinių,...

Sūduvių vyskupų sostinė. Vienas didžiausių kviečių aruodų Lietuvoje. Derlingų laukų apsupta vietovė. Sodybose – lūžtantys nuo grūdų svirnai ir pilnos šalinės šieno. Dosnūs dirvožemiai iš visų pusių supantys kapsų sostine kadaise vadintą Vilkaviškį. Senieji...

Senuose šaltiniuose radau publikaciją, kurioje kazlų rūdiečiai tikisi būti išgirsti vietinės valdžios. Žurnalistams atvirai išlieja visą širdį apie miestelio problemas ir rūpesčius. Kai kurie pasisakymai šiandieninėje realybėje kelia šypseną, kiti verčia susimąstyti apie tai,...

1934 m. spalio 24 d. į Marijampolės miestą suplūdo minios žmonių. Iš visos Lietuvos miestų ir miestelių į suvalkiečių sostinę atvyko vyskupai. Miesto geležinkelio stoties prieigose gyventojai stumdėsi petis į petį. Tokio sambūrio priežastis...

Prie pat pagrindinio plento vedančio į amžinas prūsų žemes stovi nedidelis jaukus miestelis. Važiuojant link Virbalio, dešinėje kelio pusėje atsiveria ramiai tyvuliuojančio ežero peizažas. Čia kelis kilometrus nutolęs nuo Vilkaviškio stūkso Alvito bažnytkaimis. Miestelio...

Ką apie puošniausią medinę Griškabūdžio bažnyčią tuo metu Lietuvoje rašė Pirmosios Lietuvos Respublikos spauda? Kaip prie Kristaus atsimainymo šventovės statybos prisidėjo miestelio gyventojai? „Iš Griškabūdžio padangės“, – tokią publikaciją aptikau 1927 m. šaltiniuose. Pasak...

Bevartant prieškario spaudą dėmesį patraukė publikacija pavadinta „Šunkarių dvaro istorija. Vokiečių okupacijos laikų vaizdelis.“ Sunku pasakyti, kiek šioje istorijoje yra teisybės, o kiek pramanų. Tačiau pasakojimas gana įdomus ir keliantis šypseną. Iš publikacijos sužinome,...

1939 m. rugsėjo pirmąją, neprabėgus nei savaitei nuo Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo, Vokietija užpuolė Lenkiją. Šalia Pirmosios Lietuvos Respublikos sienos prasidėjo karo veiksmai. Visų lietuvių žvilgsniai nukrypo į Sūduvos pietinę dalį, kuri ribojosi su lenkų...

Knygnešio Andriaus Matulaičio teigimu Kalvarijos kalėjime „Politiniai kaliniai buvo smagesni nei kriminaliniai: jie niekada nesijausdavo kalti. Todėl ir sargams buvo sunku sutvarkyti kalinius, kurie iškrėsdavo visokiausių juokų. Mūsų kamera Kalvarijos kalėjime buvo tarsi vadovaujama....

Kaip atrodė didžiausias XIX-XX a. pr. kalėjimas Lietuvoje? Kalėjusių politinių kalinių, lietuvių akimis. Ilgus metus uždaryti kamerose ar vienutėse jie mintinai žinojo visus griežto rėžimo kalėjimo kampus. Andrius Matulaitis gimė 1872 metais, trys kilometrai...

Paprūsės regionas – tai daugiau nei pasienio teritorija. Šimtmečius čia ne tik keitėsi valstybių ribos, bet ir klestėjo neoficialūs ryšiai, šeimyniniai saitai bei kontrabanda. 2025-aisiais, minint Paprūsės metus ir Kudirkos Naumiesčio – Mažosios kultūros...

Pasak pirmojo pasaulinio karo liudininko iš Kudirkos Naumiesčio Antano Gintnerio, „1917 m. pačioje vokiečių pašonėje, Naumiestyje, buvo gautas leidimas atidaryti pradžios mokyklą. Atrodė, kad tai tarsi didelė vokiečių malonė lietuviams. Norėta įsteigti gimnaziją, tačiau...

1935 metų periodikoje aptikau informacijos apie Zanavykų krašto plentus, kelius ir vieškelius. Pasak senųjų šaltinių „Kur dunksojo  neįžengiami miškai, kurie tęsėsi nuo Kauno per Lekėčius iki Sudargo, ten dabar priaugo ištisa virtinė Zanavykijos miestukų....

Pusiaukelėje tarp Vilkaviškio ir Marijampolės, visai netoli pagrindinio plento glūdi bažnytkaimis. Vietovę, įsikūrusią prie Rausvės upelio Pirmoje Lietuvos Respublikoje iš rytų, šiaurės ir vakarų supo miškai. O iš pietų pusės žiūrint galima buvo išvysti...

Mūsų protėvių buityje pirmąją vietą užėmė mediniai, antrą – moliniai, trečią – metaliniai daiktai. Apskritai XIX a. ar dar anksčiau metalas buvo brangus malonumas, todėl viskas buvo gaminama praktiškai iš medžio. Iš medžio pagaminti...

Devyniolikto amžiaus antroje pusėje sūduvių protėviams pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo išmoktas amatas. Kiekvienas kaimas turėjo auksinių rankų meistrą. Dažniausiai visi buitį palengvinantys daiktai buvo pagaminami tų pačių kaimo žmonių rankomis. Beveik visi medžio apdirbimo...

Anot šaltinių, mūsų protėvių „Šeimoje pagal tradiciją valgį gamindavo motina. Nepaisant to, kad mama turėjo suaugusias dukras, tačiau jos vasarą eidavo dirbti lauko darbų. Žiemą ausdavo ir verpdavo. Mūsų senoliai paprastai valgydavo tris kartus...

1918 m. sausio mėn. Marijampolėje buvo atkurta prieš karą gyvavusi „Žiburio“ gimnazija. Mieste dar šmirinėjo vokiečių pareigūnai ir kariai. Vokiečiai svetimame krašte neatsisakė ambicijų ir reikalavo, kad gimnazijos direktorius gebėtų kalbėti vokiškai. Vėliau Rygiškių...

Lietuvos valstybės politinis veikėjas, gydytojas, pedagogas Kazimieras Jokantas gimė 1880 m. Kupiškio valsčiuje. 1909 m. ką tik baigęs Tartu universitete mediciną, skiriamas dirbti į Kalvarijos Šv. Jurgio ligoninę.  Beveik dešimt metų praleidžia Kalvarijoje vyriausiojo gydytojo...

Vietovė stūksanti šalia Liekės upelio – iš visų pusių apsupta miškais ir krūmais. Lekėčiai tai nedidelis Šakių rajono miestelis. Pirmoje Lietuvos Respublikoje vadintas tiesiog pamiškės bažnytkaimiu. Gyvenvietė skęstanti medžių pavėsyje su senutėle bažnyčia priešakyje....