Sūduvos istorija

Rubrikoje „Žinutės iš Sūduvos praeities“ tęsiame pažintį Kybartų ir vokiško Eitkūnų miestelio draugystės tematika. Tiesa, dabar to vokiškumo prūsų žemėse neliko nei kvapo. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, Karaliaučiuje, rusų kariai išliejo visą savo pyktį...

Prieškario Marijampolė 1938 metais šventė Rygiškių Jono Valstybinės berniukų gimnazijos jubiliejų. Tais metais suėjo devyniasdešimt metų nuo pirmosios aukštesniosios mokyklos įsteigimo. Septyniasdešimt metų nuo pačios gimnazijos atsiradimo. Ir dvidešimt metų nuo lietuviškos gimnazijos įsteigimo....

Ketvirtame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje (1937 m.) rašoma apie toli nuo Kalvarijos miesto esančią geležinkelio stotį. Pasak žurnalisto plunksnos, „Geležinkelio stotis nuo miesto – ketvirtame kilometre. Nesant tinkamos susisiekimo priemonės tarp miesto ir geležinkelio stoties...

Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai Suvalkijos miestuose, miesteliuose, miškuose ir laukuose tiesė siaurojo geležinkelio bėgius. Siauruko atšakos vingiavo Kazlų Rūdoje, Vilkaviškyje, Marijampolėje ir kitur. Yra žinių, kad pirmais nepriklausomybės metais arkliai bėgiais traukdavo iš...

Vartant 1925 m. laikraščio puslapius radau publikaciją, kurioje aptarinėjamos užpelkėjusios senosios Sūduvos lankos, vadinamos palios. Rašoma, kad „Marijampolės ir Alytaus apskrityse yra daug pelkių-balų. Žmonėse jos žinomos palių vardu. Dideli jų plotai yra apie...

Anksčiau Marijampolėje lietuvį besiverčiantį prekyba buvo sunku rasti, - pradeda 1935 m. žinutę sename laikraštyje reporteris. - Jeigu kuris ir versdavosi prekyba, į tokį visi žiūrėjo labai abejingai ir sakydavo, kad niekas iš to...

Didelės girios pakraštyje, tarp Marijampolės ir Pilviškių įsikūręs jaukus miestelis. Pirmoje Lietuvos Respublikoje vadintas pagirio bažnytkaimiu. Viena iš vėliausiai susikūrusių vietovių visoje Sūduvoje. Devynioliktame amžiuje Šumskais vadintas miestelis dabar žinomas Šunskų vardu. Mokytojo Jurgio...

1931 m. nepriklausomas visuomenės laikraštis „Diena“  Marijampolės miestui skyrė visą numerį. Tarpukaryje Kauno redakcijoje leistas dienraštis apžvelgė Sūduvos sostinės istorijos raidą ir perspektyvas. Anot prieškario reporterių „Marijampolės miestas nėra labai senas. Nuo marijonų jis...

Kazlų Rūda yra vienas iš daugelio Lietuvos miestelių, kurie savo piką pasiekė pirmoje Lietuvos Respublikoje. Geležinkelio stotis ir aplink augantys miškai buvo pagrindinės priežastys skatinusios verslus ir prekybą. Geležinkelio bėgiai siekdavo Kauną, Marijampolę ir...

Prūsų pusėje, į šiaurę nuo Kudirkos Naumiesčio, ramiai stūkso mažas Slavikų vardu vadinamas bažnytkaimis. Tarpukaryje lėkšto kalnelio pakalnėje įsikūrusi vietovė glaudė nedidelę, medinę seną bažnytėlę. Keturias krautuves, dvi mokyklas, garinius ir vėjinius malūnus. Bažnytkaimyje...

Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras muziejus įsikūręs strategiškai pažeidžiamoje vietoje. Senasis Paežerių dvaras stūkso vos dvidešimt kilometrų nuo valstybinės sienos su buvusiu Karaliaučiumi. Iš čia iki Antrojo pasaulinio karo atsiverdavo visi keliai į tuometinę vakarų...

Istoriniame laikraštyje „Lietuvos Aidas“ 1935 metų publikacijoje pasakojama apie aukso paieškas Kalvarijoje. Kalbos apie netoli karininkų ramovės užkastus auksinius stalo įrankius žmonėms ramybės nedavė jau seniai. Pasak senosios plunksnos, „Kalvarija – tai ne aukso...

Laikraščio „Šaltinis“ 1937 m. numeryje rašoma apie Marijampolės mieste dar prieš pirmąjį pasaulinį karą egzistavusį kultūros židinį. Publikacijoje teigiama, kad Marijampolė visais laikais buvo visos Užnemunės kultūros centras. Vėlesnė „smetoninė“ miesto visuomenė mėgo susiburti,...

Ketvirtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje sūduviai per daug toli nuo savo gimtinių nenuklysdavo. Suvalkiečių tarpe itin mėgstamas poilsis buvo Kazlų Rūdos krašto pušynų apsuptyje. Apie vieną Kazlų krašto miestelį galima rasti informacijos šaltiniuose. Laikraštyje „Lietuvos...

Tarp Vilkaviškio ir Marijampolės stūkso kaimas. Apie šiame kaime dar prieš pirmą pasaulinį karą pastatytus tautos namus rašė senasis laikraštis. Anot 1931 m. šaltinių, „Keturių valakų arba Keturvalakių kaimo apylinkėse daug inteligentų. Čia vis...

Vos dešimt kilometrų nuo Marijampolės stūkso Šilavoto kaimas. Senojo kaimelio vyrai tarpukaryje vaikščiodavo su skrybėlėmis. Pasak trumpos žinutės 1934 m. spaudoje, „Šios apylinkės vyrai užsikrėtė nuo vokiečių dar per (pirmą) karą tam tikra mada....

Šaltiniuose pavyko surasti Dr. Kazimiero Jokanto, kuris 1909-1918 m. dirbo Kalvarijoje Šv. Jurgio ligoninės gydytoju, prisiminimus. Gydytojas, vėliau nepriklausomoje Lietuvoje tapęs ministru, Kalvarijoje išgyveno visus karo siaubus ir žiaurumus. Likimas K. Jokantui buvo negailestingas:...

Knygnešys, žurnalistas, kraštotyrininkas Vincas Šlekys gimė 1870m. Mokoluose. Caro okupacijos metu įkūrė slaptą lietuvišką „Sietyno“ draugiją. Perėjęs sieną išplaukė laivu į Ameriką, redagavo laikraštį „Garsas Amerikos lietuvių“. Į Lietuvą grįžo pirmoje Lietuvos Respublikoje. Išėjęs...

Senuose 1932 m. šaltiniuose porinama, kad Kalvarijoje gyvenę žmonės namus kūrendavo durpėmis. Malkos buvo brangus malonumas. Pasak žinutės 1932 m. laikraštyje, „Kalvarijos miestelis yra mažai miškingoje vietoje. Malkos yra brangios ir jas reikia iš...

Kas yra tie kapsai?, - klausia 1934 m. reporteris. Ir tuo pačiu atsako, kad didžioji visuomenės dalis kapsų vardo visai nėra girdėjusi. Laimingesni už kapsus yra zanavykai. Apie juos daug parašęs iš ten kilęs...