Sūduvos pasienio miesteliuose su Vokietija gyveno lietuviai, žydai, vokiečiai, totoriai, rusai. Kybartuose, Virbalyje, net ir Vilkaviškyje kai kurie vietiniai kalbėjo vokiškai. Čia gyvenusios vokiečių kilmės šeimos turėjo savo bažnyčias, mokyklas, verslus, parduotuves. Apie Virbalyje...
Skaityti daugiauŠaltą 1931 metų žiemą Pilviškių šaulių būrys surengė miestelyje pasirodymą. Kiekvienais metais šalyje buvo minima sukaktis – išvaduoto Klaipėdos miesto šventė. Sunku patikėti, bet anuomet Pilviškiai turėjo savo kino teatrą. Šaltiniuose teigiama, kad „Pilviškių...
Skaityti daugiauKariuomenės ir visuomenės diena. Šventadienis. Kybartuose žmonių skruzdėlynas. Perone kelios dešimtys nekantriai mindžikuojančių pirmyn ir atgal. Garsiai besikalbančių, ir besidalijančių vakar dienos įspūdžiais. Tačiau užtenka kirsti sieną, ir atsidūrei Eitkūnuose, - prūsų žemėje viskas...
Skaityti daugiauMarijampoliečių protėvių gyvenime didelę reikšmę turėjo mieste šeimininkavęs devintasis kunigaikščio Vytenio pulkas. Be pulke tarnavusių karininkų organizuotų paradų buvo neįsivaizduojamos miesto šventės. Kareivių priešakyje žygiuodavo karininkai. Jų uniformos traukė ypatingą aplinkinių dėmesį. Buvo kur...
Skaityti daugiauKetvirtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje į vieną seniausių miestelių Sūduvoje atvyko reporteris. Į mažą Alvito bažnytkaimį 1938 m. suplūdo minios. Kiekvienų metų liepos pabaigoje Alvite garbinama Šventa Ona. Senojo žurnalisto plunksna rašė, kad tą karštą...
Skaityti daugiauVienas seniausių miestelių Sūduvoje garsėjantis savo istorija. Garsėjantis savo senąja bažnyčia ir čia vykusiais Šv. Onos atlaidais. Prie tarptautinės reikšmės kelio vedančio į amžinas prūsų žemes, stūkso nedidelė, bet jauki vietovė. Važiuojant link sienos...
Skaityti daugiauĮ pasienį su senąja Vokietija 1934 m. atvyko žurnalistų komanda. Kelionę pradėjo nuo Virbalio. Už Virbalio netrukus ir Kybartai. Iš čia anksčiau atsiverdavo visi keliai į tuometinę vakarų Europą: Berlyną, Amsterdamą, Paryžių. Iki antrojo...
Skaityti daugiauPirmoje Lietuvos Respublikoje, 1932 metais išleistame laikraštyje rašoma apie zanavykų miestelio problemas su vandeniu. Pasakojama apie Kiduliuose stovėjusį, 1812 m. Napoleono karių pastatytą medinį namą. Šaltiniuose apgailestaujama apie vienintelį Šakiuose likusį šulinį. Pasakojama, kad...
Skaityti daugiauApie Šakių rajone, Ilguvos valsčiuje, Bundzų kaime gimusį knygnešį, lietuviškos spaudos redaktorių Joną Kriaučiūną 1934 metų laikraštis „Mūsų rytojus“ rašė taip: „Tais laikais, kada lietuvių tauta skendėjo tamsybės spąstuose, kai nuožmus rusas laikė viską...
Skaityti daugiauPraėjusio amžiaus ketvirto dešimtmečio šaltiniuose Marijampolės miestas piešiamas šviesiomis, perspektyviomis spalvomis. Žurnalistų plunksna giria miesto tvarkytojus ir puoselėtojus. Rašoma, kad „Marijampolės miestas gražėja ir didėja. Dar prieš kelis metelius krautuvės atrodė labai nejaukiai: langai...
Skaityti daugiauZanavykas poetas Pranas Vaičaitis išgarsėjo savo eilėraščiu „Yra šalis“. Mirė pačioje jaunystėje - caro imperijos gniaužtuose. Pirmoje Lietuvos Respublikoje poeto atminimui buvo skiriamas nemažas dėmesys. Apie šio suvalkiečio talentą laikraštis „Mūsų rytojus“ 1934 m....
Skaityti daugiauCovid-19 virusas visame pasaulyje sukėlė panikos ir netikrumo atmosferą. Baimės vedami žmonės šlavė iš parduotuvių įvairius maisto produktus, higienos reikmenis net ir tualetinį popierių. Tikėdamiesi blogiausio, visi keliems mėnesiams užsidarė namuose. Ligos, kurios sukeldavo...
Skaityti daugiauPirmoje Lietuvos Respublikoje valstybė itin didelį dėmesį skyrė kareivių auklėjimui. 1939 m. žurnale „Karys“ radau įdomią publikaciją: „Kultūringas puskarininkis: kaip elgtis viešose vietose“. Straipsnyje autorius atlieka kareivių etiketo žinovo funkciją ir negaili patarimų ir...
Skaityti daugiauSenuose 1937 m. šaltiniuose laikraštyje pasirodė žinutė apie Marijampolėje atidengiamą atminimo lentą skirtą svarbiam istoriniam įvykiui paminėti. „Prie Vytauto g. 1 namo, birželio 29 d. atidengta paminklinė lenta. Įvykio istoriją nupasakojo miesto burmistras J....
Skaityti daugiauPirmoje Lietuvos Respublikoje, 1930 m. šaltiniuose pranešama apie dvi naujai įsikūrusias vaikų stovyklas. Nors pasakojime stovyklos vadinamos kolonijomis, tačiau su laisvės atėmimo vietomis tai neturi nieko bendro. Kauno miesto ligonių kasų direkcija įsteigė dvi...
Skaityti daugiauVasaros pabaigos vaizdai iš Zanavykijos, - taip pavadintoje publikacijoje aptariamos susisiekimo, kelių problemos. Trečiame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Šakių rajone buvo tik viena asfaltuoto kelio atkarpa. Nepaisant to, vyravo tvarka: keliai apsodinti medeliais, numeruoti, suženklinti....
Skaityti daugiauVilkaviškio kraštą puošiantys Paežerių dvaro rūmai iš visų pusių apsupti gamtos. Šiaurėje - šešių kolonų laikomas balkonėlis žvelgia į ežero bangas. Pietuose – svečių sutikimo kiemas: žaliuoja ovali veja ir auga rožynai. O už...
Skaityti daugiauPirmoje Lietuvos Respublikoje „Griškabūdis buvo vadinamas bažnytkaimiu. Pasak legendos, vietovėje kadaise buvo bekraštės girios. Čia stovėjo medinė būdelė, kurioje laiką leido vienišas senelis. Dažnai pro šalį keliaujantys nesikuklino jo klausdami tolimesnio kelio. Anot legendos,...
Skaityti daugiauKetvirtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje suvalkiečių sostinė sulaukdavo įvairių komplimentų. Drąsesni miestą lygindavo su Kaunu. Apie suvalkiečių sodus ir parkus sklisdavo legendos. Publikacijose apie gražiausius Lietuvos miestus skambėjo Marijampolės vardas. Pasak šaltinių, „Kas tėra buvęs...
Skaityti daugiauŽvarbų 1938 m. vakarą į Kalvarijos, o vėliau ir Liudvinavo miestelius rinkosi žmonės. Šaulių sąjungos vyrukai organizavo meno pasirodymą. Į Suvalkiją iš Kauno atvyko kviestiniai svečiai ir operos solistai. Pasak įvykių liudininko, „Spalio 15...
Skaityti daugiau