Bevartant prieškario spaudą dėmesį patraukė publikacija pavadinta „Šunkarių dvaro istorija. Vokiečių okupacijos laikų vaizdelis.“ Sunku pasakyti, kiek šioje istorijoje yra teisybės, o kiek pramanų. Tačiau pasakojimas gana įdomus ir keliantis šypseną. Iš publikacijos sužinome,...
Skaityti daugiau1939 m. rugsėjo pirmąją, neprabėgus nei savaitei nuo Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo, Vokietija užpuolė Lenkiją. Šalia Pirmosios Lietuvos Respublikos sienos prasidėjo karo veiksmai. Visų lietuvių žvilgsniai nukrypo į Sūduvos pietinę dalį, kuri ribojosi su lenkų...
Skaityti daugiauKnygnešio Andriaus Matulaičio teigimu Kalvarijos kalėjime „Politiniai kaliniai buvo smagesni nei kriminaliniai: jie niekada nesijausdavo kalti. Todėl ir sargams buvo sunku sutvarkyti kalinius, kurie iškrėsdavo visokiausių juokų. Mūsų kamera Kalvarijos kalėjime buvo tarsi vadovaujama....
Skaityti daugiauKaip atrodė didžiausias XIX-XX a. pr. kalėjimas Lietuvoje? Kalėjusių politinių kalinių, lietuvių akimis. Ilgus metus uždaryti kamerose ar vienutėse jie mintinai žinojo visus griežto rėžimo kalėjimo kampus. Andrius Matulaitis gimė 1872 metais, trys kilometrai...
Skaityti daugiauPaprūsės regionas – tai daugiau nei pasienio teritorija. Šimtmečius čia ne tik keitėsi valstybių ribos, bet ir klestėjo neoficialūs ryšiai, šeimyniniai saitai bei kontrabanda. 2025-aisiais, minint Paprūsės metus ir Kudirkos Naumiesčio – Mažosios kultūros...
Skaityti daugiauPasak pirmojo pasaulinio karo liudininko iš Kudirkos Naumiesčio Antano Gintnerio, „1917 m. pačioje vokiečių pašonėje, Naumiestyje, buvo gautas leidimas atidaryti pradžios mokyklą. Atrodė, kad tai tarsi didelė vokiečių malonė lietuviams. Norėta įsteigti gimnaziją, tačiau...
Skaityti daugiau1935 metų periodikoje aptikau informacijos apie Zanavykų krašto plentus, kelius ir vieškelius. Pasak senųjų šaltinių „Kur dunksojo neįžengiami miškai, kurie tęsėsi nuo Kauno per Lekėčius iki Sudargo, ten dabar priaugo ištisa virtinė Zanavykijos miestukų....
Skaityti daugiauPusiaukelėje tarp Vilkaviškio ir Marijampolės, visai netoli pagrindinio plento glūdi bažnytkaimis. Vietovę, įsikūrusią prie Rausvės upelio Pirmoje Lietuvos Respublikoje iš rytų, šiaurės ir vakarų supo miškai. O iš pietų pusės žiūrint galima buvo išvysti...
Skaityti daugiauMūsų protėvių buityje pirmąją vietą užėmė mediniai, antrą – moliniai, trečią – metaliniai daiktai. Apskritai XIX a. ar dar anksčiau metalas buvo brangus malonumas, todėl viskas buvo gaminama praktiškai iš medžio. Iš medžio pagaminti...
Skaityti daugiauDevyniolikto amžiaus antroje pusėje sūduvių protėviams pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo išmoktas amatas. Kiekvienas kaimas turėjo auksinių rankų meistrą. Dažniausiai visi buitį palengvinantys daiktai buvo pagaminami tų pačių kaimo žmonių rankomis. Beveik visi medžio apdirbimo...
Skaityti daugiauAnot šaltinių, mūsų protėvių „Šeimoje pagal tradiciją valgį gamindavo motina. Nepaisant to, kad mama turėjo suaugusias dukras, tačiau jos vasarą eidavo dirbti lauko darbų. Žiemą ausdavo ir verpdavo. Mūsų senoliai paprastai valgydavo tris kartus...
Skaityti daugiau1918 m. sausio mėn. Marijampolėje buvo atkurta prieš karą gyvavusi „Žiburio“ gimnazija. Mieste dar šmirinėjo vokiečių pareigūnai ir kariai. Vokiečiai svetimame krašte neatsisakė ambicijų ir reikalavo, kad gimnazijos direktorius gebėtų kalbėti vokiškai. Vėliau Rygiškių...
Skaityti daugiauLietuvos valstybės politinis veikėjas, gydytojas, pedagogas Kazimieras Jokantas gimė 1880 m. Kupiškio valsčiuje. 1909 m. ką tik baigęs Tartu universitete mediciną, skiriamas dirbti į Kalvarijos Šv. Jurgio ligoninę. Beveik dešimt metų praleidžia Kalvarijoje vyriausiojo gydytojo...
Skaityti daugiauVietovė stūksanti šalia Liekės upelio – iš visų pusių apsupta miškais ir krūmais. Lekėčiai tai nedidelis Šakių rajono miestelis. Pirmoje Lietuvos Respublikoje vadintas tiesiog pamiškės bažnytkaimiu. Gyvenvietė skęstanti medžių pavėsyje su senutėle bažnyčia priešakyje....
Skaityti daugiauMokytojas Jurgis Vencius gimė 1855 metais Būdos kaime, Paežerių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. Baigęs Veiverių mokytojų seminariją penkis metus mokytojavo savo gimtajame Paežerių miestelyje. Buvo labai pamaldi ir drąsi asmenybė. Garsėjo, kaip daraktorius. Paslapčia mokydavo...
Skaityti daugiauPalaimintasis Jurgis Matulaitis – bene garsiausias Marijampolės krašto ambasadorius katalikų pasaulio kontekste. Gimė 1871 m. balandžio 13 d. už kelių kilometrų nuo Marijampolės esančiame Lūginės kaime. Arkivyskupo atminimas įamžintas tame pačiame kaime jo vardu...
Skaityti daugiauVirbalietis Juozas Zabielavičius per savo devyniasdešimt gyvenimo metų pergyveno du pasaulinius karus, pokario žiaurumus, sovietinę okupaciją ir sulaukė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. 1900 m. Virbalyje gimęs prisiminimų autorius vėliau tapo Klaipėdos krašto gubernatoriaus vyriausiu agronomu....
Skaityti daugiau2025-ieji – metai, kai Kudirkos Naumiestis paskelbtas Mažąja kultūros sostine, o visoje Lietuvoje minimi Paprūsės metai. Ilgus šimtmečius šis regionas buvo pasienio prekybos, kultūros ir įvairių įtakų sankirta. Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia pažinti, kaip...
Skaityti daugiauKažkada visa Suvalkija buvo girdėjusi apie išdidaus dvarininko, stambaus magnato Zigmanto Gauronskio klestėjimą. O jis savo aukso amžiuje turėjo keliolika dvarų visoje Lietuvoje, daugiausiai jų stovėjo Suvalkijoje. Matyt dėl to, kad nuo Varšuvos miesto...
Skaityti daugiauAnot 1897 m. gimusio kraštotyrininko Balio Buračo „Nedidelė ta mūsų Lietuva, tačiau papročiai kiekviename regione skirtingi. Ypatingai skirtingos senųjų vestuvių tradicijos. Todėl pažvelkime į vestuvines apeigas Sūduvos krašte, kurios išsiskiria savo nuostabiomis dainomis. Po...
Skaityti daugiau