Sūduvos istorija

Nepriklausomybės aušroje, Vilkaviškyje, buvusioje kinematografo salėje susirinko gausi publika. Vilkaviškiečiai kasoje būriais pirko bilietus. Artėjo pirmojo pasaulinio karo pabaiga. Lietuvos miestuose šmirinėjo vokiečių kariai. Iki tikrosios nepriklausomybės ir laisvės dar buvo likę šiek tiek...

Vilkaviškio vyskupijos šventieji tėveliai reguliariai lankydavo savo aveles. Avelės buvo išsibarsčiusios po visą Sūduvos svietą. Todėl kelionė užtrukdavo. Tokioms vizitacijoms reikėjo jauno ir energingo dvasininko. Būtent toks buvo vėliau kankiniu tapęs  Mečislovas Reinys. Antrasis...

Paskutinis Lietuvos miestelis vakaruose. Sūduvių zanavykų Šveicarija. Kraštas stūksantis piliakalnių viršūnėse. Tokiais epitetais nuspalvinamas pasakojimas apie Sudargą. Kalnų ir piliakalnių žemę. Iš čia atsiveria nuostabūs vaizdai į tekantį Nemuną. Anot 1936 m. šaltinių, „Tenai,...

Į Ameriką pasitraukę išeiviai iš Sūduvos regiono 1979 m. Čikagoje išleido knygą „Zanavykija“. Kamuojami okupuotos tėvynės ilgesio į leidinį sudėjo savo prisiminimus apie kraštą, kuriame gyveno. Pasak senosios publikacijos, „1864 metais Varšuvoje leistame savaitraštyje...

Senajame „Lietuvos Aidas“ numeryje apžvelgiamas lietuvių ir žydų pasiskirstymas Šakių mieste. 1934 metų publikacijoje rašoma, kad „ Ant Siesarčio upės dešiniojo kranto stovi Šakių miestas. Kairiajame krante stūkso Šakių priemiestis Striūpai. Prieš penkiasdešimt metų...

Tokią kelionę pusiau pėsčiomis, pusiau važiuotas patyrė 1930 metais vietinis korespondentas iš Kauno. Įdarbinęs plunksną savo patirtais įspūdžiais pasidalino su skaitytojais. Įspūdžiai tai toks dalykas, kuriais ne visada galima tikėti. Nes kiek žmonių, tiek...

Apie miestelyje 1934 m. vasaros pradžioje įvykusį renginį rašė visa Lietuvos spauda. Anot publikacijos laikraštyje „Ūkininko patarėjas“, „Tarp Šešupės ir Širvintos santakos, netoli prūsų ir lietuvių žemių guli nedidelis, keturis tūkstančius gyventojų turintis miestelis....

Atšilus orams Pirmoje Lietuvos Respublikoje gyvenę marijampoliečiai skųsdavosi dulkėmis gatvėse. Mieste augo tik vienas kitas medelis. Maudynėms tinkamos vietos tekdavo ieškoti su žiburiu. Karštomis dienomis Šešupėje dažniausiai braidžiojo tik antys. Pasak 1932 m. šaltinių,...

Senoje publikacijoje apžvelgiamas Lietuvos dvarų likimas pirmoje Lietuvos Respublikoje. Pasak praėjusio amžiaus šaltinių, „Kai kuriuose dvaruose Lietuvoje pasiliko gyventi dvarponiai. Kiti gyvenamieji rūmai liko tušti, nes jų buvę savininkai pasitraukė į Lenkiją. Apleistų dvarų...

Marijampolėje 1923 metais savo gyvavimo istoriją pradėjo vytenėnai – Lietuvos kunigaikščio Vytenio 9-to pėstininkų pulko kariai. 1931 metų Lietuvos kariuomenės leistame žurnalo „Karys“ publikacijoje atsiskleidžia Marijampolę dabinusių Vytenio pulko vyrų kasdienybė. Anot pasakojimo, „Pulko...

Senais Pirmosios Respublikos egzistavimo laikais Kriūkų bažnytkaimio Šakių rajone gatvelėmis vaikščiojo religinės sektos nariai. Jų Kriūkuose buvo priskaičiuojama beveik šimtas. Išskirtiniai katalikų susibūrimai gyvavo Vilniuje, Kaune ir Kriūkuose. Religinės bendruomenės nariai turėjo savo koplyčias....

Likus kiek daugiau nei pusmečiui iki antrojo pasaulinio karo pradžios, 1938 m. pab. Marijampolėje įvyko miesto savivaldos jubiliejaus iškilmės. Pasak šaltinių, „Gruodžio 7 d. Marijampolės miesto taryba minėjo lietuviškos Marijampolės savivaldybės 20-ties metų darbo...

Dingusio Trempinių dvaro istoriją savo knygoje „Išnykę (ne)pamiršti dvarai“ išsamiai aprašė mokytojas Algimantas Babeckas. Senuose 1935 m. šaltiniuose aptikau tarpukaryje gyvenusios ir 86 metų amžiaus sulaukusios Stasiukevičienės prisiminimus. Būdviečių kaime, Liubavo valsčiuje sodybą turėjusios...

Tarpukaryje gyvenęs kaunietis pasisvečiavęs Naumiestyje patraukė link Šakių. Pasak prieškario turisto prisiminimų, „tokiu blogu keliu, kuris vedė į Naumiestį daugiau dviračiu nenorėjau trankytis. Šiek tiek pailsėjau ir ėjau ieškoti vežėjo, kuris nuvežtų į Šakius....

Likus kiek daugiau nei pusmečiui iki antrojo pasaulinio karo pradžios, 1938 m. pab. Marijampolėje įvyko miesto savivaldos jubiliejaus iškilmės. Pasak šaltinių, „Gruodžio 7 d. Marijampolės miesto taryba minėjo lietuviškos Marijampolės savivaldybės 20-ties metų darbo...

„Keliaukime po gimtąjį kraštą“, - tokiu pavadinimu 1935 m. išleista knygelė atsidūrė mano rankose. Dešimt tūkstančių vienetų tiražu atspausdintas leidinys skatino pažintines ekskursijas po savo kraštą. Knygelė suskirstyta į dvi dalis. Kiekviena dalis turi...

Senoje žinutėje informuojama apie prieškario Kazlų Rūdoje atidarytus šaulių namus.  Pasak, šaltinių, „1938 metais sausio 23 dieną Kazlų Rūdoje atidaryta naujai pastatyta didžiulė šaulių sąjungos vyrukų namų salė. Viduje yra penki šimtai sėdimų vietų....

Praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio publikacijoje pateikiami kelionės įspūdžiai iš  Sūduvos miestų ir miestelių. Pasak turisto iš Kauno, „žiūrint pro vagono langus į laukus, Suvalkijos lygumos atrodo labai monotoniškos. Miškų be plačiosios Kazlų-Rūdos girios daugiau...

Laikas bėga labai greitai, keičiasi veidai, kartos, keičiasi ir gyvenimas. Mes niekuomet nežinosime kokie iššūkiai laukia rytoj. Tai, kas šiandien gyvenimo tikrovė – netrukus jau tampa istorija. Siekiant turėti kuo pilnesnį, objektyvesnį praeities vaizdą...

Anot tarpukario dienraštyje „Lietuvos Aidas“ sutinkamos žinutės, „Retas kuris Lietuvos miestų yra suvaidinęs tokį žymų vaidmenį lietuvių tautinio atgimimo istorijoje, kaip Marijampolė. 1905 metais atgavus lietuvišką spaudą, vaikai buvo vežami kaip ir anksčiau į...