Sūduvos istorija

Istoriko, profesoriaus Jono Totoraičio (1872-1941) nuomone prieš daugiau nei tris šimtus metų Marijampolės miesto dar nebuvo. Profesoriaus ir daktaro laipsnį turėjęs suvalkietis gyveno ir dirbo Marijampolėje, Marijonų vienuolyne. Jo žodžiais „Dešiniajame Jevonio upelio krante,...

„Ten kur lygūs laukai“, - tokį pasakojimą aptikau prieškario šaltiniuose. Pavasariui įsibėgėjus į keliones po tarpukario Lietuvą leisdavosi visas Kauno elitas. Dažnai jų dėmesį patraukdavo garsioji Sūduva su savo miestais ir miesteliais, kaimais ir...

Kapsuko Specialaus konstravimo biuro (SKB) Patentų ir techninės informacijos skyriaus įkūrimas buvo patikėtas Broniui Samuoliui. Nuo 1966 m. skyriui vadovavo Vytautas Rimdeika, o nuo 1972 m. iki 1992 m. skyriaus vedėja teko dirbti man....

Tarp Kauno ir Marijampolės stovi nedidelis Veiverių miestelis. Daugiau nei prieš tris šimtus metų šioje vietoje nebuvo nė gyvos dvasios. Keliasdešimties kilometrų plote, ligi pat Nemuno gūdžiai ošė didžioji giria. Tarp medžių knibždėjo įvairiausi...

1937 m. šaltiniai žvalgosi į dar vieną Šakių rajono gyvenvietę. Keli kilometrai nuo Lekėčių ir Žemosios Panemunės stūkso mažas Kretkampio bažnytkaimis. 1932 m. čia įsikūrė senų kunigų ir senelių prieglauda. Senučiukais rūpinosi Šv. Zitos...

Biblioteka – neatsiejama kultūros, literatūros, socialios ir kūrybiškos visuomenės formavimo dalis. Per šimtmečius nesikeičianti šių įstaigų funkcija bei tradicijų puoselėjimas, natūraliai kuria simbiozę tarp įstaigos ir regiono bendruomenės sąmoningumo formavimo. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji...

Parašius apie standartizacijos skyrių ir jo darbuotojus, norisi pateikti daugiau informacijos apie šiame skyriuje dirbusį inžinierių Kazimierą Miliauską. Tai buvo tarpukario Lietuvos inteligentas, 1938 metais baigęs Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. SKB (PAKMA) © Sūduvos...

Knygoje „Kaimų istorijos“  Račkauskų šeimos prisiminimuose iškyla Durpės kaimelio prabėgusios dienos. Anot prisiminimų, „Tarp lenkų ir lietuvių buvo nustatyta administracinė linija. Ši siena nubrėžta nepaisant nei tautinių, nei ekonominių gyventojų interesų: atskirtos viena nuo...

Gelgaudiškio dvaras – tai vienintelis Užnemunės krašto dvaras, apie kurio interjerą LDK laikais yra nemažai žinių, kurios padeda susidaryti vaizdą, kaip tuomet jis atrodė. 1665 m. mirus dvaro savininkui Danieliui Chžonstovskiui, buvo sudarytas Gelgaudiškio dvaro...

Apie šio skyriaus įkūrimo metus ir pirmąjį jo vadovą konkretesnių duomenų nepavyko rasti, tačiau žinoma, kad 1962 m. skyriui vadovavo P. Tamaliūnas. Šiame skyriuje aš pradėjau dirbti 1965 m. vedėjo pareigose. SKB (PAKMA) ©...

Prieškario trumposios publikacijos gali suteikti nemažai informacijos. Daugiau nei prieš 80 metų, žiemą, viešos čiuožyklos Šešupėje pritraukdavo gausybę žmonių. Kaip marijampoliečiai paminėjo nepriklausomybės dvidešimtmetį? Kada miesto centre atsirado pirmoji pokalbiams skirta telefono būdelė? Anot...

Igliaukos seniūnijos (Marijampolės sav.) kitas vietovės pavadinimas – Šventragis – byloja, kad šiame krašte būta aktyvaus gyvenimo ir pagonių laikais. Istorikas Jonas Reitelaitis užrašė pasakojimus apie pagonių meldimosi apeigas Makrickų kaimo šventajame miškelyje. Išliko ir...

Kalvarijos krašto muziejaus informacija

Labai įdomu skaityti spausdinamą rašinių ciklą apie SKB „Laiko dulkes nubraukus“, juolab, kad visus žmones ir įvykius prisimenu. Menu, koks šaunus buvo biuro kolektyvas. Prie kai kurių darbų ir pats buvau nagus prikišęs. Man...

Pasak istoriko, zanavyko, kurį laiką gyvenusio prieškario Marijampolėje,  Jono Totoraičio „Prieš daugiau nei septynis šimtus metų į vakarus nuo Lietuvos iki Vyslos upės gyveno senoviniai prūsai. Jie tada nebuvo vokiečiai, kaip dabar (tarpukariu). Prūsai...

Jaunesniosios kartos skaitytojams primename, jog tuometėje Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje, buvusioje Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos dalimi, vieša komunistų partijos ir apskritai valdžios politikos kritika buvo nepriimtina. Už tai buvo persekiojama pagal tuo metu veikusius...

  Kalvarijos viešosios bibliotekos informacija

  Kalvarijos viešosios bibliotekos informacija

Tarybų Sąjungoje pastoviai trūko daugelio būtiniausių žmogui maisto produktų. Kažkiek geriau buvo aprūpinama sostinė Maskva bei keli didžiausi miestai, taip pat uždari mokslininkų, dirbančių kariniam pramoniniams kompleksui miestai. Šalies žemės ūkis buvo beviltiškai atsilikęs...

1933 metais vienas iš Lietuvos dienraščių publikavo Trakiškiuose, Kalvarijos valsčiuje gimusio žurnalisto Juozo Levicko mintis apie pokyčius kapsų sostinėje. Publikacijoje „Marijampolė keičiasi. Ką ji turi ir ko neturi“ reporteris teigia, kad „1923 m. pradžioje...