Praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio publikacijoje pateikiami kelionės įspūdžiai iš Sūduvos miestų ir miestelių. Pasak turisto iš Kauno, „žiūrint pro vagono langus į laukus, Suvalkijos lygumos atrodo labai monotoniškos. Miškų be plačiosios Kazlų-Rūdos girios daugiau...
Skaityti daugiauLaikas bėga labai greitai, keičiasi veidai, kartos, keičiasi ir gyvenimas. Mes niekuomet nežinosime kokie iššūkiai laukia rytoj. Tai, kas šiandien gyvenimo tikrovė – netrukus jau tampa istorija. Siekiant turėti kuo pilnesnį, objektyvesnį praeities vaizdą...
Skaityti daugiauAnot tarpukario dienraštyje „Lietuvos Aidas“ sutinkamos žinutės, „Retas kuris Lietuvos miestų yra suvaidinęs tokį žymų vaidmenį lietuvių tautinio atgimimo istorijoje, kaip Marijampolė. 1905 metais atgavus lietuvišką spaudą, vaikai buvo vežami kaip ir anksčiau į...
Skaityti daugiauIš laikinosios sostinės Kauno ir kitų Lietuvos vietų 1931 m. į Marijampolę atvyko daugybė svečių. Sūduvos sostinėje įvyko valstybinės reikšmės objekto atidarymas. Pasak publikacijos, „1931 m. spalių 14 d. Suvalkų krašto pramonei buvo...
Skaityti daugiau1938 m. spaudoje aptikau gana įdomius 1882 metais gimusio Kalvarijos valsčiuje Adomo Dundzilos prisiminimus. Adomas buvo didelis knygų mylėtojas, saugotojas ir leidėjas. Prieš pirmąjį pasaulinį karą dirbo Marijampolėje Vinco Penčylos vardo knygyne direktoriumi. Vėliau...
Skaityti daugiauAnot 1934 m. pasakojimo dienraštyje „Lietuvos Aidas“ „vienas iš Kudirkos bendradarbių, dabartinis Plokščių viršaitis Antanas Gudaitis papasakojo keletą savo atsiminimų apie V. Kudirkos gyvenimą Plokščiuose, jo mirtį ir laidotuves. Antanas Gudaitis gimė 1872 metais...
Skaityti daugiauPasak senojo pasakojimo, „Vos tik peržengus vokiečio kaimyno sieną už Kybartų ir Vyžonių, visu pasieniu tęsiasi vokiečių imperatoriaus miškai. Dvidešimt kilometrų nuo Vištyčio į vakarus tarp žaliųjų girių jokio žymesnio miesto nėra. Apylinkes puošia...
Skaityti daugiauPraėjusio amžiaus nepriklausomos Lietuvos šaltiniuose su nepasitenkinimo gaidele klausiama, „Už kokias nuodėmes iš Naumiesčio buvo atimtas apskrities sostinės vardas? Kodėl jis buvo suteiktas Šakiams? Garsusis Naumiestis, kurį rusai vadino Vladislavovu, vokiečiai – Neustadtu visa...
Skaityti daugiauPraėjusio amžiaus pirmajame dešimtmetyje, 1909 m. Kalvarija dar kvėpavo apskrities miesto teisėmis ir pareigomis. Tais pačiais metais mieste įvyko „Žiburio“ draugijos šventė. Draugijos skyriai veikė visoje Suvalkijoje. Skatino skaityti knygas, atrasti savyje lietuviškumą, ir...
Skaityti daugiauAnot 1939 m. pasakojimo, Vytauto Didžiojo universiteto suvalkiečių studentų korporacija „Sūdavija“ Liudvinavo valsčiuje, Gulbiniškių kaime birželio 11 d. surengė savo pavasario šventę – gegužinę. Renginio tikslas – palaikyti kuo artimesnius ryšius su savo krašto...
Skaityti daugiauKą apie pasienyje su Vokietija stūksantį Kudirkos Naumiestį 1934 m. rašė didžiausias šalyje dienraštis „Lietuvos Aidas“? Anot pasakojimo, „Naumiesčiui teko būti prūsų, lenkų, prancūzų ir rusų. Rusų valdymo metu jis buvo garsus pasienio ir...
Skaityti daugiau1930 m. šaltiniuose radau informacijos apie linksmą gegužinę dvaro teritorijoje. Jungėnų kaime, Janavo dvare liejosi šokiai, vaišės ir „baltakė“. Pasak naujienų skiltyje buvusios žinutės, „Apie tris kilometrus nuo Kalvarijos miesto Marijampolės link, netoli plento,...
Skaityti daugiau1910 metais laikraštyje „Lietuvos žinios“ sutinkama publikacija kviečianti dalyvius atvykti į pirmąją žemės ūkio parodą Marijampolėje. Anot šaltinių, „Štai dešimčiai dienų suėjus atsivers Marijampolės paroda. Tai bus pirmutinė pačių lietuvių surengta paroda. Parodos komitetas...
Skaityti daugiauKaip A. Smetona lankė zanavykus. Naumiestyje Anot prieškario reporterio, „ prezidentui pravažiuojant Vilkaviškį palei kelią nusitiesė IV-to artilerijos pulko kareivių eilės. Visą prezidento palydą prie Vilkaviškio geležinkelio stoties sveikino p. Kriščiūnas. Žaliosios bažnytkaimyje dvi...
Skaityti daugiau1932 m. šaltiniuose buvo nušviestos Marijampolės autobusų stoties ir halės atidarymo iškilmės. Praėjusios amžiaus ketvirto dešimtmečio pradžioje mieste dar nebuvo nei kanalizacijos, nei vandentiekio. Tačiau nauji mūriniai namai kilo vienas paskui kitą. Anot šaltinių,...
Skaityti daugiau1931 m. pasakojime atiduodama duoklė Marijampolės miesto savivaldybės atliktų darbų apžvalgai. Publikacijoje gausu miesto gatvių ir pastatų nuotraukų. Nustatoma miesto centre esančios žemės kaina. Gyventojai suskirstyti pagal profesijas. Anot tarpukario Marijampolės savivaldos atstovų, „1927...
Skaityti daugiau1933 metų pasakojime dėmesys skiriamas Kalvarijos miesto istorijai ir tų metų aktualijoms. Anot šaltinių, „caro okupacijos metu Kalvarijos mieste stovėjo du rusų kariuomenės pulkai: 112 pėstininkų Uralsko ir 2-as Kuršo Aleksandro II vardo pulkai....
Skaityti daugiauZigmas Skirgaila didžiąją gyvenimo dalį praleido K. Naumiestyje. Profesinė veikla buvo neatsiejama nuo muzikos. Ilgus metus vargonavo įvairiose Lietuvos ir Lenkijos šventovėse. Kūrė muzikines kompozicijas ir dainavo bosu. Jaunystėje besimokydamas Lenkijoje draugavo su Adomu...
Skaityti daugiauPasak praėjusio amžiaus ketvirto dešimtmečio šaltinių, „zanavykais vadinama ta Sūduvos krašto dalis, kurią užima Šakių apskritis. Pats zanavykų pavadinimas yra kilęs nuo tekančios per apskritį upės – Nova. Dar prieš baudžiavos panaikinimą 1863 m.,...
Skaityti daugiauGruodžio 3 dieną, vieninteliam Marijampolėje, „Spindulio“ kino teatrui sukanka 50 metų. Atidarytas dar 1971 metais ir pavadintas „Kapsuku“, po to 1975 kažkodėl „perkrikštytas“ į „Pergalę“, o galiausiai 1990 metų lapkričio mėn., tikėkimės, kad visiems...
Skaityti daugiau