Sūduvos istorija

Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įžengiant į Marijampolės miesto istorijai svarbius Magdeburgo teisių 230 metų sukakties metus, kuriuos minėsime kitų metų vasario 23-ią, pasakoja apie pradedamą įgyvendinti naują iniciatyvą. Marijampolės savivaldybės vicemeras...

Severinas Žiūrys Kapsuko Specialiame konstravimo biure (SKB) pradėjo dirbti 1961 metais. Nors technikume jis ir buvo įgijęs elektrotechniko specialybę, bet susipažinęs su SKB atliekamais darbais, kurie jį labai sudomino, nusprendė dirbti konstruktoriumi, kadangi  tuo...

1930 m. šaltiniuose, bendrinės lietuvių kalbos kūrėjui ir jos tobulintojui Jonui Jablonskiui mirus, buvo apžvelgtas visas jo gyvenimo kelias. „1881 m. būsimas lietuvių kalbos specialistas aukso medaliu baigė Marijampolės gimnaziją. Tėvai, giminės ir pažįstami...

Ką apie puošniausią medinę Griškabūdžio bažnyčią tuo metu Lietuvoje rašė Pirmosios Lietuvos Respublikos spauda? Kaip prie Kristaus atsimainymo šventovės statybos prisidėjo miestelio gyventojai? „Iš Griškabūdžio padangės“, – tokią publikaciją aptikau 1927 m. šaltiniuose. Pasak...

„Giliai tikiu Lietuvių tautos amžinybe... gerovės galima pasiekti tik demokratinėje Lietuvos Respublikoje“ (Iš Prezidento Kazio Griniaus testamento) Kazys Grinius – gydytojas, varpininkas, Steigiamojo, I, II ir III Seimų narys, ministras pirmininkas, politinis veikėjas, trečiasis...

Milda Stonkuvienė-Montvilaitė Kapsuko SKB pradėjo dirbti su pačiomis pirmosiomis darbuotojomis 1960 metais. Jos visos buvo kopijuotojos, tačiau Milda tarp jų buvo išskirtinė – buvo baigusi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės mokyklą ir turėjo nepaprastai...

Šiame straipsnyje apžvelgsime žinutės formos „naujienas“ iš praeities. Šį kartą atrinkau keletą tekstų publikuotų Pirmos Lietuvos Respublikos spaudoje. Šie informaciniai pranešimai buvo skirti išskirtinai Kazlų Rūdos miesteliui. Plėtojamos rimtos, o kartais šypseną sukeliančios temos....

Dirbti Kapsuko Specialiame konstravimo biure Antanas Rutkauskas pradėjo 1961 metais. Ką tik baigęs Kauno Politechnikumą ir pasiryžęs toliau mokytis, pusantrų metų padirbėjęs ir įgijęs tuo metu reikalingą gamybinį stažą, 1962 metais jis su SKB...

Nuo pat įsikūrimo XVIII a. antroje pusėje žydų bendruomenė Šakiuose sudarė gausią ir reikšmingą miesto gyventojų dalį. Nenuostabu, jog skaitlinga bendruomenė išaugino ne vieną žymią asmenybę,  kuri savo darbais pasižymėjo ne gimtinėje, bet toli...

Pasak pirmojo pasaulinio karo liudininko iš Kudirkos Naumiesčio Antano Gintnerio, „1917 m. pačioje vokiečių pašonėje, Naumiestyje, buvo gautas leidimas atidaryti pradžios mokyklą. Atrodė, kad tai tarsi didelė vokiečių malonė lietuviams. Norėta įsteigti gimnaziją, tačiau...

Pernai buvo minimos 160-osios nusipelniusio Lietuvai zanavyko, didžiojo kalbininko Jono Jablonskio gimimo metinės. Taip pat 90-osios mirties. Bendrinės lietuvių kalbos norminimo tėveliu vadintas kalbininkas mirė 1930-tais, – Vytauto Didžiojo metais. Anot 1930 m. šaltinių,...

Skaidrė Urbanavičienė 1961 metais su pagyrimu baigusi KPI chemijos fakultetą ir įgijusi maisto pramonės technologijos specialybę bei gavusi paskyrimą, atvyko dirbti į Kapsuko SKB. Vos tik atvykusią, ją pasiuntė pusei metų į kvalifikacijos kėlimo...

Prie kelio Kalvarija – Gražiškiai – Vištytis stūkso senos, išnykusios gyvenvietės ženklai. Praeityje, keli kilometrai į pietvakarius  nuo Gražiškių egzistavo Bambinių kaimas. Kaimas, kurio vardas šaltiniuose minimas nuo 1744 m. Čia 1923 m. buvo...

Po antrojo pasaulinio karo agresyvi sovietų politika privertė pasitraukti į vakarus dešimtis tūkstančių Lietuvos gyventojų. „Tai buvo stichiškas, neplanuotas, niekieno neorganizuojamas ir nevadovaujamas bėgimas iš savo namų. Buvo manyta, jog tai truks jei ne...

Anot šaltinių, „1906 m. Marijampolėje susikūrė kooperatinė prekybos bendrovė „Žagrė“. Prekiavo kolonialinėmis (buitinėmis) prekėmis, žemės ūkio mašinomis, įvairiais amerikietiškais „drapakais“, plūgais, vokiškom sėjamosiom mašinom. Įsigyti tokių Lanco ar Volfo įmonių stambias kuliamąsias mašinas buvo...

Anot prisiminimų autoriaus Algimanto Levicko, „Išaušo 1941 m. birželio 22 d. sekmadienio rytas. Ketvirtą valandą paryčiais sieną pažeidė vokiečių lėktuvai. Buvo bombarduojamas Vilkaviškis, Marijampolė ir Kaunas. Vėliau pagiriu ėmė traukti vokiečių artilerija. Prie geležinkelio...

Kalvarijos krašto muziejaus informacija

Apžvelgiant Jono Augustaičio 30 metų darbą Kapsuko specialiame konstravimo biure, darytina išvada, jog tai buvo gabus ir išradingas bei racionalaus proto konstruktorius, kurio kūrybingumas plaukė iš vidinės nuostatos, taip pat labai rimto požiūrio į...

1941 m. vasarą Vokietijos ir Lietuvos pasienio miestelyje Kybartuose aidėjo šūviai. Vokiečiai rūsiuose sprogdino granatas naikindami paskutinius rusų pasipriešinimo likučius. Žmones kamavo baimė ir neviltis. Antrojo pasaulinio karo liudininkas V. Jakelaitis rašo, kad „Žmonėms...

Anot knygos „Virbalis mano prisiminimuose“ autoriaus Juozo Zabielavičiaus „Suvalkijoje, kuri buvo pradėta intensyviai apgyvendinti po Žalgirio mūšio, greta valstiečių gyvenviečių pradėjo kurtis dvarai. Per Nemuną persikėlę žemaičių bajorai, užimdami derlingiausius žemės plotus, čia pradėjo...