Papasakosiu apie tai, kaip buvo ruošiami kadrai, taip anuomet buvo vadinami darbuotojai. Lietuvoje anuomet nei konstruktorių, nei gamybininkų tokios paskirties organizacijų dar nebuvo. 1960 sausį į giminingo profilio Simferopolio (Ukraina), maisto pramonės automatų gamyklą pasiunčiama...
Skaityti daugiauAnot į praeities nostalgiją panirusių šaltinių, „Istorija greit sklaido savosios knygos lapus. O bevartantys šią knygą žmonės nėra tikri, kad ateitis bus tokia romantiška ir ilgesinga. Kaip pavyzdžiui bajorų galybės likučiai, kurių palikimas lig...
Skaityti daugiauAnot įvykių amžininko Juozo Zabielavičiaus, XX a. pradžioje „didžiausi jomarkai vykdavo žolinių dieną. Taip pat per devintines, verbas, ir visus šventuosius. Iš vakaro į miestelį, kuriame vyko turgus, atvykdavo karabelninkai. Visą mantą susikraudavo į...
Skaityti daugiauŠiandien gyvenantys, ypač jaunesni žmonės, tikriausiai sunkiai įsivaizduoja savo kasdienybę be fasuotų ir įpakuotų maisto produktų. Tačiau ne visi marijampoliečiai žino, ką šioje srityje nuveikė prie Sporto ir Stoties gatvių sankryžos stovinčiame pastate, pažymėtame...
Skaityti daugiauLabai norėtume, kad šiandienos jaunuomenė įsisąmonintų visam gyvenimui vieną aksiomą, jog norint gyvenime kažką prasmingo nuveikti būtina daug ir sunkiai dirbti. Be darbo nebus nieko. Valdžios ateina ir nueina, o gyvenimo dėsniai išlieka nepakitę...
Skaityti daugiauŠaltiniuose aptikau Pirmoje Lietuvos Respublikoje Kaune gyvenusio kalvarijiečio įspūdžius aplankius gimtąją Kalvariją. Savo publikaciją jis pavadino „Garsiojoj Kalvarijoj po dvidešimties metų“. Sūnus paklydėlis pasakojimą pradeda taip: „Daugelis mūsų kauniečių yra kilę iš kaimo, iš...
Skaityti daugiauLaikas bėga nenumaldomai greitai, deja. Tad daugelis dalykų dar vakar buvusių kasdieniškais ir niekuo neišsiskiriančiais, šiandien jau tapo mūsų istorija. O istoriją būtina žinoti ne vien tam, kad iš jos pasimokyti, bet ir tam,...
Skaityti daugiauSenuose šaltiniuose radau publikaciją, kurioje kazlų rūdiečiai tikisi būti išgirsti vietinės valdžios. Žurnalistams atvirai išlieja visą širdį apie miestelio problemas ir rūpesčius. Kai kurie pasisakymai šiandieninėje realybėje kelia šypseną, kiti verčia susimąstyti apie tai,...
Skaityti daugiauSkulptorius Vincas Grybas savo darbais garsus visoje Lietuvoje. Jo sukurti paminklai iki šių dienų puošia mūsų valstybę. Minint dailininko 130-ąsias gimimo metines, Šakių ir Jurbarko rajonų savivaldybės 2020-uosius metus paskelbė skulptoriaus Vinco Grybo metais....
Skaityti daugiau1931 m. nepriklausomas visuomenės laikraštis „Diena“ Marijampolės miestui skyrė visą numerį. Tarpukaryje Kauno redakcijoje leistas dienraštis apžvelgė Sūduvos sostinės istorijos raidą ir perspektyvas. Anot prieškario reporterių „Marijampolės miestas nėra labai senas. Nuo marijonų jis...
Skaityti daugiauRubrikoje „Žinutės iš Sūduvos praeities“ tęsiame pažintį Kybartų ir vokiško Eitkūnų miestelio draugystės tematika. Tiesa, dabar to vokiškumo prūsų žemėse neliko nei kvapo. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, Karaliaučiuje, rusų kariai išliejo visą savo pyktį...
Skaityti daugiauIš legendos apie Kazlų Rūdos miesto atsiradimą „Ilgus amžius snūduriavo mėlynai žalios Sūduvos girios. Visokia gyvastis čia per kraštus veržėsi: urzgė, maurojo, baubė ir dantis su nagais medžioklei galando. Pavasariais sugrįžusių sparnuočių giesmės pro...
Skaityti daugiauKairysis Nemuno krantas. Gražiuose Zanavykijos šlaituose yra nedidelis Plokščių bažnytkaimis. Vietovė, kuri ilgą laiką dokumentuose buvo lenkišku Blogoslavenstvo vardu žinoma. Toks vardas vietiniams įspūdžio nedarė, todėl vėliau miestelį visi tik Plokščiais ir tevadino. Anot...
Skaityti daugiauTęsiant temą apie smetoninės kariuomenės kareivių auklėjimą nemažas dėmesys buvo skiriamas puskarininkių elgesiui viešose vietose. Todėl žurnale „Karys“ redakcija spausdino viešus pamokymus ir taisykles. Dabar tai kelia šypseną, tačiau anuomet tokios pastabos buvo būtinos....
Skaityti daugiauDešinysis Šešupės krantas. Legendinis pulko rajonas. Iš pietų ir rytų apsuptas tekančios upės vaga. O šiaurėje atsiremiantis į sūduvių sostinę Marijampolę. Kareivinių pulko rajoną skiria lygus, plytomis grįstas plentas link Kalvarijos. Dvi didelės įlankos...
Skaityti daugiauPirmasis pasaulinis karas visu savo svoriu užgriuvo derlingas Sūduvos regiono žemes. Tą šiltą, saulėtą vasarą suvalkiečių ūkininkų javai buvo, kaip mūras, o sodai lūžo nuo vaisių. Gandai apie netrukus prasidėsiančią „vainą“ sklido vilkaviškiečių tarpe...
Skaityti daugiauBesklaidant senus laikraščių puslapius nusprendžiau pradėti tęstinę rubriką „Žinutės iš Sūduvos praeities“. Šį kartą ta praeitis sugrąžina mus į 1935-tųjų žiemos pabaigą. Į nepriklausomos Lietuvos laikus, kada mažieji pasienio miesteliai per ištiestos rankos atstumą...
Skaityti daugiauSenuose šaltiniuose buvo teigiama, jog pavasaris į Marijampolę visada ateidavo anksčiau nei į Kauną. Su pirmosiomis kregždėmis Suvalkijos sostinėje pasirodydavo gimnazistų redaguojami laikraštėliai. Buvo įvardinami, kaip tipiški gimnazistų nuotaikos atstovai. Čia kritikos susilaukdavo ne...
Skaityti daugiauPirmoje Lietuvos Respublikoje Šiaulių kraštas buvo vadinamas odų ir kailių centru. Panevėžyje buvo apsčiai malūnų ir miltų. Jonava garsėjo baldų gamyba. Alytus dominavo grybų pramonėje. Klaipėda turėjo žuvininkystės monopolį. Vilkaviškyje žydai palaikė aliejaus ir...
Skaityti daugiauDidelės girios pakraštyje, tarp Marijampolės ir Pilviškių įsikūręs jaukus miestelis. Pirmoje Lietuvos Respublikoje vadintas pagirio bažnytkaimiu. Viena iš vėliausiai susikūrusių vietovių visoje Sūduvoje. Devynioliktame amžiuje Šumskais vadintas miestelis dabar žinomas Šunskų vardu. Mokytojo Jurgio...
Skaityti daugiau