Legendinis klebonas ir dekanas Mykolas Krupavičius buvo ne tik geras dvasininkas, bet ir puikus oratorius bei patriotas. Septynerius metus klebonavo Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčioje. Turėjo ne tik klebono, bet ir dekano titulus....
Skaityti daugiauZanavykų krašto dainius. Anksti palikusi šį pasaulį poezijos žvaigždutė. Sintautų krašto sūnus. Pranas Vaičaitis – poetas įrašęs savo vardą į Lietuvos istorijos puslapius. Trečiame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Griškabūdžio klebonas, Prano brolis Juozas, nusprendė paminėti...
Skaityti daugiauPirmasis moterų vienuolynas Lietuvoje - Marijampolėje. Vienuolės buvo ne pėsčios. Steigė knygynus, pardavinėjo knygas, paveikslus, kitus raštinės reikmenis. Vėliau išskirtinai mergaitėms įkūrė mokyklą. Mokyklėlė mergaitėms sugebėjo save išsilaikyti iki 1927 m. Netrukus ją pakeitė...
Skaityti daugiauPasak garsaus Lietuvos kaimų pastatų architektūros tyrinėtojo, Amerikos lietuvio Jurgio Gimbuto, „Užnemunėje gyvenamąjį namą tarmiškai vadina stuba. Tai dažniausiai pailgas, dviejų galų trobesys. Pro duris buvo įeinama į priemenę. Virtuvei atitverdavo priemenės dalį. Iš...
Skaityti daugiauMarijampolėje tarpukariu gyvenę mūsų protėviai traukiniu nuvykę į Kauną sumanė toliau kelionę tęsti garlaiviu. Karšta vasaros diena alsavo ramybe. Laivelis Nemunu plukdė suvalkiečius į Klaipėdą. O iš ten autobusu į išsvajotą Palangą. Nusimaudę vėsiame...
Skaityti daugiauEinant nauju paupio taku Vilkaviškyje, pačioje jo pradžioje (nuo Nepriklausomybės gatvės) žmones pasitinka eilė išlakių liepų. Jos auga gražiu lanku aplink Vilkaviškio ligoninės teritoriją. Daugelis jau išvirtusios, vėjų nugaląstos, išlaužytos, o kitos dar visai...
Skaityti daugiauŽemaitijoje stūksanti katalikų šventovė. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta. Čia 1993 metais lankėsi legendinis popiežius Jonas Paulius II. Vietovė tarpukaryje sutraukdavo minias maldininkų ir piligrimų. Šiluva – kiekviename žingsnyje alsuoja religiniais potyriais ir ženklais. Sename,...
Skaityti daugiauSenuose šaltiniuose radau marijonų vienuolių reklaminę žinutę laikraštyje. Broliams marijonams reikėjo įvairaus profilio ir gabumų žmonių. Įstoti į vienuolyną buvo kviečiami ne tik inteligentai, bet ir mažai mokslo matę darbininkai. Kvietimo formos skelbime rašoma,...
Skaityti daugiauTarpukaryje keliauti į vakarų Europą lietuviams buvo patogiausia traukiniu. Dažnai tokia kelionė startuodavo Kaune. Per Suvalkiją riedančių vagonų gaudesį girdėjome ir mes, - sūduviečiai. Link Karaliaučiaus lėkdavęs traukinys aplankydavo Kazlų Rūdą, Vilkaviškį. Toliau -...
Skaityti daugiauPrieškario sūduvių spaudoje radau straipsnį „Ir šviesa ir tiesa mūs žingsnius telydi/ V. Kudirkos mokyklą Naumiestyje atidarius“. 1932 m. prie prūsų ir lietuvių sienos įsikūrusiame Naumiestyje įvyko pradžios mokyklos atidarymo iškilmės. Į šventę iš...
Skaityti daugiauPasak įvykių liudininko Juozo Zabielavičiaus „Prieš pat pirmąjį pasaulinį karą, kai pasienio miesteliuose su Vokietija gyvenantys žmonės jau buvo prakutę, rankinis verpimas ir audimas sumažėjo. Krautuvėse atsirado pigesnių audinių parvežtų iš Vokietijos. Kybartų broliu...
Skaityti daugiauBevartant senųjų knygų puslapius radau 1932 m. publikaciją. Senojo kunigo, profesoriaus, istoriko mintys privertė suklusti ir pasinerti kelis šimtus metų atgal į Sūduvos praeitį. Pasakojime minimi Orijos ir Žuvinto ežerai, Lieponos upelis šalia Kybartų,...
Skaityti daugiauPasienio miestelis prie prūsų. Saulei nusileidus čia sužibo daugybė žiburių. Įvažiavimą į miestą papuošė puošnūs vartai. Rinkosi įvairios organizacijos ir draugijos. Artėjo Vytauto Didžiojo šventė. Išvakarės. Pasak 1930 m. šaltinių, „Dieną prieš renginį Kybartų...
Skaityti daugiauŽinutės formos naujienose iš senosios Marijampolės rašoma apie vyrų šventę. Mieste įvyko tikrų vyrų sueiga. Keli šimtai marijampoliečių dalyvavo Petrinėse. Sakoma, kad ištisus du mėnesius tęsėsi dvasinis Marijampolės parapijos atgimimas: „Miesto vyrų dienoje, per...
Skaityti daugiauSenuose šaltiniuose rašoma apie Marijampolėje įvykusias futbolo varžybas. Kartais į suvalkiečių sostinę atvykdavo komandos iš kitų miestelių. Čia sužaisdavo vieną ar kitą mačą. Susidomėjimas futbolu buvo didelis. Tarpukario šaltiniuose teigiama, kad marijampoliečiai ketvirtame praėjusio...
Skaityti daugiauSenuose 1914 m. rudens šaltiniuose minimas mūšis tarp vokiečių ir rusų. Šakių rajone, prie pagrindinio kelio ties Kiduliais ir Gelgaudiškiu stūkso Kaimelio kaimas. Pasak pranešimų sename laikraštyje, „Naumiesčio apskrityje, ties Kaimeliu ir Kiduliais buvo...
Skaityti daugiauPaežeriuose gyvenęs savanoris Juozas Andziulis pasakoja apie nepriklausomybės pradžią derlingose kapsų žemėse. Pasak prisiminimų autoriaus, „Lietuvos valstybės Taryba paskelbė nepriklausomybę. Aš tada mokytojavau Vilkaviškyje. Mūsų jaunimui „Žiburio“ draugija surengė kursus. Be manęs mokytojavo mano...
Skaityti daugiauTarpukaryje Marijampolė garsėjo savo gimnazijomis ir mokslo šventovėmis. Ryškiausiai švietė Rygiškių Jono gimnazijos šviesa. Tačiau ne ką mažesnę reikšmę turėjo vienuolių marijonų valdoma privati mokslo įstaiga. Čia buvo ir moksleivių bendrabutis. Kartais vienuoliai už...
Skaityti daugiauPrieš daugiau nei aštuoniasdešimt metų netoli Vilkaviškio stūksantis Paežerių ežeras buvo kur kas mažesnis nei dabar. Mieste gyvenę žmonės iki maudynių vietos kulniuodavo beveik du kilometrus. Tarp Vilkaviškio ir vandens telkinio žaliavo gyventojų pievos...
Skaityti daugiauPritrenkiantys įspūdžiai iš prieškario Kalvarijos, Liubavo ūkininkų laukų ir sodybų. Senojo keliautojo žvilgsnis pastebėjo net menkiausias Pirmosios Lietuvos Respublikos suvalkiečių būdo ypatybes. Komplimentų gausa mūsų sūduvių protėvių troboms privertė kilstelėti antakius. 1931 m. šaltinuose...
Skaityti daugiau