Sūduvos istorija

Karštą, 1940 metų birželio, mėnesį Vilkaviškio geležinkelio stotyje išlipo inteligentiškos išvaizdos moteris su kiek paaugusiais vaikais. Rankose laikė gana didelius lagaminus ir sunkiai juos tempė prie netoli buvusio kelio. Vaikai įdėmiai spoksojo į architekto...

Tarpukaryje didžiausių miškų Lietuvoje apsuptyje glūdėjo Kazlų Rūdos miestelis. Už miestelį didesnis, bet miesto nepriaugęs bažnytkaimis. Išaugo labai greitai, praktiškai per dešimt nepriklausomos Lietuvos metų. Miestelio praeities romantika persipindavo su tarpukario moderniom technologijom. Aplink...

1918 m. pasaulyje nuo ispaniško gripo masiškai mirė jauni žmonės. Pirmojo pasaulinio karo nualinta Marijampolė svajojo apie valstybės nepriklausomybę. Mieste šėlo marodieriai, vagys ir plėšikai. Iš Rusijos atgal į gimtąjį miestą plūdo alkani ir...

Pasak prieškario Marijampolės legendinio istoriko dr. K. J. Totoraičio „Prieš tris šimtus su viršum metų kaimai, kurie yra dešiniajame Šešupės krašte, priklausė Prienų parapijai. Iš kitos upės pusės buvo Vilkaviškio parapijos valdos. Aplinkui arti...

Lietuvoje devynioliktame amžiuje dvarininkai rengė viešas ūkio parodas. Manoma, kad tokios parodos buvo svarbi ne tik ūkio, bet ir tautinio lietuvių atgimimo dalis. Iš tokio tipo renginių 1911 m. išsiskyrė paroda vykusi Marijampolėje. Apie...

1938 metų sausio mėnesio penktą dieną suėjo penkiolika metų nuo atidaryto ir sėkmingai naudojamo geležinkelio Kazlų Rūda-Šeštokai ruožo. Tą dieną Marijampolėje į geležinkelio stotį rinkosi minios žmonių. Šaltiniuose pabrėžiama, kad Lietuvai svarbios geležinkelio atkarpos...

Senuose šaltiniuose teigiama, kad Marijampolės apskritis pirmoje Lietuvos respublikoje pagal plotą buvo penkiolikta visoje Lietuvoje. Apskrityje gyveno šimtas tūkstančių gyventojų. Buvo trylika miestų ir bažnytkaimių, ir beveik devyni šimtai kaimų, dvarų ir vienkiemių. Kapsų...

Pirmoje Lietuvos respublikoje (1918-1940) Marijampolės Basanavičiaus aikštėje stovėjo ilgos, vientisos trobos. Senkromiais vadintuose pastatuose ilgus dešimtmečius buvo vystoma prekyba. Viduje buvo įvairiausios krautuvės, prekiaujančios galanterija, manufaktūra, kolonialėmis (importinėmis) prekėmis. Bėgant metams ilgieji kromai tapo...

Prieš pirmąjį pasaulinį karą mieste buvo įsikūrusios stambiausios apskrities įmonės. Prašmatniose kareivinėse stovėjo caro kariuomenės pulkai. Buvo milžiniškas kalėjimas, kuriame 1905 m. kalėjo sukilėliai. Tarpukaryje į didžiausią apskrityje jomarką suvažiuodavo tūkstančiai žmonių iš visų...

Sugrįžkim 83 metus atgal į praeitį. Pasivaikščiokim Marijampolės mieste karštos vasaros dienomis. Aplankykim senąjį miesto sodą, turgų, pašešupį. Ką tik iškilusį miesto rajoną – Tarpučius. Pajuskim marijampoliečių rūpesčius ir džiaugsmus su sveiko humoro ir...

Pirmoje Lietuvos respublikoje vasaromis, didžioji Lietuvos dalis, kaip ir šiais laikais, skubėjo atostogas praleisti pajūryje. Populiariausias kurortas tuo metu buvo Palanga. Prabėgo daugiau nei aštuoniasdešimt metų ir atrodo niekas nepasikeitė. Lietuviškasis pajūris XXI amžiuje...

Marijampolė kultūros centro židiniu buvo vadinama dar prieš pirmąjį pasaulinį karą. Pirmoje Lietuvos respublikoje (1918-1940) gimnazijų ir mokyklų gausa, didelis bibliotekų skaičius kultūringo miesto vardą tik dar labiau sustiprino. Tarpukaryje mieste egzistavo daugiau nei...

Kazlų Rūdos savivaldybėje, netoli Kaunas–Marijampolė pagrindinio kelio yra ramus Plutiškių kaimelis. Visais laikais buvo parapija. Pirmoje Lietuvos respublikoje Plutiškes supo Sasnavos, Igliaukos, Šilavoto, Veiverių ir Skriaudžių tikinčiųjų bendruomenės. Porinama, kad Plutiškės – Dievo pamirštas...

Neseniai viename proto mūšių žaidime išgirdau marijampoliečio sukurtą klausimą, kuris skambėjo maždaug taip: „Šeši – iš Aukštaitijos, šeši – iš Žemaitijos, šeši – iš Suvalkijos ir du iš užsienio. Pasakykite, kas jie?“  Atsakymas –...

Lietuvoje, 1923 metais gyventojų neraštingumas siekė 33 procentus. Todėl vėliau buvo įvestas visuotinis privalomas pradinis mokslas. Regiono prekybos sostine vadintame Vilkaviškyje vyravo keturių klasių lietuvių, žydų, ir vokiečių mokyklos ir dvi gimnazijos. Pamokos vyko...

Laikraštis „Paštininko žodis“ 1927 m. meta akmenuką į Marijampolės miesto valdininkų daržą. Žymiausio Lietuvos prekybos miesto titulą atiduoda Vilkaviškiui. Tiesa Marijampolė įvardinama, kaip Lietuvos kultūros lopšys. Teigiama, kad prieš pirmąjį pasaulinį karą Starapolė (senasis...

Pirmojo lietuviško spektaklio autorius. Kalvarijos rajone, Gulbiniškių kaime gimusio valstiečio sūnus. Jo slapyvardis „Keturakis“ ateities kartoms tapo sinonimu lietuviškai scenai, viešam vaidinimui. Trijų dalių komedija “Amerika pirtyje” 1899 m. pirmą kartą lietuviškai suvaidinta Palangoje....

Senovėje čia žaliavo karališkieji miškai, kurie driekėsi iki Žuvinto ežero. Buktos vietovardis galėjo kilti nuo lenkiško žodžio, reiškiančio palias, pelkes, ar vokiško – „užutekis“. Per dvarvietę teka Šešupė, kurios kairiojo kranto vingyje XVI a....

Kairiajame Nemuno krante prieš Skirsnemunę, nuostabiai gražioje vietoje stovi Gelgaudiškio bažnytkaimis.  Miesteliui pradžią davė garsusis Gelgaudiškio dvaras. Tarpukario zanavykai didžiavosi gražia mūrine bažnyčia, pradžios mokykla, paštu, gariniu malūnu, krautuvėmis ir didele plytine. Tačiau prieš...

Dešimt kilometrų ilgio ir keturių km. pločio klampios pelkės. Jų viduryje, tarp Žuvinto palių ir Amalvo ežero, stūkso Dievo ir žmonių užmirštas kampelis. Didingais sodais ir medžiais apaugęs vieškelis prieškaryje atsimušdavo į kuklų Daukšių...