Tarpukario laikraščio skiltyje „Iš viso krašto“ galima rasti trumpų žinučių iš mažųjų Sūduvos miestelių istorijos. Pasak jų, 1935 m. „Sangrūdoje lankėsi Jo Ekscelencija vyskupas Mečislovas Reinys. Pirmą kartą į Sangrūdą atvykęs „šventasis tėvelis“ vedė...
Skaityti daugiauXX amžius kupinas karų, mokslinių laimėjimų, ekonominio klestėjimo ir politinių konfliktų. Vengdami grėsmės (būti išnaudoti ar sužaloti kareivių), žmonės bėgo iš kaimo į miestą, iš miesto - į miškus, iš Tėvynės - į svetimą...
Skaityti daugiauDevyniolikto amžiaus antroje pusėje gimęs kalvarijietis Adomas Dundzila dalinasi savo prisiminimais. Pasak amžininko, „Jeigu namuose pritrūkdavom maisto produktų, tai nebuvo mados eiti skolintis pas kaimynus arba važiuoti mieste pirkinėti. Tėvai visada stengdavosi apsieiti su...
Skaityti daugiauLaikraščio „Lietuvos žinios” 1909 metų numeryje pasakojama apie ramią Igliaukos gyventojų kasdienybę. Pasak šaltinių, „Igliauka – tai mažas bažnytkaimis turintis mokyklą, krautuves ir alines. Bažnytkaimis stovi gana gražioje ir iš dalies istoriškoje vietoje. Aplink...
Skaityti daugiauTarpukario laikotarpis, įsispraudęs tarp dviejų pasaulinių katastrofų, stilistiškai galėtų būti padalintas į dvi dalis. Pirmoji mados tendencijos kryptis, prasidėjusi dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, kai rūbai turėjo būti patogūs ir tinkami darbui, o pokaryje,...
Skaityti daugiauVokiečių bendruomenė Kalvarijoje ir jos apylinkėse gyvavo nuo XIX a. pirmos pusės. Žinoma, kad 4 dešimtmetyje mieste veikė mokyklos, maldos namai, vokiečiai taip pat buvo įkūrę verslus. Tarpukariu Kalvarijoje gyveno 268 vokiečiai. Tuo tarpu...
Skaityti daugiauKaip knygoje „Zanavykija“ rašo Antanas Tamošaitis, „Vasaromis ir šiltu pavasario ir rudens laikotarpiu vyrai dėvėjo šiaudines, namie pačių pintas skrybėles. Skrybėles siūdavo moterys arba seneliai. Šaltesniam orui esant, būdavo dėvimos įvairių pavidalų kepurės, o...
Skaityti daugiauAnot praėjusių laikų šaltinių, „senyvas Suvalkijos ūkininkas apsivelka lininius marškinius. Netrukus prieš šeimininko akis atsiveria platus kviečių laukas. Rugiapjūtė jau čia pat. Iš linų pakilusi pempė palydi jį klyksmu. Aušta gražus rytas. Tą rytą...
Skaityti daugiauŽvelgiant į tarpukario Kalvarijos miesto gyventojų tautinę sudėtį, ryškiai išsiskiria žydai. Prieš SSRS – Vokietijos gyventojų mainų sutarties pasirašymą, žydų tautinė mažuma sudarė didžiąją dalį Lietuvos gyventojų, 1930 m. Kalvarijoje gyveno 1151 žydas. Prieš...
Skaityti daugiauAnzelmas Algimantas Matūnas gimė 1923 m. sausio 11 d. Šakių aps. Lekėčių vls. Šėtijų k. Viktoro ir Onos Matusevičių šeimoje. Buvo vyriausias vaikas šeimoje. Anksti neteko motinos (mirė 1935 m.). Tėvas priklausė Lietuvos šaulių...
Skaityti daugiauXX a. I pusė pasaulyje ir Lietuvoje yra pažymėta dviem pasauliniais karais. Lietuva į Pirmojo pasaulinio karo eigą buvo įtraukta kaip Rusijos imperijos sudėtinė dalis. Lietuvių jaunuoliai karo pradžioje buvo mobilizuoti į Rusijos armiją,...
Skaityti daugiauPraėjusio šimtmečio trečiame dešimtmetyje įvyko prieššventinis muzikos ir literatūros vakaras. Sūduvos sostinėje Marijampolėje liejosi poetų eilės. „Šaulių rinktinės iniciatyva Rygiškių Jono gimnazijos salėje įvyko gražus vakaras. Dalyvavo romanistas Liudas Dovydėnas ir poetas J. Graičiūnas....
Skaityti daugiauSename laikraščio „Ūkininko patarėjas“ numeryje radau žinutę skambiu pavadinimu: „Aviacijos diena į Virbalį sutraukė dešimt tūkstančių ūkininkų.“ Žurnalistas ko gero šiek tiek pagrąžino 1938 m. į šventę atvykusių sūduvių skaičių. Bet pasakojimo turinys atskleidžia...
Skaityti daugiauGeopolitinė Kalvarijos padėtis, lėmusi miesto raidą, valstybinę priklausomybę, bėgant amžiams, paliko pėdsaką XX a. Roza Rogovskaitė laiške pasakoja pasakoja apie Pirmojo pasaulinio karo kariuomenių kaita mieste bei jų keliami reikalavimai ,,Mano tėvas Jankelis, motina...
Skaityti daugiauDevyniolikto amžiaus antroje pusėje gimęs Adomas Dundzila savo knygoje „Lietuvos dirvonai“ prisimena savo vaikystę Kalvarijoje. Pasak anų laikų liudininko, „Nuo Kalvarijos miesto į rytus prie Liudvinavo vieškelio, netoli tekančios Šešupės, tarp žydų valdomų dvarų...
Skaityti daugiauTarpukario spaudoje radau informacijos apie iškilaus zanavyko gyvenimo detales. Pasak 1929 m. nekrologo laikraštyje, „Liepos mėn. viduryje Marijampolėje mirė žymus mūsų tautos darbininkas Tomas Žičkauskas-Žičkis. Sulaukė gana gilios senatvės. Tomas gimė 1844 m. Sintautuose....
Skaityti daugiauSenasis knygnešys, garsiojo skulptoriaus Petro Rimšos brolis, Vilkaviškio krašte gimęs Juozas Rimša 1935 m. minėjo savo jubiliejų. Senuose laikraščio puslapiuose aidėjo sveikinimai: „60 metų amžiaus sukaktuvių proga“. Pasak senosios spaudos, „Juozas Rimša gimė 1875...
Skaityti daugiau„Dabar suvalkiečiams bepigu, - ironiškai rašo 1935 metais reporteris, - iš Marijampolės į Kauną, Vilkaviškį ar Kalvariją galima nukakti per nepilnas dvi valandas. O praeityje buvo kitaip. Tada dar nebuvo tarpmiestinių autobusų. Susisiekimui tarnavo...
Skaityti daugiauGruodžio 20 d. Sūduvos metų proga išleista proginė moneta Suvalkijai (Sūduvai). Grafinio projekto autoriai - nacionalinės pusės Rolandas Rimkūnas, bendrosios pusės Luc Luycx. Monetos briauną puošia užrašas "LAISVĖ * VIENYBĖ * GEROVĖ". Suvalkijos (Sūduvos)...
Skaityti daugiauAnų laikų liudininkas, 1882 m. gimęs Adomas Dundzila pasakoja apie lietuviškos spaudos draudimo laikotarpį Kalvarijoje. Pasak Pranciškavo dvare gimusio knygų leidėjo, „tuo metu Sūduvos krašte mokyklų buvo labai mažai. Pačioje Kalvarijoje, t.y. visos apskrities...
Skaityti daugiau