Sūduvos istorija

Atšilus orams Pirmoje Lietuvos Respublikoje gyvenę marijampoliečiai skųsdavosi dulkėmis gatvėse. Mieste augo tik vienas kitas medelis. Maudynėms tinkamos vietos tekdavo ieškoti su žiburiu. Karštomis dienomis Šešupėje dažniausiai braidžiojo tik antys. Pasak 1932 m. šaltinių,...

Senoje publikacijoje apžvelgiamas Lietuvos dvarų likimas pirmoje Lietuvos Respublikoje. Pasak praėjusio amžiaus šaltinių, „Kai kuriuose dvaruose Lietuvoje pasiliko gyventi dvarponiai. Kiti gyvenamieji rūmai liko tušti, nes jų buvę savininkai pasitraukė į Lenkiją. Apleistų dvarų...

Marijampolėje 1923 metais savo gyvavimo istoriją pradėjo vytenėnai – Lietuvos kunigaikščio Vytenio 9-to pėstininkų pulko kariai. 1931 metų Lietuvos kariuomenės leistame žurnalo „Karys“ publikacijoje atsiskleidžia Marijampolę dabinusių Vytenio pulko vyrų kasdienybė. Anot pasakojimo, „Pulko...

Senais Pirmosios Respublikos egzistavimo laikais Kriūkų bažnytkaimio Šakių rajone gatvelėmis vaikščiojo religinės sektos nariai. Jų Kriūkuose buvo priskaičiuojama beveik šimtas. Išskirtiniai katalikų susibūrimai gyvavo Vilniuje, Kaune ir Kriūkuose. Religinės bendruomenės nariai turėjo savo koplyčias....

Likus kiek daugiau nei pusmečiui iki antrojo pasaulinio karo pradžios, 1938 m. pab. Marijampolėje įvyko miesto savivaldos jubiliejaus iškilmės. Pasak šaltinių, „Gruodžio 7 d. Marijampolės miesto taryba minėjo lietuviškos Marijampolės savivaldybės 20-ties metų darbo...

Dingusio Trempinių dvaro istoriją savo knygoje „Išnykę (ne)pamiršti dvarai“ išsamiai aprašė mokytojas Algimantas Babeckas. Senuose 1935 m. šaltiniuose aptikau tarpukaryje gyvenusios ir 86 metų amžiaus sulaukusios Stasiukevičienės prisiminimus. Būdviečių kaime, Liubavo valsčiuje sodybą turėjusios...

Tarpukaryje gyvenęs kaunietis pasisvečiavęs Naumiestyje patraukė link Šakių. Pasak prieškario turisto prisiminimų, „tokiu blogu keliu, kuris vedė į Naumiestį daugiau dviračiu nenorėjau trankytis. Šiek tiek pailsėjau ir ėjau ieškoti vežėjo, kuris nuvežtų į Šakius....

Likus kiek daugiau nei pusmečiui iki antrojo pasaulinio karo pradžios, 1938 m. pab. Marijampolėje įvyko miesto savivaldos jubiliejaus iškilmės. Pasak šaltinių, „Gruodžio 7 d. Marijampolės miesto taryba minėjo lietuviškos Marijampolės savivaldybės 20-ties metų darbo...

„Keliaukime po gimtąjį kraštą“, - tokiu pavadinimu 1935 m. išleista knygelė atsidūrė mano rankose. Dešimt tūkstančių vienetų tiražu atspausdintas leidinys skatino pažintines ekskursijas po savo kraštą. Knygelė suskirstyta į dvi dalis. Kiekviena dalis turi...

Senoje žinutėje informuojama apie prieškario Kazlų Rūdoje atidarytus šaulių namus.  Pasak, šaltinių, „1938 metais sausio 23 dieną Kazlų Rūdoje atidaryta naujai pastatyta didžiulė šaulių sąjungos vyrukų namų salė. Viduje yra penki šimtai sėdimų vietų....

Praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio publikacijoje pateikiami kelionės įspūdžiai iš  Sūduvos miestų ir miestelių. Pasak turisto iš Kauno, „žiūrint pro vagono langus į laukus, Suvalkijos lygumos atrodo labai monotoniškos. Miškų be plačiosios Kazlų-Rūdos girios daugiau...

Laikas bėga labai greitai, keičiasi veidai, kartos, keičiasi ir gyvenimas. Mes niekuomet nežinosime kokie iššūkiai laukia rytoj. Tai, kas šiandien gyvenimo tikrovė – netrukus jau tampa istorija. Siekiant turėti kuo pilnesnį, objektyvesnį praeities vaizdą...

Anot tarpukario dienraštyje „Lietuvos Aidas“ sutinkamos žinutės, „Retas kuris Lietuvos miestų yra suvaidinęs tokį žymų vaidmenį lietuvių tautinio atgimimo istorijoje, kaip Marijampolė. 1905 metais atgavus lietuvišką spaudą, vaikai buvo vežami kaip ir anksčiau į...

Iš laikinosios sostinės Kauno ir kitų Lietuvos vietų 1931 m. į Marijampolę atvyko daugybė svečių. Sūduvos sostinėje įvyko valstybinės reikšmės objekto atidarymas.   Pasak publikacijos, „1931 m. spalių 14 d. Suvalkų krašto pramonei buvo...

1938 m. spaudoje aptikau gana įdomius 1882 metais gimusio Kalvarijos valsčiuje Adomo Dundzilos prisiminimus. Adomas buvo didelis knygų mylėtojas, saugotojas ir leidėjas. Prieš pirmąjį pasaulinį karą dirbo Marijampolėje Vinco Penčylos vardo knygyne direktoriumi. Vėliau...

Anot 1934 m. pasakojimo dienraštyje „Lietuvos Aidas“ „vienas iš Kudirkos bendradarbių, dabartinis Plokščių viršaitis Antanas Gudaitis papasakojo keletą savo atsiminimų apie V. Kudirkos gyvenimą Plokščiuose, jo mirtį ir laidotuves.  Antanas Gudaitis gimė 1872 metais...

Pasak senojo pasakojimo, „Vos tik peržengus vokiečio kaimyno sieną už Kybartų ir Vyžonių, visu pasieniu tęsiasi vokiečių imperatoriaus miškai. Dvidešimt kilometrų nuo Vištyčio į vakarus tarp žaliųjų girių jokio žymesnio miesto nėra. Apylinkes puošia...

Praėjusio amžiaus nepriklausomos Lietuvos šaltiniuose su nepasitenkinimo gaidele klausiama, „Už kokias nuodėmes iš Naumiesčio buvo atimtas apskrities sostinės vardas? Kodėl jis buvo suteiktas Šakiams? Garsusis Naumiestis, kurį rusai vadino Vladislavovu, vokiečiai – Neustadtu visa...

Praėjusio amžiaus pirmajame dešimtmetyje, 1909 m. Kalvarija dar kvėpavo apskrities miesto teisėmis ir pareigomis.  Tais pačiais metais mieste įvyko „Žiburio“ draugijos šventė. Draugijos skyriai veikė visoje Suvalkijoje. Skatino skaityti knygas, atrasti savyje lietuviškumą, ir...

Anot 1939 m. pasakojimo, Vytauto Didžiojo universiteto suvalkiečių studentų korporacija „Sūdavija“ Liudvinavo valsčiuje, Gulbiniškių kaime birželio 11 d. surengė savo pavasario šventę – gegužinę. Renginio tikslas – palaikyti kuo artimesnius ryšius su savo krašto...