Dalia Raslavičiūtė 1959 metais baigusi Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko Universiteto (dabar Vilniaus Universitetas) matematikos fakultetą įsidarbino Kapsuko maisto pramonės automatų gamyklos (MPAG) medžiagų normavimo skyriaus skaičiavimo grupėje. Tačiau gabiai matematikei toks monotoniškas, nereikalaujantis specifinių...
Skaityti daugiau2004 metais Jungtinių tautų mokslo ir kultūros organizacija UNESCO lietuvių knygų gabenimo per sieną vajų įvertino, kaip unikalią visame pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą. Kiekvienais metais Kovo 16 d. Lietuvoje minima knygnešio diena. Manoma, kad...
Skaityti daugiauKaip kūrėsi, gražėjo ir kuo kvėpavo kitų regionų Lietuvos miesteliuose gyvenę žmonės? Pažvelkime į Žemaitijos Skuodo praeitį. Miestelis įsikūręs Bartuvos ir Luobos upių santakoje. Ramus žemaitiškas kampelis pačiame pasienyje su Latvija. Viena seniausių vietovių...
Skaityti daugiauEugenijus Zygmanta 1969 m. baigęs Kauno Politechnikos Instituto Mechanikos fakultetą įsidarbino Kapsuko specialiame konstravimo biure (SKB). SKB (PAKMA) © Sūduvos gidas / Vytautas Karsokas Mokantis institute jam didžiulę įtaką darė dėstytojas docentas Vilius Židonis,...
Skaityti daugiauVietovė stūksanti šalia Liekės upelio – iš visų pusių apsupta miškais ir krūmais. Lekėčiai tai nedidelis Šakių rajono miestelis. Pirmoje Lietuvos Respublikoje vadintas tiesiog pamiškės bažnytkaimiu. Gyvenvietė skęstanti medžių pavėsyje su senutėle bažnyčia priešakyje....
Skaityti daugiauKaip kūrėsi, gražėjo ir kuo kvėpavo kitų regionų Lietuvos miesteliuose gyvenę žmonės? Pažvelkime į kurortinio Birštono istoriją. Pušų, eglių kvapo prisotintas sveikas ir gaivus oras. Spygliuočių miškų apsupta ir nuo vėjų apsaugota vietovė. Gydomieji...
Skaityti daugiauPasakoja Kapsuko MPAG įrenginių derintojas Jonas Muraška... Man ir Specialaus konstravimo biuro (SKB) projekto vyr. konstruktoriui Severinui Žiūriui buvo pavesta dalyvauti ir organizuoti žuvų pastos „Okean“ fasavimo-pakavimo automato M6-IFA bandymus. Šie bandymai turėjo vykti...
Skaityti daugiauPusiaukelėje tarp Vilkaviškio ir Marijampolės, visai netoli pagrindinio plento glūdi bažnytkaimis. Vietovę, įsikūrusią prie Rausvės upelio Pirmoje Lietuvos Respublikoje iš rytų, šiaurės ir vakarų supo miškai. O iš pietų pusės žiūrint galima buvo išvysti...
Skaityti daugiauVokiečių generolas Liudendorfas pirmojo pasaulinio karo metu kurį laiką praleido Kaune. Organizavo vokiečių okupacinės valdžios administraciją, savo nuožiūra tvarkė naujai okupuotas lietuvių žemes. Generolo prisiminimuose teigiama, kad vokiečių štabo būstinė 1915 m. spalio pabaigoje...
Skaityti daugiauMarijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įžengiant į Marijampolės miesto istorijai svarbius Magdeburgo teisių 230 metų sukakties metus, kuriuos minėsime kitų metų vasario 23-ią, pasakoja apie pradedamą įgyvendinti naują iniciatyvą. Marijampolės savivaldybės vicemeras...
Skaityti daugiauSeverinas Žiūrys Kapsuko Specialiame konstravimo biure (SKB) pradėjo dirbti 1961 metais. Nors technikume jis ir buvo įgijęs elektrotechniko specialybę, bet susipažinęs su SKB atliekamais darbais, kurie jį labai sudomino, nusprendė dirbti konstruktoriumi, kadangi tuo...
Skaityti daugiau1930 m. šaltiniuose, bendrinės lietuvių kalbos kūrėjui ir jos tobulintojui Jonui Jablonskiui mirus, buvo apžvelgtas visas jo gyvenimo kelias. „1881 m. būsimas lietuvių kalbos specialistas aukso medaliu baigė Marijampolės gimnaziją. Tėvai, giminės ir pažįstami...
Skaityti daugiauKą apie puošniausią medinę Griškabūdžio bažnyčią tuo metu Lietuvoje rašė Pirmosios Lietuvos Respublikos spauda? Kaip prie Kristaus atsimainymo šventovės statybos prisidėjo miestelio gyventojai? „Iš Griškabūdžio padangės“, – tokią publikaciją aptikau 1927 m. šaltiniuose. Pasak...
Skaityti daugiau„Giliai tikiu Lietuvių tautos amžinybe... gerovės galima pasiekti tik demokratinėje Lietuvos Respublikoje“ (Iš Prezidento Kazio Griniaus testamento) Kazys Grinius – gydytojas, varpininkas, Steigiamojo, I, II ir III Seimų narys, ministras pirmininkas, politinis veikėjas, trečiasis...
Skaityti daugiauMilda Stonkuvienė-Montvilaitė Kapsuko SKB pradėjo dirbti su pačiomis pirmosiomis darbuotojomis 1960 metais. Jos visos buvo kopijuotojos, tačiau Milda tarp jų buvo išskirtinė – buvo baigusi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės mokyklą ir turėjo nepaprastai...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje apžvelgsime žinutės formos „naujienas“ iš praeities. Šį kartą atrinkau keletą tekstų publikuotų Pirmos Lietuvos Respublikos spaudoje. Šie informaciniai pranešimai buvo skirti išskirtinai Kazlų Rūdos miesteliui. Plėtojamos rimtos, o kartais šypseną sukeliančios temos....
Skaityti daugiauDirbti Kapsuko Specialiame konstravimo biure Antanas Rutkauskas pradėjo 1961 metais. Ką tik baigęs Kauno Politechnikumą ir pasiryžęs toliau mokytis, pusantrų metų padirbėjęs ir įgijęs tuo metu reikalingą gamybinį stažą, 1962 metais jis su SKB...
Skaityti daugiauNuo pat įsikūrimo XVIII a. antroje pusėje žydų bendruomenė Šakiuose sudarė gausią ir reikšmingą miesto gyventojų dalį. Nenuostabu, jog skaitlinga bendruomenė išaugino ne vieną žymią asmenybę, kuri savo darbais pasižymėjo ne gimtinėje, bet toli...
Skaityti daugiauPasak pirmojo pasaulinio karo liudininko iš Kudirkos Naumiesčio Antano Gintnerio, „1917 m. pačioje vokiečių pašonėje, Naumiestyje, buvo gautas leidimas atidaryti pradžios mokyklą. Atrodė, kad tai tarsi didelė vokiečių malonė lietuviams. Norėta įsteigti gimnaziją, tačiau...
Skaityti daugiauPernai buvo minimos 160-osios nusipelniusio Lietuvai zanavyko, didžiojo kalbininko Jono Jablonskio gimimo metinės. Taip pat 90-osios mirties. Bendrinės lietuvių kalbos norminimo tėveliu vadintas kalbininkas mirė 1930-tais, – Vytauto Didžiojo metais. Anot 1930 m. šaltinių,...
Skaityti daugiau