Sūduvos istorija

Covid-19 virusas visame pasaulyje sukėlė panikos ir netikrumo atmosferą. Baimės vedami žmonės šlavė iš parduotuvių įvairius maisto produktus, higienos reikmenis net ir tualetinį popierių. Tikėdamiesi blogiausio, visi  keliems mėnesiams užsidarė namuose. Ligos, kurios sukeldavo...

Pirmoje Lietuvos Respublikoje valstybė itin didelį dėmesį skyrė  kareivių auklėjimui. 1939 m. žurnale „Karys“ radau įdomią publikaciją: „Kultūringas puskarininkis: kaip elgtis viešose vietose“. Straipsnyje autorius atlieka kareivių etiketo žinovo funkciją ir negaili patarimų ir...

Senuose 1937 m. šaltiniuose laikraštyje pasirodė žinutė apie Marijampolėje atidengiamą atminimo lentą skirtą svarbiam istoriniam įvykiui paminėti. „Prie Vytauto g. 1 namo, birželio 29 d. atidengta paminklinė lenta. Įvykio istoriją nupasakojo miesto burmistras J....

Pirmoje Lietuvos Respublikoje, 1930 m. šaltiniuose pranešama apie dvi naujai įsikūrusias vaikų stovyklas. Nors pasakojime stovyklos vadinamos kolonijomis, tačiau su laisvės atėmimo vietomis tai neturi nieko bendro. Kauno miesto ligonių kasų direkcija įsteigė dvi...

Vasaros pabaigos vaizdai iš Zanavykijos, - taip pavadintoje publikacijoje aptariamos susisiekimo, kelių problemos. Trečiame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Šakių rajone buvo tik viena asfaltuoto kelio atkarpa. Nepaisant to, vyravo tvarka: keliai apsodinti medeliais, numeruoti, suženklinti....

Vilkaviškio kraštą puošiantys Paežerių dvaro rūmai iš visų pusių apsupti gamtos. Šiaurėje - šešių kolonų laikomas balkonėlis žvelgia į ežero bangas. Pietuose – svečių sutikimo kiemas: žaliuoja ovali veja ir auga rožynai. O už...

Pirmoje Lietuvos Respublikoje „Griškabūdis buvo vadinamas bažnytkaimiu. Pasak legendos, vietovėje kadaise buvo bekraštės girios. Čia stovėjo medinė būdelė, kurioje laiką leido vienišas senelis. Dažnai pro šalį keliaujantys nesikuklino jo klausdami tolimesnio kelio. Anot legendos,...

Ketvirtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje suvalkiečių sostinė sulaukdavo įvairių komplimentų. Drąsesni miestą lygindavo su Kaunu. Apie suvalkiečių sodus ir parkus sklisdavo legendos. Publikacijose apie gražiausius Lietuvos miestus skambėjo Marijampolės vardas. Pasak šaltinių, „Kas tėra buvęs...

Žvarbų 1938 m. vakarą į Kalvarijos, o vėliau ir Liudvinavo miestelius rinkosi žmonės. Šaulių sąjungos vyrukai organizavo meno pasirodymą. Į Suvalkiją iš Kauno atvyko kviestiniai svečiai ir operos solistai.  Pasak įvykių liudininko, „Spalio 15...

Vilkaviškio rajone palyginus greta vienas kito išsidėstę Slabadų ir Matarnų kaimai. Kaimų ramybę tarpukaryje blaškydavo gilia vaga tekėjusi Šešupė.  Senuose prieškario šaltiniuose apie upės skleidžiamus keistus garsus rašė spauda. Anot 1928 m. įvykių amžininko,...

Praėjusio amžiaus ketvirtame dešimtmetyje tarpukario žurnalistas lankėsi žolininko iš Šakių namuose. Anot senosios plunksnos, „Vladislovo IV Vazos laikais Šakiai jau turėjo miestiškas Magdeburgo teises. Šiame mieste kelis metus gyveno Vincas Kudirka. Čia gyveno ir...

Pas nuotakos motiną vykdavo kraičio išvežimas. Kraitvežių paprastai buvo trys ar keturi jaunuoliai. Privalėjo būti stiprūs vyrai, kad galėtų „atsilaikyti prieš kaimo bobas“. Jų kepurės buvo papuoštos eglių šakutėmis, plunksnomis ir visokiais blizgučiais. Vienas...

Praeityje marijampoliečių, kaip ir visų kapsų vestuvės buvo ilgos ir trukdavo visą savaitę. Veiksmas vykdavo tik rudenį, kada visi darbai jau buvo užbaigti. Tai buvo tarsi ilga drama susidedanti iš daugybės veiksmo dalių: Vakarynos,...

„Jūs, gerbiamieji, - savo monologą pradeda 1932 m. prieškario žurnalistas, - paprūsę turbūt žinot tik iš to, kad prieš pirmą karą visi emigrantai ir caro Nikolajaus armijos dezertyrai, knygnešiai per čia vykdavo į Ameriką.“...

Pasak kraštotyrininko B. Kviklio, „Lietuvos žemės ruožas kairėje Nemuno upės pusėje. Ten, kur baigiasi jo vidurupis, ir prasideda žemupys, yra jau Sūduvos pusėje.“ „Carinės Rusijos laikais, Kauno gubernijos ir Kauno apskrities ribos tesiekė Nemuną....

Ilguvos apylinkės visais laikais masino turistus. Prie Nemuno įsikūrusi gyvenvietė viliojo lankytojus ramybe ir grožiu. Panemunės dvasiai neliko abejingas Butyrkų kalėjime 1945 m. miręs Dievo tarnas, kunigas Vladas Mažonas. Anot kankinio mirtimi mirusio dvasiškio...

Kairiajame Nemuno krante stūksantis miestelis. Paskutinis lietuviškas taškas įsispraudęs tarp upės ir sienos su prūsais. Nuo čia esančių aukštų kalvų Nemunas atsiduria kaip ant delno. Vietinių tarme – Sudergas, o mes vadiname Sudargu. Pirmoje...

Tik prasidėjus II sovietinei okupacijai jau rudenį partizanų būriai veikė Šventežerio, Sangrūdos, Kalvarijos, Rudaminos valsčiuose. Sienos su Lenkija atkarpoje Kalvarija-Sangrūda pasipriešinimo dalyvius sudarė vengiantys mobilizacijos arba iš sovietinės kariuomenės savavališkai pasitraukę vyrai, t. p....

Šešupės vingiuose stūksantis miestelis. Upė kartu ir skiria, ir sujungia senojo Liudvinavo dalis. Netoli tyvuliuoja to paties vardo ežerėlis. Liudvinavo kraštas prieš pirmąjį pasaulinį karą buvo vienas turtingiausių Marijampolės apskrityje. Pasak kraštotyrininko B. Kviklio,...

Kalvotoji Dzūkija, kurios vietoves tarpukaryje priskirdavo Sūduvos regionui, saugo senų miestelių prisiminimus. Gražiose, kalnais ir kalvomis nusėtomis Dzūkijos aukštumose stūkso senas Jiezno miestelis. Senovėje šis į rytus nuo Prienų esantis miestelis priklausė Lietuvos didikams....