Sūduvos istorija

Mokytojas Jurgis Vencius gimė 1855 metais Būdos kaime, Paežerių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. Baigęs Veiverių mokytojų seminariją penkis metus mokytojavo savo gimtajame Paežerių miestelyje. Buvo labai pamaldi ir drąsi asmenybė. Garsėjo, kaip daraktorius. Paslapčia mokydavo...

Palaimintasis Jurgis Matulaitis – bene garsiausias Marijampolės krašto ambasadorius katalikų pasaulio kontekste. Gimė 1871 m. balandžio 13 d. už kelių kilometrų nuo Marijampolės esančiame Lūginės kaime. Arkivyskupo atminimas įamžintas tame pačiame kaime jo vardu...

Virbalietis Juozas Zabielavičius per savo devyniasdešimt gyvenimo metų  pergyveno du pasaulinius karus, pokario žiaurumus, sovietinę okupaciją ir sulaukė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. 1900 m. Virbalyje gimęs prisiminimų autorius vėliau tapo Klaipėdos krašto gubernatoriaus vyriausiu agronomu....

2025-ieji – metai, kai Kudirkos Naumiestis paskelbtas Mažąja kultūros sostine, o visoje Lietuvoje minimi Paprūsės metai. Ilgus šimtmečius šis regionas buvo pasienio prekybos, kultūros ir įvairių įtakų sankirta. Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia pažinti, kaip...

Kažkada visa Suvalkija buvo girdėjusi apie išdidaus dvarininko, stambaus magnato Zigmanto Gauronskio klestėjimą. O jis savo aukso amžiuje turėjo keliolika dvarų visoje Lietuvoje, daugiausiai jų stovėjo Suvalkijoje. Matyt dėl to, kad nuo Varšuvos miesto...

Anot 1897 m. gimusio kraštotyrininko Balio Buračo „Nedidelė ta mūsų Lietuva, tačiau papročiai kiekviename regione skirtingi. Ypatingai skirtingos senųjų vestuvių tradicijos. Todėl pažvelkime į vestuvines apeigas Sūduvos krašte, kurios išsiskiria savo nuostabiomis dainomis. Po...

Tarpukario šaltiniuose apie per Marijampolę, Vilkaviškį ir Naumiestį nusidriekusį siaurąjį geležinkelį 1925 m. buvo rašoma taip: „Va kad ir siaurasis gelžkelis, kuris eina nuo Marijampolės per Vilkaviškį iki Naumiesčiui, yra juk valstybinis turtas. Kas...

Istoriniame 1935 m. laikraštyje radau žinutę apie namo statybai tinkamos žemės kainas Marijampolės mieste. Senoji plunksna rašo, kad „1935 m. smarkiai plečiantis miestui namams pasistatyti sklypų kaina, nors ir krizė, nenukrito, o kai kur...

Sename dar prieš pirmąjį pasaulinį karą išleistame laikraštyje „Lietuvos žinios“ rašoma apie pirmuosius automobilius regionuose ir miestuose. Pasakojama apie Vilkaviškio krašte važinėjančias autotransporto priemones. Nuo 2005 m. Vilkaviškyje veikiantis „Senųjų vežimų klubas“ neseniai šventęs...

Istorinė 1935 m. kelionių žurnalisto plunksna kviečia atvykti į Kudirkos Naumiestį. Sename tekste žavimasi miestelio geografine padėtimi. Vietovė įsikūrusi Šešupės ir Širvintos santakoje. Anuomet vietiniai ranka pasiekdavo Vokietiją. Dabar visi keliai į vakarų Europą...

Amerikos lietuvių laikraštyje „Darbininkas“ 1924 m. paliečiama Gelgaudiškio dvaro praeitis. Rašoma apie puikią buvusio savininko Komaro rezidenciją. Sakoma, kad „prieš pirmą pasaulinį karą Gelgaudiškio rūmai buvo sujungti daugiau kaip su dviem dešimtim kitų Komarui...

Rubrikoje „Žinutės iš Sūduvos praeities“ tęsiame pažintį Kybartų ir vokiško Eitkūnų miestelio draugystės tematika. Tiesa, dabar to vokiškumo prūsų žemėse neliko nei kvapo. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, Karaliaučiuje, rusų kariai išliejo visą savo pyktį...

Prieškario Marijampolė 1938 metais šventė Rygiškių Jono Valstybinės berniukų gimnazijos jubiliejų. Tais metais suėjo devyniasdešimt metų nuo pirmosios aukštesniosios mokyklos įsteigimo. Septyniasdešimt metų nuo pačios gimnazijos atsiradimo. Ir dvidešimt metų nuo lietuviškos gimnazijos įsteigimo....

Ketvirtame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje (1937 m.) rašoma apie toli nuo Kalvarijos miesto esančią geležinkelio stotį. Pasak žurnalisto plunksnos, „Geležinkelio stotis nuo miesto – ketvirtame kilometre. Nesant tinkamos susisiekimo priemonės tarp miesto ir geležinkelio stoties...

Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai Suvalkijos miestuose, miesteliuose, miškuose ir laukuose tiesė siaurojo geležinkelio bėgius. Siauruko atšakos vingiavo Kazlų Rūdoje, Vilkaviškyje, Marijampolėje ir kitur. Yra žinių, kad pirmais nepriklausomybės metais arkliai bėgiais traukdavo iš...

Vartant 1925 m. laikraščio puslapius radau publikaciją, kurioje aptarinėjamos užpelkėjusios senosios Sūduvos lankos, vadinamos palios. Rašoma, kad „Marijampolės ir Alytaus apskrityse yra daug pelkių-balų. Žmonėse jos žinomos palių vardu. Dideli jų plotai yra apie...

Anksčiau Marijampolėje lietuvį besiverčiantį prekyba buvo sunku rasti, - pradeda 1935 m. žinutę sename laikraštyje reporteris. - Jeigu kuris ir versdavosi prekyba, į tokį visi žiūrėjo labai abejingai ir sakydavo, kad niekas iš to...

Didelės girios pakraštyje, tarp Marijampolės ir Pilviškių įsikūręs jaukus miestelis. Pirmoje Lietuvos Respublikoje vadintas pagirio bažnytkaimiu. Viena iš vėliausiai susikūrusių vietovių visoje Sūduvoje. Devynioliktame amžiuje Šumskais vadintas miestelis dabar žinomas Šunskų vardu. Mokytojo Jurgio...

1931 m. nepriklausomas visuomenės laikraštis „Diena“  Marijampolės miestui skyrė visą numerį. Tarpukaryje Kauno redakcijoje leistas dienraštis apžvelgė Sūduvos sostinės istorijos raidą ir perspektyvas. Anot prieškario reporterių „Marijampolės miestas nėra labai senas. Nuo marijonų jis...

Kazlų Rūda yra vienas iš daugelio Lietuvos miestelių, kurie savo piką pasiekė pirmoje Lietuvos Respublikoje. Geležinkelio stotis ir aplink augantys miškai buvo pagrindinės priežastys skatinusios verslus ir prekybą. Geležinkelio bėgiai siekdavo Kauną, Marijampolę ir...