Žvarbų 1938 m. vakarą į Kalvarijos, o vėliau ir Liudvinavo miestelius rinkosi žmonės. Šaulių sąjungos vyrukai organizavo meno pasirodymą. Į Suvalkiją iš Kauno atvyko kviestiniai svečiai ir operos solistai. Pasak įvykių liudininko, „Spalio 15...
Skaityti daugiauVilkaviškio rajone palyginus greta vienas kito išsidėstę Slabadų ir Matarnų kaimai. Kaimų ramybę tarpukaryje blaškydavo gilia vaga tekėjusi Šešupė. Senuose prieškario šaltiniuose apie upės skleidžiamus keistus garsus rašė spauda. Anot 1928 m. įvykių amžininko,...
Skaityti daugiauPraėjusio amžiaus ketvirtame dešimtmetyje tarpukario žurnalistas lankėsi žolininko iš Šakių namuose. Anot senosios plunksnos, „Vladislovo IV Vazos laikais Šakiai jau turėjo miestiškas Magdeburgo teises. Šiame mieste kelis metus gyveno Vincas Kudirka. Čia gyveno ir...
Skaityti daugiauPas nuotakos motiną vykdavo kraičio išvežimas. Kraitvežių paprastai buvo trys ar keturi jaunuoliai. Privalėjo būti stiprūs vyrai, kad galėtų „atsilaikyti prieš kaimo bobas“. Jų kepurės buvo papuoštos eglių šakutėmis, plunksnomis ir visokiais blizgučiais. Vienas...
Skaityti daugiauPraeityje marijampoliečių, kaip ir visų kapsų vestuvės buvo ilgos ir trukdavo visą savaitę. Veiksmas vykdavo tik rudenį, kada visi darbai jau buvo užbaigti. Tai buvo tarsi ilga drama susidedanti iš daugybės veiksmo dalių: Vakarynos,...
Skaityti daugiau„Jūs, gerbiamieji, - savo monologą pradeda 1932 m. prieškario žurnalistas, - paprūsę turbūt žinot tik iš to, kad prieš pirmą karą visi emigrantai ir caro Nikolajaus armijos dezertyrai, knygnešiai per čia vykdavo į Ameriką.“...
Skaityti daugiauPasak kraštotyrininko B. Kviklio, „Lietuvos žemės ruožas kairėje Nemuno upės pusėje. Ten, kur baigiasi jo vidurupis, ir prasideda žemupys, yra jau Sūduvos pusėje.“ „Carinės Rusijos laikais, Kauno gubernijos ir Kauno apskrities ribos tesiekė Nemuną....
Skaityti daugiauIlguvos apylinkės visais laikais masino turistus. Prie Nemuno įsikūrusi gyvenvietė viliojo lankytojus ramybe ir grožiu. Panemunės dvasiai neliko abejingas Butyrkų kalėjime 1945 m. miręs Dievo tarnas, kunigas Vladas Mažonas. Anot kankinio mirtimi mirusio dvasiškio...
Skaityti daugiauKairiajame Nemuno krante stūksantis miestelis. Paskutinis lietuviškas taškas įsispraudęs tarp upės ir sienos su prūsais. Nuo čia esančių aukštų kalvų Nemunas atsiduria kaip ant delno. Vietinių tarme – Sudergas, o mes vadiname Sudargu. Pirmoje...
Skaityti daugiauTik prasidėjus II sovietinei okupacijai jau rudenį partizanų būriai veikė Šventežerio, Sangrūdos, Kalvarijos, Rudaminos valsčiuose. Sienos su Lenkija atkarpoje Kalvarija-Sangrūda pasipriešinimo dalyvius sudarė vengiantys mobilizacijos arba iš sovietinės kariuomenės savavališkai pasitraukę vyrai, t. p....
Skaityti daugiauŠešupės vingiuose stūksantis miestelis. Upė kartu ir skiria, ir sujungia senojo Liudvinavo dalis. Netoli tyvuliuoja to paties vardo ežerėlis. Liudvinavo kraštas prieš pirmąjį pasaulinį karą buvo vienas turtingiausių Marijampolės apskrityje. Pasak kraštotyrininko B. Kviklio,...
Skaityti daugiauKalvotoji Dzūkija, kurios vietoves tarpukaryje priskirdavo Sūduvos regionui, saugo senų miestelių prisiminimus. Gražiose, kalnais ir kalvomis nusėtomis Dzūkijos aukštumose stūkso senas Jiezno miestelis. Senovėje šis į rytus nuo Prienų esantis miestelis priklausė Lietuvos didikams....
Skaityti daugiauLietuvos ir Kalvarijos krašto istorijoje kupina pasipriešinimo ir kovos dėl išlikimo. 1944 m. prasidėjusi antroji sovietizacija atnešė turto nacionalizavimą, kolektyvizavimą, prievartinį paklusimą sistemai, smurtą ir represijas, tai kėlė vietos gyventojų pasipriešinimą bei siekį išsivaduoti....
Skaityti daugiau1922 m. žemės reforma pakeitė Lietuvos žemės ūkio sistemą bei priklausomumą. Pagal 1930 m. surašymo duomenis, Kalvarijoje, kaip ir likusioje Lietuvoje, vidutiniškai vienas ūkis užėmė apie 15 ha, 16 - ai proc. ūkių priklausė...
Skaityti daugiauPraėjusiame amžiuje 1930-tieji susiję su kunigaikščio Vytauto Didžiojo vardu. Visus metus buvo rengiamos parodos, organizuojami seminarai, o akcentu tapo kunigaikščio paveikslo kelionė po Lietuvos miestus ir miestelius. Kaune 1930 m. vasarą įvyko Vytauto Didžiojo...
Skaityti daugiauUpių tėvas Nemunas skiria Jurbarką ir Kidulius. Senasis zanavykų miestelis garsėja savo istorine praeitimi. Užnemunėje stūksančios Kidulių apylinkės laukia atvykstančių turistų. Žmones traukia atgyjantis dvaras ir garsiosios vyno degustacijos. Praėjusio amžiaus nepriklausomi senojo laikraščio...
Skaityti daugiauŠiais 2024 m. Lietuvos Šaulių sąjunga minėjo savo 105-tą gimtadienį. Žvelgiant atgal, daugiau nei prieš šimtmetį, viename provincijos mieste laisvės džiaugsmas maišėsi su netikrumo, chaoso ir nevilties aidais. Paprūsėje, keliolika kilometrų nuo sienos su...
Skaityti daugiauKairiajame Nemuno krante už miško baltuoja dvaro rūmai. Juos supa iškasti tvenkiniai, sodai. Užlipus ant kalniuko, prieš akis atsiverdavo ištisos išpuoselėto sodo alėjos. Prieškaryje šimto aštuoniolikos hektarų ploto parke, rūmai spindėdavo įvairiausių medžių fone....
Skaityti daugiauVilkaviškio rinktinės veikla buvo plati ir įvairiapusė. Be karinių veiksmų, rinktinės šauliai organizavo kultūrinę ir sportinę veiklą. Jau 1921 m. birželio 26 d. buvo surengta pirmoji sporto šventė. Veikė dešimt sporto klubų, kuopos turėjo...
Skaityti daugiauPrieš kelis šimtus metų Vilkaviškio miesto vietoje siūbavo neįžengiami ir pelkėti miškai. Birštono girios, kurios pakraštys XVI a. siekė Prūsijos sieną, tankumyne žviegė šernai, o lokiai laužydavo lazdynus. Tai buvo gynybinė, natūraliai susidariusi pasienio...
Skaityti daugiau