Sūduvos istorija

Pas nuotakos motiną vykdavo kraičio išvežimas. Kraitvežių paprastai buvo trys ar keturi jaunuoliai. Privalėjo būti stiprūs vyrai, kad galėtų „atsilaikyti prieš kaimo bobas“. Jų kepurės buvo papuoštos eglių šakutėmis, plunksnomis ir visokiais blizgučiais. Vienas...

Praeityje marijampoliečių, kaip ir visų kapsų vestuvės buvo ilgos ir trukdavo visą savaitę. Veiksmas vykdavo tik rudenį, kada visi darbai jau buvo užbaigti. Tai buvo tarsi ilga drama susidedanti iš daugybės veiksmo dalių: Vakarynos,...

„Jūs, gerbiamieji, - savo monologą pradeda 1932 m. prieškario žurnalistas, - paprūsę turbūt žinot tik iš to, kad prieš pirmą karą visi emigrantai ir caro Nikolajaus armijos dezertyrai, knygnešiai per čia vykdavo į Ameriką.“...

Pasak kraštotyrininko B. Kviklio, „Lietuvos žemės ruožas kairėje Nemuno upės pusėje. Ten, kur baigiasi jo vidurupis, ir prasideda žemupys, yra jau Sūduvos pusėje.“ „Carinės Rusijos laikais, Kauno gubernijos ir Kauno apskrities ribos tesiekė Nemuną....

Ilguvos apylinkės visais laikais masino turistus. Prie Nemuno įsikūrusi gyvenvietė viliojo lankytojus ramybe ir grožiu. Panemunės dvasiai neliko abejingas Butyrkų kalėjime 1945 m. miręs Dievo tarnas, kunigas Vladas Mažonas. Anot kankinio mirtimi mirusio dvasiškio...

Kairiajame Nemuno krante stūksantis miestelis. Paskutinis lietuviškas taškas įsispraudęs tarp upės ir sienos su prūsais. Nuo čia esančių aukštų kalvų Nemunas atsiduria kaip ant delno. Vietinių tarme – Sudergas, o mes vadiname Sudargu. Pirmoje...

Tik prasidėjus II sovietinei okupacijai jau rudenį partizanų būriai veikė Šventežerio, Sangrūdos, Kalvarijos, Rudaminos valsčiuose. Sienos su Lenkija atkarpoje Kalvarija-Sangrūda pasipriešinimo dalyvius sudarė vengiantys mobilizacijos arba iš sovietinės kariuomenės savavališkai pasitraukę vyrai, t. p....

Šešupės vingiuose stūksantis miestelis. Upė kartu ir skiria, ir sujungia senojo Liudvinavo dalis. Netoli tyvuliuoja to paties vardo ežerėlis. Liudvinavo kraštas prieš pirmąjį pasaulinį karą buvo vienas turtingiausių Marijampolės apskrityje. Pasak kraštotyrininko B. Kviklio,...

Kalvotoji Dzūkija, kurios vietoves tarpukaryje priskirdavo Sūduvos regionui, saugo senų miestelių prisiminimus. Gražiose, kalnais ir kalvomis nusėtomis Dzūkijos aukštumose stūkso senas Jiezno miestelis. Senovėje šis į rytus nuo Prienų esantis miestelis priklausė Lietuvos didikams....

Lietuvos ir Kalvarijos krašto istorijoje kupina pasipriešinimo ir kovos dėl išlikimo. 1944 m. prasidėjusi antroji sovietizacija atnešė turto nacionalizavimą, kolektyvizavimą, prievartinį paklusimą sistemai, smurtą ir represijas, tai kėlė vietos gyventojų pasipriešinimą bei siekį išsivaduoti....

1922 m. žemės reforma pakeitė Lietuvos žemės ūkio sistemą bei priklausomumą. Pagal 1930 m. surašymo duomenis, Kalvarijoje, kaip ir likusioje Lietuvoje, vidutiniškai vienas ūkis užėmė apie 15 ha, 16 - ai proc. ūkių priklausė...

Praėjusiame amžiuje 1930-tieji susiję su kunigaikščio Vytauto Didžiojo vardu. Visus metus buvo rengiamos parodos, organizuojami seminarai, o akcentu tapo kunigaikščio paveikslo kelionė po Lietuvos miestus ir miestelius. Kaune 1930 m. vasarą įvyko Vytauto Didžiojo...

Upių tėvas Nemunas skiria Jurbarką ir Kidulius. Senasis zanavykų miestelis garsėja savo istorine praeitimi. Užnemunėje stūksančios Kidulių apylinkės laukia atvykstančių turistų. Žmones traukia atgyjantis dvaras ir garsiosios vyno degustacijos. Praėjusio amžiaus nepriklausomi senojo laikraščio...

Šiais 2024 m. Lietuvos Šaulių sąjunga minėjo savo 105-tą gimtadienį. Žvelgiant atgal, daugiau nei prieš šimtmetį, viename provincijos mieste laisvės džiaugsmas maišėsi su netikrumo, chaoso ir nevilties aidais. Paprūsėje, keliolika kilometrų nuo sienos su...

Kairiajame Nemuno krante už miško baltuoja dvaro rūmai. Juos supa iškasti tvenkiniai, sodai. Užlipus ant kalniuko, prieš akis atsiverdavo ištisos išpuoselėto sodo alėjos. Prieškaryje šimto aštuoniolikos hektarų ploto parke, rūmai spindėdavo įvairiausių medžių fone....

Vilkaviškio rinktinės veikla buvo plati ir įvairiapusė. Be karinių veiksmų, rinktinės šauliai organizavo kultūrinę ir sportinę veiklą. Jau 1921 m. birželio 26 d. buvo surengta pirmoji sporto šventė. Veikė dešimt sporto klubų,  kuopos turėjo...

Prieš kelis šimtus metų Vilkaviškio miesto vietoje siūbavo neįžengiami ir pelkėti miškai. Birštono girios, kurios pakraštys XVI a. siekė Prūsijos sieną, tankumyne žviegė šernai, o lokiai laužydavo lazdynus. Tai buvo gynybinė, natūraliai susidariusi pasienio...

1918 m. vasario 16 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, visoje šalyje dar vyravo karo parako tvaikas. Į Lietuvą pradėjo veržtis caro valdžią nuvertusios bolševikų gaujos. Vokiečiai tris metus šeimininkavę mūsų valstybėje, nesutiko taip paprastai pasitraukti...

Knygoje „Sūduva. Nuo seniausių laikų iki Suvalkų gubernijos“ profesorius Dr. Virgilijus Pugačiauskas pristatė pranešimą. Publikacijoje „1830-1831 m. sukilimas Marijampolės ir Kalvarijos apskrityse: kariavimo patirtys“ pateikiama informacija apie sukilimo epizodus prie Marijampolės miesto. Pateikiu pranešimo...

Bevartant senuosius laikraščių puslapius dažnai sutinki žodį – iškilmės. Šį kartą jos aplankė 1930 m. Kalvariją. Visoje Lietuvoje buvo minimas Vytauto Didžiojo vardas. Kalvarijoje vyko šventė skambiu pavadinimu – Vytauto Didžiojo garbei. Pasak šaltinių,...