Praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje gyvenęs reporteris užkalbino tarpukario Marijampolės kino teatro vadovą. Pokalbis su Vytauto Didžiojo sode įsikūrusio kino vedėju buvo apie atsinaujinimą ir modernumą. Pasak senojo amžininko, „Marijampolėje iki šiol filmai buvo rodomi...
Skaityti daugiauKeli kilometrai nuo Marijampolės nutolusiame kaime tarpukaryje šeimininkavo vienuoliai. Trečiame praėjusio amžiaus dešimtmetyje čia gyveno beveik trys šimtai gyventojų. Marijonų šventieji tėveliai pasistengė ir 1930 m. Patašinėje į dangų iškilo Švento Kryžiaus koplyčia. Dievo...
Skaityti daugiauTarpukario Lietuvėlėje klubuose žmonės stebėdavo operą ar spektaklį. Žaisdavo įvairius stalo žaidimus arba skaitydavo knygas. Klausydavosi radijo programos ar vartydavo žurnalus. Klubai buvo skirti daugiau kultūrai nei linksmybėmis. Nors kartais į klubus susirinkdavo atšvęsti...
Skaityti daugiauVisai netoli Marijampolės įsikūręs miestelis priklausantis Vilkaviškio rajonui. Prie pat pagrindinio kelio stūksanti gyvenvietė amžių glūdumoje garsėjusi savo legendine karčiama. „Mažieji Gižai dideliame laikraštyje. Žvilgsnis į Gižų praeitį.“ Tokią antraštę perskaičiau 1935 m. spaudoje....
Skaityti daugiauIki pirmųjų lietuvių trėmimų į Sibirą buvo likę keli mėnesiai. Vilnius buvo jau mūsų, o mes netrukus atsidursim rusų. Ėjo paskutiniai lietuviškos spaudos laikraščių necenzūruoti numeriai. Apie būsimą Lietuvos valstybingumo praradimą niekas nerašė ir...
Skaityti daugiauVartant 1912 m. išleisto kalendoriaus puslapius dėmesį patraukia unikalūs reklaminiai skelbimai. Lietuvoje jau aštunti metai buvo leidžiama lietuviškai rašyti, skaityti ir spausdinti. Skelbimai skatino ragauti Antanavo ir Vilkaviškio miestų alų. O kur dar viešbučiai...
Skaityti daugiauTarp Vilkaviškio ir Alvito stūkso daugiau nei du šimtmečius skaičiuojantis rūmas. Vos dvidešimt kilometrų nuo sienos su Kaliningradu esantis dvaras laikomas puošniausiu visoje Suvalkijoje. Rūmas stovi šiek tiek atokiau nuo pagrindinio, tarptautinės reikšmės kelio....
Skaityti daugiauLegendinis klebonas ir dekanas Mykolas Krupavičius buvo ne tik geras dvasininkas, bet ir puikus oratorius bei patriotas. Septynerius metus klebonavo Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčioje. Turėjo ne tik klebono, bet ir dekano titulus....
Skaityti daugiauZanavykų krašto dainius. Anksti palikusi šį pasaulį poezijos žvaigždutė. Sintautų krašto sūnus. Pranas Vaičaitis – poetas įrašęs savo vardą į Lietuvos istorijos puslapius. Trečiame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Griškabūdžio klebonas, Prano brolis Juozas, nusprendė paminėti...
Skaityti daugiauPirmasis moterų vienuolynas Lietuvoje - Marijampolėje. Vienuolės buvo ne pėsčios. Steigė knygynus, pardavinėjo knygas, paveikslus, kitus raštinės reikmenis. Vėliau išskirtinai mergaitėms įkūrė mokyklą. Mokyklėlė mergaitėms sugebėjo save išsilaikyti iki 1927 m. Netrukus ją pakeitė...
Skaityti daugiauPasak garsaus Lietuvos kaimų pastatų architektūros tyrinėtojo, Amerikos lietuvio Jurgio Gimbuto, „Užnemunėje gyvenamąjį namą tarmiškai vadina stuba. Tai dažniausiai pailgas, dviejų galų trobesys. Pro duris buvo įeinama į priemenę. Virtuvei atitverdavo priemenės dalį. Iš...
Skaityti daugiauMarijampolėje tarpukariu gyvenę mūsų protėviai traukiniu nuvykę į Kauną sumanė toliau kelionę tęsti garlaiviu. Karšta vasaros diena alsavo ramybe. Laivelis Nemunu plukdė suvalkiečius į Klaipėdą. O iš ten autobusu į išsvajotą Palangą. Nusimaudę vėsiame...
Skaityti daugiauEinant nauju paupio taku Vilkaviškyje, pačioje jo pradžioje (nuo Nepriklausomybės gatvės) žmones pasitinka eilė išlakių liepų. Jos auga gražiu lanku aplink Vilkaviškio ligoninės teritoriją. Daugelis jau išvirtusios, vėjų nugaląstos, išlaužytos, o kitos dar visai...
Skaityti daugiauŽemaitijoje stūksanti katalikų šventovė. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta. Čia 1993 metais lankėsi legendinis popiežius Jonas Paulius II. Vietovė tarpukaryje sutraukdavo minias maldininkų ir piligrimų. Šiluva – kiekviename žingsnyje alsuoja religiniais potyriais ir ženklais. Sename,...
Skaityti daugiauSenuose šaltiniuose radau marijonų vienuolių reklaminę žinutę laikraštyje. Broliams marijonams reikėjo įvairaus profilio ir gabumų žmonių. Įstoti į vienuolyną buvo kviečiami ne tik inteligentai, bet ir mažai mokslo matę darbininkai. Kvietimo formos skelbime rašoma,...
Skaityti daugiauTarpukaryje keliauti į vakarų Europą lietuviams buvo patogiausia traukiniu. Dažnai tokia kelionė startuodavo Kaune. Per Suvalkiją riedančių vagonų gaudesį girdėjome ir mes, - sūduviečiai. Link Karaliaučiaus lėkdavęs traukinys aplankydavo Kazlų Rūdą, Vilkaviškį. Toliau -...
Skaityti daugiauPrieškario sūduvių spaudoje radau straipsnį „Ir šviesa ir tiesa mūs žingsnius telydi/ V. Kudirkos mokyklą Naumiestyje atidarius“. 1932 m. prie prūsų ir lietuvių sienos įsikūrusiame Naumiestyje įvyko pradžios mokyklos atidarymo iškilmės. Į šventę iš...
Skaityti daugiauPasak įvykių liudininko Juozo Zabielavičiaus „Prieš pat pirmąjį pasaulinį karą, kai pasienio miesteliuose su Vokietija gyvenantys žmonės jau buvo prakutę, rankinis verpimas ir audimas sumažėjo. Krautuvėse atsirado pigesnių audinių parvežtų iš Vokietijos. Kybartų broliu...
Skaityti daugiauBevartant senųjų knygų puslapius radau 1932 m. publikaciją. Senojo kunigo, profesoriaus, istoriko mintys privertė suklusti ir pasinerti kelis šimtus metų atgal į Sūduvos praeitį. Pasakojime minimi Orijos ir Žuvinto ežerai, Lieponos upelis šalia Kybartų,...
Skaityti daugiauPasienio miestelis prie prūsų. Saulei nusileidus čia sužibo daugybė žiburių. Įvažiavimą į miestą papuošė puošnūs vartai. Rinkosi įvairios organizacijos ir draugijos. Artėjo Vytauto Didžiojo šventė. Išvakarės. Pasak 1930 m. šaltinių, „Dieną prieš renginį Kybartų...
Skaityti daugiau