Komandiruotės į VDR 1987 spalio 15 dieną buvo pasirašytas susitarimas tarp Kapsuko MPAG gamybinio susivienijimo, kurio dalis buvo SKB, ir buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos, Drezdeno miesto kombinato „NAGEMA“. Abiejų įmonių produkcija buvo ta...
Skaityti daugiauSūduvos lygumoje įsikūręs miestelis. Beveik dešimt kilometrų į rytus nuo Šakių. Lukšiai – vietovė šalia Siesartės ir Vilkupio upių. Anot Broniaus Kviklio, „Lukšių kaimas buvo įkurtas aštuoniolikto amžiaus antroje pusėje, kai buvo kolonizuojama Veliuonos...
Skaityti daugiauVietovė įkurta gražiame dviejų upių trikampyje. Širvinta ir Šešupė juosia miestą iš abiejų pusių. O pačiame miestelyje visais laikais buvo du tiltai jungiantys Lietuvą su Vokietija. Iki pirmojo pasaulinio karo pradžios Vladislavovas buvo rimtas...
Skaityti daugiau1962 metais baigusi Vilniaus pedagoginį institutą įgijau vokiečių ir prancūzų kalbų mokytojos kvalifikaciją. Buvau paskirta į Suvalkijos sostinės, Kapsuko, V. Mykolaičio–Putino mokyklą-internatą, beje, tuo metu labai garsią Lietuvoje mokyklą, kurioje vakarietišku pavyzdžiu vokiečių kalba...
Skaityti daugiau1934 m. spalio 24 d. į Marijampolės miestą suplūdo minios žmonių. Iš visos Lietuvos miestų ir miestelių į suvalkiečių sostinę atvyko vyskupai. Miesto geležinkelio stoties prieigose gyventojai stumdėsi petis į petį. Tokio sambūrio priežastis...
Skaityti daugiauPirmieji įmonės kolektyvo darbo žingsniai buvo techninės dokumentacijos kopijavimas, darbo brėžinių ir technologinių dokumentų kūrimas. Pirmosios SKB kopijuotojos buvo Birutė Šimonėlienė, Milda Stonkuvienė, Aldona Kasakaitienė, Birutė Degutytė, Onutė Bieliūnaitė, Genovaitė Žitkutė pradėjusios dirbti 1960...
Skaityti daugiauPrie pat pagrindinio plento vedančio į amžinas prūsų žemes stovi nedidelis jaukus miestelis. Važiuojant link Virbalio, dešinėje kelio pusėje atsiveria ramiai tyvuliuojančio ežero peizažas. Čia kelis kilometrus nutolęs nuo Vilkaviškio stūkso Alvito bažnytkaimis. Miestelio...
Skaityti daugiauSKB eksperimentiniam cechui reikalingus kvalifikuotus darbininkus, staklininkus, šaltkalvius, ruošė 1961 metais prie Maisto pramonės automatų gamyklos įkurta profesinė technikos mokykla. SKB (PAKMA) © Sūduvos gidas / Vytautas Karsokas Specialistus, turinčius aukštąjį ir specialųjį vidurinį...
Skaityti daugiauMūsų protėvių buityje pirmąją vietą užėmė mediniai, antrą – moliniai, trečią – metaliniai daiktai. Apskritai XIX a. ar dar anksčiau metalas buvo brangus malonumas, todėl viskas buvo gaminama praktiškai iš medžio. Iš medžio pagaminti...
Skaityti daugiauDevyniolikto amžiaus antroje pusėje sūduvių protėviams pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo išmoktas amatas. Kiekvienas kaimas turėjo auksinių rankų meistrą. Dažniausiai visi buitį palengvinantys daiktai buvo pagaminami tų pačių kaimo žmonių rankomis. Beveik visi medžio apdirbimo...
Skaityti daugiauPapasakosiu apie tai, kaip buvo ruošiami kadrai, taip anuomet buvo vadinami darbuotojai. Lietuvoje anuomet nei konstruktorių, nei gamybininkų tokios paskirties organizacijų dar nebuvo. 1960 sausį į giminingo profilio Simferopolio (Ukraina), maisto pramonės automatų gamyklą pasiunčiama...
Skaityti daugiauAnot į praeities nostalgiją panirusių šaltinių, „Istorija greit sklaido savosios knygos lapus. O bevartantys šią knygą žmonės nėra tikri, kad ateitis bus tokia romantiška ir ilgesinga. Kaip pavyzdžiui bajorų galybės likučiai, kurių palikimas lig...
Skaityti daugiauAnot įvykių amžininko Juozo Zabielavičiaus, XX a. pradžioje „didžiausi jomarkai vykdavo žolinių dieną. Taip pat per devintines, verbas, ir visus šventuosius. Iš vakaro į miestelį, kuriame vyko turgus, atvykdavo karabelninkai. Visą mantą susikraudavo į...
Skaityti daugiauŠiandien gyvenantys, ypač jaunesni žmonės, tikriausiai sunkiai įsivaizduoja savo kasdienybę be fasuotų ir įpakuotų maisto produktų. Tačiau ne visi marijampoliečiai žino, ką šioje srityje nuveikė prie Sporto ir Stoties gatvių sankryžos stovinčiame pastate, pažymėtame...
Skaityti daugiauLabai norėtume, kad šiandienos jaunuomenė įsisąmonintų visam gyvenimui vieną aksiomą, jog norint gyvenime kažką prasmingo nuveikti būtina daug ir sunkiai dirbti. Be darbo nebus nieko. Valdžios ateina ir nueina, o gyvenimo dėsniai išlieka nepakitę...
Skaityti daugiauŠaltiniuose aptikau Pirmoje Lietuvos Respublikoje Kaune gyvenusio kalvarijiečio įspūdžius aplankius gimtąją Kalvariją. Savo publikaciją jis pavadino „Garsiojoj Kalvarijoj po dvidešimties metų“. Sūnus paklydėlis pasakojimą pradeda taip: „Daugelis mūsų kauniečių yra kilę iš kaimo, iš...
Skaityti daugiauLaikas bėga nenumaldomai greitai, deja. Tad daugelis dalykų dar vakar buvusių kasdieniškais ir niekuo neišsiskiriančiais, šiandien jau tapo mūsų istorija. O istoriją būtina žinoti ne vien tam, kad iš jos pasimokyti, bet ir tam,...
Skaityti daugiauSenuose šaltiniuose radau publikaciją, kurioje kazlų rūdiečiai tikisi būti išgirsti vietinės valdžios. Žurnalistams atvirai išlieja visą širdį apie miestelio problemas ir rūpesčius. Kai kurie pasisakymai šiandieninėje realybėje kelia šypseną, kiti verčia susimąstyti apie tai,...
Skaityti daugiauSkulptorius Vincas Grybas savo darbais garsus visoje Lietuvoje. Jo sukurti paminklai iki šių dienų puošia mūsų valstybę. Minint dailininko 130-ąsias gimimo metines, Šakių ir Jurbarko rajonų savivaldybės 2020-uosius metus paskelbė skulptoriaus Vinco Grybo metais....
Skaityti daugiauIš legendos apie Kazlų Rūdos miesto atsiradimą „Ilgus amžius snūduriavo mėlynai žalios Sūduvos girios. Visokia gyvastis čia per kraštus veržėsi: urzgė, maurojo, baubė ir dantis su nagais medžioklei galando. Pavasariais sugrįžusių sparnuočių giesmės pro...
Skaityti daugiau