Žilos praeities liudininkės, senos tarpukario publikacijos užfiksavo, kad „Ąžuolų Būda yra vienintelis Marijampolės apskrities kaimas su visais tikro miesto ypatumais. Kraštas randasi nuo Kauno 35-tame kilometre Marijampolės link. Visai jaukiai atrodanti vietovė. Vietiniai jau...
Skaityti daugiauDetailsAtšilus orams Pirmoje Lietuvos Respublikoje gyvenę marijampoliečiai skųsdavosi dulkėmis gatvėse. Mieste augo tik vienas kitas medelis. Maudynėms tinkamos vietos tekdavo ieškoti su žiburiu. Karštomis dienomis Šešupėje dažniausiai braidžiojo tik antys. Pasak 1932 m. šaltinių,...
Skaityti daugiauDetailsPasak 1928 m. Marijampolėje gyvenusio įvykių liudininko, „tokių iškilmių, kokias suvalkiečių ūkininkai suruošė antrą Sekminių dieną mūsų krašte berods nėra buvę. Buvo atvykęs ir prezidentas. Jau anksti rytą buvo galima justi, kad Marijampolė turi...
Skaityti daugiauDetailsIstoriko, profesoriaus Jono Totoraičio (1872-1941) nuomone prieš daugiau nei tris šimtus metų Marijampolės miesto dar nebuvo. Profesoriaus ir daktaro laipsnį turėjęs suvalkietis gyveno ir dirbo Marijampolėje, Marijonų vienuolyne. Jo žodžiais „Dešiniajame Jevonio upelio krante,...
Skaityti daugiauDetailsŠįmet sukanka 135-tosios profesoriaus, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, išnykusiame Runkių kaime (Višakio Rūdos vlsč.) gimusio Prano Dovydaičio gimimo metinės. Kitais metais minėsime 80-tas mirties. Popiežiaus Jono Pauliaus II kankiniu paskelbtas mokslų daktaras 1941 m....
Skaityti daugiauDetailsPasak senojo pasakojimo, „Vos tik peržengus vokiečio kaimyno sieną už Kybartų ir Vyžonių, visu pasieniu tęsiasi vokiečių imperatoriaus miškai. Dvidešimt kilometrų nuo Vištyčio į vakarus tarp žaliųjų girių jokio žymesnio miesto nėra. Apylinkes puošia...
Skaityti daugiauDetailsNors iki birželio pradžioje vykstančių Sekminių dar marios laiko pažvelkime, ką apie lietuvių širdžiai artimą šventę 1937 m. rašė laikraščiai. Anot senosios publikacijos „Sekminių dieną beržais pasipuošdavo ištisi kaimai. Tai šventė, kurios labiausiai laukdavo...
Skaityti daugiauDetailsSunku šiandien įsivaizduoti antros pusės paieškas vaikščiojant parke ar bibliotekoje. Viskas persikėlė į virtualią erdvę. O ten - šimtai pažinčių skelbimų su informacija, ko kiekvienas iš mūsų nori, ko kiekvienam reikia. Viskas labai paprasta...
Skaityti daugiauDetailsPraėjusio amžiaus pradžioje, 1912 metų publikacijoje prisimenamas faktas apie lietuvio kunigo žygdarbį. Garsiuoju laivu per Atlanto vandenyną pas brolį į Ameriką plaukė lietuvis, kunigas Juozas Montvila. Kurį laiką prieš Titaniko katastrofą jis kunigavo senoje,...
Skaityti daugiauDetailsIš laikinosios sostinės Kauno ir kitų Lietuvos vietų 1931 m. į Marijampolę atvyko daugybė svečių. Sūduvos sostinėje įvyko valstybinės reikšmės objekto atidarymas. Pasak publikacijos, „1931 m. spalių 14 d. Suvalkų krašto pramonei buvo...
Skaityti daugiauDetails1914 metų lapkričio mėnesio publikacijoje pasakojama kaip Alvito miestelyje susidūrė kaizerio ir caro kariuomenės. Pasak įvykių amžininkų pirmuosius mūšius tarp rusų ir vokiečių teko patirti pabėgėliams iš Alvito. Anot šaltinių, „Į bažnytkaimį pradėjo šaudyti...
Skaityti daugiauDetailsRamią 1932 metų marijampoliečių vasarą nutraukė grandiozinė žemės ūkio paroda. Pasak įdomiųjų šaltinių, „Marijampolės žemės ūkio parodai šiais metais buvo parinkta ypatingai puiki vieta. Ištisi parodos paviljonai buvo įrengti Vytauto Didžiojo miesto sode. O...
Skaityti daugiauDetailsVelykos – tai neabejotinai pati spalvingiausia pavasario šventė, kurioje susipina sakralus Kristaus prisikėlimo džiaugsmas ir archajiškas gamtos atgimimo šlovinimas. Nors šią dieną mini visa Lietuva, Suvalkijos lygumose ši šventė įgauna savitą charakterį, pasižymintį ramybe,...
Skaityti daugiauDetailsPastaruoju metu viešojoje erdvėje vis garsiau diskutuojama apie Pietvakarių Lietuvos regiono tapatybę: ar turėtume likti ištikimi įprastam Suvalkijos pavadinimui, ar visgi sugrįžti prie istorines šaknis menančios Sūduvos vardo? Etninės kultūros globos tarybos vyriausiasis specialistas...
Skaityti daugiauDetailsAnot tarpukario dienraštyje „Lietuvos Aidas“ sutinkamos žinutės, „Retas kuris Lietuvos miestų yra suvaidinęs tokį žymų vaidmenį lietuvių tautinio atgimimo istorijoje, kaip Marijampolė. 1905 metais atgavus lietuvišką spaudą, vaikai buvo vežami kaip ir anksčiau į...
Skaityti daugiauDetailsLikus kiek daugiau nei pusmečiui iki antrojo pasaulinio karo pradžios, 1938 m. pab. Marijampolėje įvyko miesto savivaldos jubiliejaus iškilmės. Pasak šaltinių, „Gruodžio 7 d. Marijampolės miesto taryba minėjo lietuviškos Marijampolės savivaldybės 20-ties metų darbo...
Skaityti daugiauDetailsSenoje žinutėje informuojama apie prieškario Kazlų Rūdoje atidarytus šaulių namus. Pasak, šaltinių, „1938 metais sausio 23 dieną Kazlų Rūdoje atidaryta naujai pastatyta didžiulė šaulių sąjungos vyrukų namų salė. Viduje yra penki šimtai sėdimų vietų....
Skaityti daugiauDetailsKetvirto praėjusio amžiaus dešimtmečio laikrodis skaičiavo paskutines žmonijos ramybės valandas. Iki antrojo pasaulinio karo pradžios buvo likę ketveri metai. Europos valstybių politikai pratino gyventojus prie artėjančio karo nuojautos. Todėl lietuviški laikraščių puslapiai vis dažniau...
Skaityti daugiauDetailsPublikacijoje „Laiškai iš Kudirkos Naumiesčio“ apžvelgiami miesto savivaldybės per paskutinius metus atlikti darbai: tilto tarp Vokietijos ir Lietuvos remontas, naujas brukas gatvėse, ir senelių prieglaudos atidarymas. Anot šaltinių, „1937 metais Kudirkos Naumiestyje vyko itin...
Skaityti daugiauDetails1933 metų pasakojime dėmesys skiriamas Kalvarijos miesto istorijai ir tų metų aktualijoms. Anot šaltinių, „caro okupacijos metu Kalvarijos mieste stovėjo du rusų kariuomenės pulkai: 112 pėstininkų Uralsko ir 2-as Kuršo Aleksandro II vardo pulkai....
Skaityti daugiauDetails