Labai norėtume, kad šiandienos jaunuomenė įsisąmonintų visam gyvenimui vieną aksiomą, jog norint gyvenime kažką prasmingo nuveikti būtina daug ir sunkiai dirbti. Be darbo nebus nieko. Valdžios ateina ir nueina, o gyvenimo dėsniai išlieka nepakitę...
Skaityti daugiauŠaltiniuose aptikau Pirmoje Lietuvos Respublikoje Kaune gyvenusio kalvarijiečio įspūdžius aplankius gimtąją Kalvariją. Savo publikaciją jis pavadino „Garsiojoj Kalvarijoj po dvidešimties metų“. Sūnus paklydėlis pasakojimą pradeda taip: „Daugelis mūsų kauniečių yra kilę iš kaimo, iš...
Skaityti daugiauLaikas bėga nenumaldomai greitai, deja. Tad daugelis dalykų dar vakar buvusių kasdieniškais ir niekuo neišsiskiriančiais, šiandien jau tapo mūsų istorija. O istoriją būtina žinoti ne vien tam, kad iš jos pasimokyti, bet ir tam,...
Skaityti daugiauSenuose šaltiniuose radau publikaciją, kurioje kazlų rūdiečiai tikisi būti išgirsti vietinės valdžios. Žurnalistams atvirai išlieja visą širdį apie miestelio problemas ir rūpesčius. Kai kurie pasisakymai šiandieninėje realybėje kelia šypseną, kiti verčia susimąstyti apie tai,...
Skaityti daugiauSkulptorius Vincas Grybas savo darbais garsus visoje Lietuvoje. Jo sukurti paminklai iki šių dienų puošia mūsų valstybę. Minint dailininko 130-ąsias gimimo metines, Šakių ir Jurbarko rajonų savivaldybės 2020-uosius metus paskelbė skulptoriaus Vinco Grybo metais....
Skaityti daugiauIš legendos apie Kazlų Rūdos miesto atsiradimą „Ilgus amžius snūduriavo mėlynai žalios Sūduvos girios. Visokia gyvastis čia per kraštus veržėsi: urzgė, maurojo, baubė ir dantis su nagais medžioklei galando. Pavasariais sugrįžusių sparnuočių giesmės pro...
Skaityti daugiauKairysis Nemuno krantas. Gražiuose Zanavykijos šlaituose yra nedidelis Plokščių bažnytkaimis. Vietovė, kuri ilgą laiką dokumentuose buvo lenkišku Blogoslavenstvo vardu žinoma. Toks vardas vietiniams įspūdžio nedarė, todėl vėliau miestelį visi tik Plokščiais ir tevadino. Anot...
Skaityti daugiauDešinysis Šešupės krantas. Legendinis pulko rajonas. Iš pietų ir rytų apsuptas tekančios upės vaga. O šiaurėje atsiremiantis į sūduvių sostinę Marijampolę. Kareivinių pulko rajoną skiria lygus, plytomis grįstas plentas link Kalvarijos. Dvi didelės įlankos...
Skaityti daugiauPirmasis pasaulinis karas visu savo svoriu užgriuvo derlingas Sūduvos regiono žemes. Tą šiltą, saulėtą vasarą suvalkiečių ūkininkų javai buvo, kaip mūras, o sodai lūžo nuo vaisių. Gandai apie netrukus prasidėsiančią „vainą“ sklido vilkaviškiečių tarpe...
Skaityti daugiauBesklaidant senus laikraščių puslapius nusprendžiau pradėti tęstinę rubriką „Žinutės iš Sūduvos praeities“. Šį kartą ta praeitis sugrąžina mus į 1935-tųjų žiemos pabaigą. Į nepriklausomos Lietuvos laikus, kada mažieji pasienio miesteliai per ištiestos rankos atstumą...
Skaityti daugiauSenuose šaltiniuose buvo teigiama, jog pavasaris į Marijampolę visada ateidavo anksčiau nei į Kauną. Su pirmosiomis kregždėmis Suvalkijos sostinėje pasirodydavo gimnazistų redaguojami laikraštėliai. Buvo įvardinami, kaip tipiški gimnazistų nuotaikos atstovai. Čia kritikos susilaukdavo ne...
Skaityti daugiauPirmoje Lietuvos Respublikoje Šiaulių kraštas buvo vadinamas odų ir kailių centru. Panevėžyje buvo apsčiai malūnų ir miltų. Jonava garsėjo baldų gamyba. Alytus dominavo grybų pramonėje. Klaipėda turėjo žuvininkystės monopolį. Vilkaviškyje žydai palaikė aliejaus ir...
Skaityti daugiauAnot šaltinių, mūsų protėvių „Šeimoje pagal tradiciją valgį gamindavo motina. Nepaisant to, kad mama turėjo suaugusias dukras, tačiau jos vasarą eidavo dirbti lauko darbų. Žiemą ausdavo ir verpdavo. Mūsų senoliai paprastai valgydavo tris kartus...
Skaityti daugiauAr kada nors susimąstėte, ką mūsų protėviai valgė prieš šimtmetį? Kokius maisto produktus naudojo? Valgiams gaminti buvo naudojama per ilgus amžius sukaupta žmonių patirtis. Visa informacija sudariusi mūsų senelių, prosenelių, pro-prosenelių kulinarinį pagrindą buvo...
Skaityti daugiauPraėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio periodikoje radau rubriką „Pašešupių naujienos“. Dėmesys buvo skiriamas įvairiems Sūduvos miesteliams ir jų gyventojams. Kartais paskelbtos žinios buvo labai jau buitinės ir priversdavo skaitytoją nusišypsoti. Bet kokiu atveju įdomu atsukti...
Skaityti daugiauProblemos pradžia – Molotovo-Ribentropo paktas ir po jo sekę slapti dviejų agresorių susitarimai iki Antrojo pasaulinio karo pradžios ir jam pasibaigus naujai valstybių nugalėtojų grupuotei iš naujo perdalijant Europos žemėlapį. Susiklosčius palankioms aplinkybėms Lietuva...
Skaityti daugiau1935 metų periodikoje aptikau informacijos apie Zanavykų krašto plentus, kelius ir vieškelius. Pasak senųjų šaltinių “Kur dunksojo neįžengiami miškai, kurie tęsėsi nuo Kauno per Lekėčius iki Sudargo, ten dabar priaugo ištisa virtinė Zanavykijos miestukų....
Skaityti daugiauTarpukario šaltiniuose žodis Sūduva praktiškai buvo nevartojamas. Straipsniuose ir publikacijose visi žinojo tik Sūdavijos terminą. O kada įsitvirtino Suvalkijos vardas? Kokios priežastys tai nulėmė? Apie visa tai ir šiek tiek daugiau 1934 m. publikacijoje...
Skaityti daugiauMarijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus tęsia virtualios parodos „Būtasis miestas" ciklą. Pristatome jau trečiąją parodos dalį, kurioje vaizdais atskleidžiamas sovietmetis, keitęs Marijampolės miesto veidą. Šį kartą fotografijose – ne tik gatvės, aikštės, kiemeliai, bet...
Skaityti daugiauVisais laikais vasara skatindavo turizmą. Keliauti Pirmoje Lietuvos Respublikoje ir įspūdžius išlieti popieriuje buvo labai populiaru. Atšilus orams pasipildavo publikacijos apie nuotykius Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Vieniši keliautojai varžydavosi ir lenktyniaudavo ieškodami dar neatrastų...
Skaityti daugiau