Iš legendos apie Kazlų Rūdos miesto atsiradimą „Ilgus amžius snūduriavo mėlynai žalios Sūduvos girios. Visokia gyvastis čia per kraštus veržėsi: urzgė, maurojo, baubė ir dantis su nagais medžioklei galando. Pavasariais sugrįžusių sparnuočių giesmės pro...
Skaityti daugiauKairysis Nemuno krantas. Gražiuose Zanavykijos šlaituose yra nedidelis Plokščių bažnytkaimis. Vietovė, kuri ilgą laiką dokumentuose buvo lenkišku Blogoslavenstvo vardu žinoma. Toks vardas vietiniams įspūdžio nedarė, todėl vėliau miestelį visi tik Plokščiais ir tevadino. Anot...
Skaityti daugiauTęsiant temą apie smetoninės kariuomenės kareivių auklėjimą nemažas dėmesys buvo skiriamas puskarininkių elgesiui viešose vietose. Todėl žurnale „Karys“ redakcija spausdino viešus pamokymus ir taisykles. Dabar tai kelia šypseną, tačiau anuomet tokios pastabos buvo būtinos....
Skaityti daugiauDešinysis Šešupės krantas. Legendinis pulko rajonas. Iš pietų ir rytų apsuptas tekančios upės vaga. O šiaurėje atsiremiantis į sūduvių sostinę Marijampolę. Kareivinių pulko rajoną skiria lygus, plytomis grįstas plentas link Kalvarijos. Dvi didelės įlankos...
Skaityti daugiauPirmasis pasaulinis karas visu savo svoriu užgriuvo derlingas Sūduvos regiono žemes. Tą šiltą, saulėtą vasarą suvalkiečių ūkininkų javai buvo, kaip mūras, o sodai lūžo nuo vaisių. Gandai apie netrukus prasidėsiančią „vainą“ sklido vilkaviškiečių tarpe...
Skaityti daugiauBesklaidant senus laikraščių puslapius nusprendžiau pradėti tęstinę rubriką „Žinutės iš Sūduvos praeities“. Šį kartą ta praeitis sugrąžina mus į 1935-tųjų žiemos pabaigą. Į nepriklausomos Lietuvos laikus, kada mažieji pasienio miesteliai per ištiestos rankos atstumą...
Skaityti daugiauSenuose šaltiniuose buvo teigiama, jog pavasaris į Marijampolę visada ateidavo anksčiau nei į Kauną. Su pirmosiomis kregždėmis Suvalkijos sostinėje pasirodydavo gimnazistų redaguojami laikraštėliai. Buvo įvardinami, kaip tipiški gimnazistų nuotaikos atstovai. Čia kritikos susilaukdavo ne...
Skaityti daugiauPirmoje Lietuvos Respublikoje Šiaulių kraštas buvo vadinamas odų ir kailių centru. Panevėžyje buvo apsčiai malūnų ir miltų. Jonava garsėjo baldų gamyba. Alytus dominavo grybų pramonėje. Klaipėda turėjo žuvininkystės monopolį. Vilkaviškyje žydai palaikė aliejaus ir...
Skaityti daugiauAnot šaltinių, mūsų protėvių „Šeimoje pagal tradiciją valgį gamindavo motina. Nepaisant to, kad mama turėjo suaugusias dukras, tačiau jos vasarą eidavo dirbti lauko darbų. Žiemą ausdavo ir verpdavo. Mūsų senoliai paprastai valgydavo tris kartus...
Skaityti daugiauMokytojas Jurgis Vencius gimė 1855 metais Būdos kaime, Paežerių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. Baigęs Veiverių mokytojų seminariją penkis metus mokytojavo savo gimtajame Paežerių miestelyje. Buvo labai pamaldi ir drąsi asmenybė. Garsėjo, kaip daraktorius. Paslapčia mokydavo...
Skaityti daugiauAr kada nors susimąstėte, ką mūsų protėviai valgė prieš šimtmetį? Kokius maisto produktus naudojo? Valgiams gaminti buvo naudojama per ilgus amžius sukaupta žmonių patirtis. Visa informacija sudariusi mūsų senelių, prosenelių, pro-prosenelių kulinarinį pagrindą buvo...
Skaityti daugiauPraėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio periodikoje radau rubriką „Pašešupių naujienos“. Dėmesys buvo skiriamas įvairiems Sūduvos miesteliams ir jų gyventojams. Kartais paskelbtos žinios buvo labai jau buitinės ir priversdavo skaitytoją nusišypsoti. Bet kokiu atveju įdomu atsukti...
Skaityti daugiauProblemos pradžia – Molotovo-Ribentropo paktas ir po jo sekę slapti dviejų agresorių susitarimai iki Antrojo pasaulinio karo pradžios ir jam pasibaigus naujai valstybių nugalėtojų grupuotei iš naujo perdalijant Europos žemėlapį. Susiklosčius palankioms aplinkybėms Lietuva...
Skaityti daugiau1935 metų periodikoje aptikau informacijos apie Zanavykų krašto plentus, kelius ir vieškelius. Pasak senųjų šaltinių “Kur dunksojo neįžengiami miškai, kurie tęsėsi nuo Kauno per Lekėčius iki Sudargo, ten dabar priaugo ištisa virtinė Zanavykijos miestukų....
Skaityti daugiauTarpukario šaltiniuose žodis Sūduva praktiškai buvo nevartojamas. Straipsniuose ir publikacijose visi žinojo tik Sūdavijos terminą. O kada įsitvirtino Suvalkijos vardas? Kokios priežastys tai nulėmė? Apie visa tai ir šiek tiek daugiau 1934 m. publikacijoje...
Skaityti daugiauMarijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus tęsia virtualios parodos „Būtasis miestas" ciklą. Pristatome jau trečiąją parodos dalį, kurioje vaizdais atskleidžiamas sovietmetis, keitęs Marijampolės miesto veidą. Šį kartą fotografijose – ne tik gatvės, aikštės, kiemeliai, bet...
Skaityti daugiauVisais laikais vasara skatindavo turizmą. Keliauti Pirmoje Lietuvos Respublikoje ir įspūdžius išlieti popieriuje buvo labai populiaru. Atšilus orams pasipildavo publikacijos apie nuotykius Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Vieniši keliautojai varžydavosi ir lenktyniaudavo ieškodami dar neatrastų...
Skaityti daugiauPraeities migloje paskendo II-ojo pasaulinio karo, pokario rezistencijos ir trėmimų baisumai, tačiau, kad ir kiek praeitų metų, šių įvykių pamiršti negalima. Jie – skaudus istorijos puslapis, mūsų patriotizmo ir tėvynės meilės pamatas. Suvalkijos (Sūduvos)...
Skaityti daugiau1938 m. straipsnyje minima įspūdinga Marijampolėje vykusi šventė. Vietiniai verslininkai minėjo savo sąjūdžio dieną. Marijampolės skyrius šventė septynerių darbo metų sukaktuves. Pateikiu prieškario reporterio mintis: „Šventės išvakarėse, lapkričio 19d. buvo išleistas specialus Marijampolei skirtas...
Skaityti daugiauPrieš kelias savaites internete ir socialiniuose tinkluose pasirodžiusi Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus virtuali paroda „Būtasis miestas" sulaukė didelio marijampoliečių susidomėjimo. Sovietmečio Marijampolės vaizdai, kuriuos daugelis miestiečių dar gerai prisimena, skatino žiūrovus...
Skaityti daugiau