Sūduvos istorija

Prūsų pusėje, į šiaurę nuo Kudirkos Naumiesčio, ramiai stūkso mažas Slavikų vardu vadinamas bažnytkaimis. Tarpukaryje lėkšto kalnelio pakalnėje įsikūrusi vietovė glaudė nedidelę, medinę seną bažnytėlę. Keturias krautuves, dvi mokyklas, garinius ir vėjinius malūnus. Bažnytkaimyje...

Vietovė trijų šalių susikirtimo taške. Ištisos kalvos šokinėjančios aukštyn ir žemyn.  Krūvos akmenų laukuose, kurių užtektų ne vienos bažnyčios mūrui. Vyrai traukiantys tinklus, ir žuvimi maitinę šeimas. Vištytis – pasienio miestelis, kuriame susikirsdavo lietuvių,...

Prieš lietuviams ypatingą pavasario šventę – Velykas – būna rimties ir susitelkimo metas – Gavėnia. Šio laikotarpio ištakos siekia pagonybės laikus. Prieš Kristaus prisikėlimo iškilmes kaimuose buvo paplitę nepaprastai sunkūs Gavėnios pasninkai. Pateikiu mūsų...

Iki 2020 m. kovo 6 d. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoje bibliotekoje veiks paroda-edukacija, skirta Vasario 16-osios švenčių tradicijoms Marijampolėje – „MŪSŲ LAISVĖS ŠVENTĖS“. Tradicinėje parodos dalyje bus eksponuojamos fotografijos (iš Manto Vaitiekūno kolekcijos), kuriose...

Knygnešys, žurnalistas, kraštotyrininkas Vincas Šlekys gimė 1870m. Mokoluose. Caro okupacijos metu įkūrė slaptą lietuvišką „Sietyno“ draugiją. Perėjęs sieną išplaukė laivu į Ameriką, redagavolaikraštį „Garsas Amerikos lietuvių“. Į Lietuvą grįžo pirmoje Lietuvos Respublikoje. Išėjęs į...

Istorinėje literatūroje įprastai miestų ištakos siejamos su pirmąja rašytiniame šaltinyje užrašyta žinia. Mūsų protėvių baltų genčių, pilių, miestelių, upių ir ežerų vardai dažniausiai aptinkami kaimynų, kryžiuočių ir slavų kronikose, metraščiuose. Jau XIV amžiuje kryžiuočių...

Knygnešys, žurnalistas, kraštotyrininkas Vincas Šlekys gimė 1870m. Mokoluose. Caro okupacijos metu įkūrė slaptą lietuvišką „Sietyno“ draugiją. Perėjęs sieną išplaukė laivu į Ameriką, redagavolaikraštį „Garsas Amerikos lietuvių“. Į Lietuvą grįžo pirmoje Lietuvos Respublikoje. Išėjęs į...

Pirmosios Lietuvos Respublikos spaudoje Kalvarijos miesto vardas buvo minimas gana dažnai. Tiesa prie pavadinimo buvo pridedamas žodelis „Suvalkų Kalvarija“. Kitaip tūlas skaitytojas galėjo nesunkiai sumaišyti Sūduvos miestą su kitu miesteliu – Žemaičių Kalvarija. Kapsų...

Garsųjį Kudirkos Naumiestį rusai vadino Vladislavovu. Vokiečiai pavadinimą išvertė į germanų kalbą, suteikdami Neustadto vardą. Pirmais nepriklausomybės metais visi vadino tiesiog Naumiesčiu. Trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje miesto centre iškilo paminklas Vincui Kudirkai. Himno autoriaus...

Pirmosios Lietuvos Respublikos spaudoje Kalvarijos miesto vardas buvo minimas gana dažnai. Tiesa, prie pavadinimo buvo pridedamas žodelis „Suvalkų Kalvarija“. Kitaip tūlas skaitytojas galėjo nesunkiai sumaišyti Sūduvos miestą su kitu miesteliu – Žemaičių Kalvarija. Kapsų...

„Per kapsus iki vokiečių sienos“ – praeityje populiarus turistinis maršrutas. Pirmoje Lietuvos Respublikoje lietuviai mėgo svečiuotis Užnemunės kaimynystėje. Keliaujantys neišvengiamai atvykdavo į Marijampolę. Kaip  atrodė suvalkiečių apylinkės praeities žvalgo, tyrinėjančio svetimus miestelius akimis? Vienišo...

Kazlų Rūda yra vienas iš daugelio Lietuvos miestelių, kurie savo piką pasiekė pirmoje Lietuvos Respublikoje. Geležinkelio stotis ir aplink augantys miškai buvo pagrindinės priežastys skatinusios verslus ir prekybą. Geležinkelio bėgiai siekdavo Kauną, Marijampolę ir...

Vieną sykį Jurgutis padarė sensaciją mokykloje. Jis atsinešė iškarpų, kuriose juodam dugne buvo baltos figūrėlės. Tai jo dėdė, mokytojas, parvažiavęs į svečius iš Lenkijos jam parvežė. Ir dar jo dėdė jam sakęs, kad netrukus...

Palaimintasis Jurgis Matulaitis – bene garsiausias Marijampolės krašto ambasadorius katalikų pasaulio kontekste. Gimė 1871 m. balandžio 13 d. už kelių kilometrų nuo Marijampolės esančiame Lūginės kaime. Arkivyskupo atminimas įamžintas tame pačiame kaime jo vardu...

Lapkričio 29 d. Kazlų Rūdos Trečiojo amžiaus universitete  viešėjo istorikas, enciklopedistas, matematikas, humanitarinių mokslų daktaras Juozas Banionis, gimęs ir užaugęs netoli Kazlų Rūdos, čia baigęs vidurinę mokyklą ir dabar dažnas svečias mūsų mieste. Įdomus...

Laisvos Lietuvos miškų administracijos kūrimo laikotarpis buvo audringas. Po nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. vasario 16 d. miškus toliau prižiūrėjo karinė vokiečių administracija. Iš esmės ta priežiūra reiškėsi tik pastangomis kuo daugiau į Vokietiją išgabenti...

Kiti mūšiuose dalyvavę vilkaviškiečiai tvirtino, kaip kasdien susiduriant su priešu tramdė mirties baimę. Širdyje virdavo pyktis ir kunkuliuodavo noras veržtis į kovą. Padėdavo ir vietiniai gyventojai: “Pamatėm keliuku einančią merginą. Užkalbinu. Klausinėju apie bolševikus....

     Šių apylinkių archeologiniai radiniai leidžia manyti, kad žmonės čia gyveno bronzos amžiuje. Gyvenvietė įsikūrė maždaug XVIII amžiaus viduryje kaip miško, daugiausia ąžuolų, paruošų verslo įmonė, arba ąžuolų būda. Visa paruošta žaliava buvo naudojama...

Vyčio kryžiaus ordinas - aukščiausias karinis Lietuvos valstybės apdovanojimas. Prezidento A.Smetonos įsakymu įsteigtas 1919 metais. Apdovanotieji buvo ypatingai pasižymėję mūšiuose už Lietuvos laisvę. Taikos sąlygomis nebuvo teikiamas. Bene daugiausiai Vyčio kryžiaus kavalierių yra kilę...

Lietuvoje kryždirbystės tradicija turi gilias šaknis, kurioje persipina ir krikščioniškoji teologija, ir liaudies pamaldumo simbolika. Lietuviškoji kryždirbystė (2001 m. pripažinta nematerialiuoju Žmonijos paveldu) yra liaudies kultūros reiškinys, kuris apima tradicinius medžio paminklo darbus, pradedant...