Sūduvos istorija

Paprūsės regionas – tai daugiau nei pasienio teritorija. Šimtmečius čia ne tik keitėsi valstybių ribos, bet ir klestėjo neoficialūs ryšiai, šeimyniniai saitai bei kontrabanda. 2025-aisiais, minint Paprūsės metus ir Kudirkos Naumiesčio – Mažosios kultūros...

Pasak pirmojo pasaulinio karo liudininko iš Kudirkos Naumiesčio Antano Gintnerio, „1917 m. pačioje vokiečių pašonėje, Naumiestyje, buvo gautas leidimas atidaryti pradžios mokyklą. Atrodė, kad tai tarsi didelė vokiečių malonė lietuviams. Norėta įsteigti gimnaziją, tačiau...

1935 metų periodikoje aptikau informacijos apie Zanavykų krašto plentus, kelius ir vieškelius. Pasak senųjų šaltinių „Kur dunksojo  neįžengiami miškai, kurie tęsėsi nuo Kauno per Lekėčius iki Sudargo, ten dabar priaugo ištisa virtinė Zanavykijos miestukų....

Pusiaukelėje tarp Vilkaviškio ir Marijampolės, visai netoli pagrindinio plento glūdi bažnytkaimis. Vietovę, įsikūrusią prie Rausvės upelio Pirmoje Lietuvos Respublikoje iš rytų, šiaurės ir vakarų supo miškai. O iš pietų pusės žiūrint galima buvo išvysti...

Mūsų protėvių buityje pirmąją vietą užėmė mediniai, antrą – moliniai, trečią – metaliniai daiktai. Apskritai XIX a. ar dar anksčiau metalas buvo brangus malonumas, todėl viskas buvo gaminama praktiškai iš medžio. Iš medžio pagaminti...

Devyniolikto amžiaus antroje pusėje sūduvių protėviams pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo išmoktas amatas. Kiekvienas kaimas turėjo auksinių rankų meistrą. Dažniausiai visi buitį palengvinantys daiktai buvo pagaminami tų pačių kaimo žmonių rankomis. Beveik visi medžio apdirbimo...

Anot šaltinių, mūsų protėvių „Šeimoje pagal tradiciją valgį gamindavo motina. Nepaisant to, kad mama turėjo suaugusias dukras, tačiau jos vasarą eidavo dirbti lauko darbų. Žiemą ausdavo ir verpdavo. Mūsų senoliai paprastai valgydavo tris kartus...

1918 m. sausio mėn. Marijampolėje buvo atkurta prieš karą gyvavusi „Žiburio“ gimnazija. Mieste dar šmirinėjo vokiečių pareigūnai ir kariai. Vokiečiai svetimame krašte neatsisakė ambicijų ir reikalavo, kad gimnazijos direktorius gebėtų kalbėti vokiškai. Vėliau Rygiškių...

Lietuvos valstybės politinis veikėjas, gydytojas, pedagogas Kazimieras Jokantas gimė 1880 m. Kupiškio valsčiuje. 1909 m. ką tik baigęs Tartu universitete mediciną, skiriamas dirbti į Kalvarijos Šv. Jurgio ligoninę.  Beveik dešimt metų praleidžia Kalvarijoje vyriausiojo gydytojo...

Vietovė stūksanti šalia Liekės upelio – iš visų pusių apsupta miškais ir krūmais. Lekėčiai tai nedidelis Šakių rajono miestelis. Pirmoje Lietuvos Respublikoje vadintas tiesiog pamiškės bažnytkaimiu. Gyvenvietė skęstanti medžių pavėsyje su senutėle bažnyčia priešakyje....

Mokytojas Jurgis Vencius gimė 1855 metais Būdos kaime, Paežerių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. Baigęs Veiverių mokytojų seminariją penkis metus mokytojavo savo gimtajame Paežerių miestelyje. Buvo labai pamaldi ir drąsi asmenybė. Garsėjo, kaip daraktorius. Paslapčia mokydavo...

Palaimintasis Jurgis Matulaitis – bene garsiausias Marijampolės krašto ambasadorius katalikų pasaulio kontekste. Gimė 1871 m. balandžio 13 d. už kelių kilometrų nuo Marijampolės esančiame Lūginės kaime. Arkivyskupo atminimas įamžintas tame pačiame kaime jo vardu...

Virbalietis Juozas Zabielavičius per savo devyniasdešimt gyvenimo metų  pergyveno du pasaulinius karus, pokario žiaurumus, sovietinę okupaciją ir sulaukė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. 1900 m. Virbalyje gimęs prisiminimų autorius vėliau tapo Klaipėdos krašto gubernatoriaus vyriausiu agronomu....

2025-ieji – metai, kai Kudirkos Naumiestis paskelbtas Mažąja kultūros sostine, o visoje Lietuvoje minimi Paprūsės metai. Ilgus šimtmečius šis regionas buvo pasienio prekybos, kultūros ir įvairių įtakų sankirta. Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia pažinti, kaip...

Kažkada visa Suvalkija buvo girdėjusi apie išdidaus dvarininko, stambaus magnato Zigmanto Gauronskio klestėjimą. O jis savo aukso amžiuje turėjo keliolika dvarų visoje Lietuvoje, daugiausiai jų stovėjo Suvalkijoje. Matyt dėl to, kad nuo Varšuvos miesto...

Anot 1897 m. gimusio kraštotyrininko Balio Buračo „Nedidelė ta mūsų Lietuva, tačiau papročiai kiekviename regione skirtingi. Ypatingai skirtingos senųjų vestuvių tradicijos. Todėl pažvelkime į vestuvines apeigas Sūduvos krašte, kurios išsiskiria savo nuostabiomis dainomis. Po...

Tarpukario šaltiniuose apie per Marijampolę, Vilkaviškį ir Naumiestį nusidriekusį siaurąjį geležinkelį 1925 m. buvo rašoma taip: „Va kad ir siaurasis gelžkelis, kuris eina nuo Marijampolės per Vilkaviškį iki Naumiesčiui, yra juk valstybinis turtas. Kas...

Istoriniame 1935 m. laikraštyje radau žinutę apie namo statybai tinkamos žemės kainas Marijampolės mieste. Senoji plunksna rašo, kad „1935 m. smarkiai plečiantis miestui namams pasistatyti sklypų kaina, nors ir krizė, nenukrito, o kai kur...

Sename dar prieš pirmąjį pasaulinį karą išleistame laikraštyje „Lietuvos žinios“ rašoma apie pirmuosius automobilius regionuose ir miestuose. Pasakojama apie Vilkaviškio krašte važinėjančias autotransporto priemones. Nuo 2005 m. Vilkaviškyje veikiantis „Senųjų vežimų klubas“ neseniai šventęs...

Istorinė 1935 m. kelionių žurnalisto plunksna kviečia atvykti į Kudirkos Naumiestį. Sename tekste žavimasi miestelio geografine padėtimi. Vietovė įsikūrusi Šešupės ir Širvintos santakoje. Anuomet vietiniai ranka pasiekdavo Vokietiją. Dabar visi keliai į vakarų Europą...