Trečiojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje medinis Kalvarijos tiltas per Šešupę skaičiavo paskutinius gyvavimo mėnesius. Netikėtai kilęs potvynis miesto savivaldybę privertė imtis skubotų veiksmų. Nors vasarą upės tėkmė ties Kalvarija gerokai sumažėja, bet pavasarį vandens...
Skaityti daugiauTarpukaryje Kybartų miestas Lietuvai teikė ypatingą reikšmę. Čia buvo puošniausia ir didžiausia šalyje geležinkelio stotis ir gražusis peronas. Iškart už sienos atsiverdavo keliai į vakarų Europą. Pasienio miestelis turėjo reprezentuoti visą valstybę. Kybartų tvarkai...
Skaityti daugiauArtėjant 1934 m. pavasariui Marijampolėje buvo sodinami medeliai, tvarkomi skverai, įrenginėjamos lauko maudyklės. Vieta už Petro Armino mokyklos buvo vadinama naujamiesčiu. Čia dygo namai ir kūrėsi šeimos. Anų laikų 1934 m. šaltiniuose rašoma: „Marijampolės...
Skaityti daugiau1863 metais Zanavykija buvo tik senoji Naumiesčio ir Griškabūdžio parapija. Visa sritis priklausė Lestnitstvos dvarui arba Didžvariui. Dvarvietė turėjo tris tūkstančius septynis šimtus margų žemės. Taip pat tris palivarkus – Būbleliai, Meištai ir Kačrūda...
Skaityti daugiauSenoje periodikoje aptikau straipsnį apie Marijampolėje gimusį Vytautą Endziulaitį. Dalinuosi jo ištraukomis: „Vytautas Endziulaitis gimė 1893 metais Marijampolės mieste. Jo tėvas pats mokė sūnų. Mokslais sekėsi gana gerai, nes šešerių metų jau pats skaitė...
Skaityti daugiauŽinutės formos praeities apžvalgose giriamas zanavykų mažojo miestelio jaunimas. Anot 1934 m. šaltinių, „Lekėčių apylinkių jaunimas itin organizuotas. Niekad nemiega, rodo iniciatyvas ir energiją. Per trumpą laiką parapijos salėje suruošė gražų viešą vakarą. Ant...
Skaityti daugiauPraeities šaltiniuose rašoma apie marijampoliečių atiduotą pagarbą Nepriklausomybės kovose žuvusiems kariams. Anot įvykių liudininko plunksnos, „1934 m. vasario 11 d. marijampoliečiai minėjo pirmuosius kritusius dėl Nepriklausomybės. Vietos Įgulos viršininkas pakvietė savanorių, atsargos karininkų ir...
Skaityti daugiauSkamba gana juokingai, tačiau pirmoje Lietuvos Respublikoje tai buvo įprasti ir dažnai vykstantys mokymai. Anot senųjų šaltinių, „Trejus kursus teko suruošti Sintautuose, Vilkaviškyje ir Buktoje. Visa tai įvyko liepos mėnesį. Į Buktos dvarą atvyko...
Skaityti daugiauTarp dviejų pasaulinių karų gyvenusiems vilkaviškiečiams mokyklų stoka skųstis nereikėjo. Vilkaviškyje veikė dvi gimnazijos: žydų ir lietuvių. Ketvirtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje iškilo dvi pradžios mokyklos. Jas lankė ne tik lietuvių, bet ir vokiečių vaikai....
Skaityti daugiauDar iki pirmojo pasaulinio karo miestelis priklausė Kvietiškio įtakos sferai. Vėliau tarp dviejų pasaulinių karų egzistavusioje Sasnavoje atsirado savivalda. Tarnautojai turėjo savo namus, kuriuose buvo ne tik darbo kabinetai, bet ir gyvenamieji butai. Anot...
Skaityti daugiauIstorinė Petro Armino vardu vadinama gatvė Marijampolėje prasideda nuo baltosios bažnyčios. Už senų kapinių kerta Vytauto gatvę, o kairėje kelio pusėje stovi A. Smetonos laikais iškilusi pradžios mokykla. Petro Armino vardu pavadinta mokslo įstaiga...
Skaityti daugiauKeli kilometrai nuo Vilkaviškio miesto raudonuoja vieno bokšto šventovė. Pasigrožėti Dievo namais galima važiuojant plentu link Kudirkos Naumiesčio. Pasukus į dešinę, netrukus, atsiveria senojo Didvyžių kaimo peizažas. Devynioliktame amžiuje kaimas vardą gavo nuo tų...
Skaityti daugiauMarijampolės-Kauno kelyje ties Ąžuolų Būda, iki pat Nemuno glūdėjo didžiuliai žalių girių plotai. Prieškaryje tai buvo didžiausias miškų masyvas Lietuvoje. Medžiai šlamėjo šešiasdešimties kilometrų ilgio ir pločio ruože. Girių pakraštyje, žalių pušynų, eglynų apsuptyje...
Skaityti daugiauDevyniolikto amžiaus viduryje, 1853 m. gimęs kunigas J. Kudirka ilgą laiką tarnavo Dievui Plokščiuose. 1935 m. šaltiniuose radau informacijos apie knygnešio ir Dievo tarno nuveiktus gyvenimo darbus. Šventasis tėvelis kovojo su girtuokliavimu žydų smuklėse....
Skaityti daugiauPasak šaltiniuose rastos žinutės, „Vilkaviškio apskrityje per Kalėdas sueina kalendoriniai samdinių ūkiuose metai – bernurakai. Antrą Kalėdų dieną ūkininkai užmoka algas darbininkams. Tada prasideda derybos dėl kitų metų. Tačiau šįmet jau ne visai taip,...
Skaityti daugiauManevrai arba pratybos įvyko 1927 m. rugsėjo mėnesį. Dalyvavo trisdešimt šaulių būrių. Gamtos apsuptyje tarpusavyje kariavo Marijampolės, Vilkaviškio rinktinių nariai. Anot senųjų šaltinių, „Iš ryto pasipylė lietus kaip iš kibiro. Savo laiku šauliai užėmė...
Skaityti daugiauNekaltai pradėtosios Panos Marijos seserų kongregacija. Vargdienės seserys globojančios nuskriaustus ir apleistus. Besirūpinančios nepritekliaus prispaustais ir netekusiais vilties. Moterų organizacija įsteigta 1918 m. palaimintojo Jurgio Matulaičio. Organizacija subūrė vienuoles bendrai veiklai ir maldai. Stojant...
Skaityti daugiauPraėjusiame amžiuje, 1940 m. pavasarį, iš upės išsiliejo vanduo. Spaudoje mirgėjo antraštės apie didelį potvynį. Masyvūs neištirpusio ledo gabalai susispaudė vienoje upės vietoje. Į pagalbą buvo pasitelkta kariuomenės vyrai. Atvažiavo specialistai iš Kauno. Dvi...
Skaityti daugiauPrieš pirmąjį pasaulinį karą Kalvarija buvo apskrities centras. Mieste knibždėjo penki tūkstančiai gyventojų. Šiaurės ir pietų miesto dalyse rusai pastatė milžiniškas kareivines. Visą caro okupacijos šimtmetį Kalvarijos gyventojams draugiją palaikė kareivių pulkai. Vakarinėje miesto...
Skaityti daugiauVasariška šiluma 1936 m. laikraštyje dirbusį žurnalistą atvedė į pasienį su prūsais. Kelionių įspūdžiai prasidėjo prie Vištyčio ežero ir baigėsi Kudirkos Naumiestyje. Anot senosios publikacijos, „Nuo Vištyčio prasideda prūsų žemės. Tęsiasi palei Virbalį, Kybartus,...
Skaityti daugiau