1910 metais laikraštyje „Lietuvos žinios“ sutinkama publikacija kviečianti dalyvius atvykti į pirmąją žemės ūkio parodą Marijampolėje. Anot šaltinių, „Štai dešimčiai dienų suėjus atsivers Marijampolės paroda. Tai bus pirmutinė pačių lietuvių surengta paroda. Parodos komitetas...
Skaityti daugiauKaip A. Smetona lankė zanavykus. Naumiestyje Anot prieškario reporterio, „ prezidentui pravažiuojant Vilkaviškį palei kelią nusitiesė IV-to artilerijos pulko kareivių eilės. Visą prezidento palydą prie Vilkaviškio geležinkelio stoties sveikino p. Kriščiūnas. Žaliosios bažnytkaimyje dvi...
Skaityti daugiau1932 m. šaltiniuose buvo nušviestos Marijampolės autobusų stoties ir halės atidarymo iškilmės. Praėjusios amžiaus ketvirto dešimtmečio pradžioje mieste dar nebuvo nei kanalizacijos, nei vandentiekio. Tačiau nauji mūriniai namai kilo vienas paskui kitą. Anot šaltinių,...
Skaityti daugiau1931 m. pasakojime atiduodama duoklė Marijampolės miesto savivaldybės atliktų darbų apžvalgai. Publikacijoje gausu miesto gatvių ir pastatų nuotraukų. Nustatoma miesto centre esančios žemės kaina. Gyventojai suskirstyti pagal profesijas. Anot tarpukario Marijampolės savivaldos atstovų, „1927...
Skaityti daugiau1933 metų pasakojime dėmesys skiriamas Kalvarijos miesto istorijai ir tų metų aktualijoms. Anot šaltinių, „caro okupacijos metu Kalvarijos mieste stovėjo du rusų kariuomenės pulkai: 112 pėstininkų Uralsko ir 2-as Kuršo Aleksandro II vardo pulkai....
Skaityti daugiauZigmas Skirgaila didžiąją gyvenimo dalį praleido K. Naumiestyje. Profesinė veikla buvo neatsiejama nuo muzikos. Ilgus metus vargonavo įvairiose Lietuvos ir Lenkijos šventovėse. Kūrė muzikines kompozicijas ir dainavo bosu. Jaunystėje besimokydamas Lenkijoje draugavo su Adomu...
Skaityti daugiauPasak praėjusio amžiaus ketvirto dešimtmečio šaltinių, „zanavykais vadinama ta Sūduvos krašto dalis, kurią užima Šakių apskritis. Pats zanavykų pavadinimas yra kilęs nuo tekančios per apskritį upės – Nova. Dar prieš baudžiavos panaikinimą 1863 m.,...
Skaityti daugiauGruodžio 3 dieną, vieninteliam Marijampolėje, „Spindulio“ kino teatrui sukanka 50 metų. Atidarytas dar 1971 metais ir pavadintas „Kapsuku“, po to 1975 kažkodėl „perkrikštytas“ į „Pergalę“, o galiausiai 1990 metų lapkričio mėn., tikėkimės, kad visiems...
Skaityti daugiauKetvirto praėjusio amžiaus dešimtmečio laikrodis skaičiavo paskutines žmonijos ramybės valandas. Iki antrojo pasaulinio karo pradžios buvo likę ketveri metai. Europos valstybių politikai pratino gyventojus prie artėjančio karo nuojautos. Todėl lietuviški laikraščių puslapiai vis dažniau...
Skaityti daugiauArtėjančios Lietuvos kariuomenės dienos proga nusikelkime šimtmečiu atgal į praeitį. Į besikuriančios Lietuvos kariuomenės laikus. Senoje publikacijoje „Kaip Marijampolės gimnazistai savanoriais ėjo“ pasakojama su kokiais sunkumais teko susidurti ką tik Marijampolės gimnazijos suole dar...
Skaityti daugiau1914 metų lapkričio mėnesio publikacijoje pasakojama kaip Alvito miestelyje susidūrė kaizerio ir caro kariuomenės. Pasak įvykių amžininkų pirmuosius mūšius tarp rusų ir vokiečių teko patirti pabėgėliams iš Alvito. Anot šaltinių, „Į bažnytkaimį pradėjo šaudyti...
Skaityti daugiauPublikacijoje „Laiškai iš Kudirkos Naumiesčio“ apžvelgiami miesto savivaldybės per paskutinius metus atlikti darbai: tilto tarp Vokietijos ir Lietuvos remontas, naujas brukas gatvėse, ir senelių prieglaudos atidarymas. Anot šaltinių, „1937 metais Kudirkos Naumiestyje vyko itin...
Skaityti daugiauKetvirtame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje reporterių plunksna apdainuoja tyliai po kojomis girgždantį žvyrių, kurį trypčioja romantiškai nusiteikusios zanavykų porelės. Anot šaltinių, „nieko nuostabaus, jei važiuodamas keliu iš Kudirkos Naumiesčio į Šakius, netrukus už Gintautų pamatysi...
Skaityti daugiauPrieškario spaudoje neprisistačiusio korespondento publikacija skamba taip: „Šių dienų Marijampolė“. Tos dienos - tai senieji prieškario metai. Praėjusio amžiaus ketvirtasis dešimtmetis. Skaitytojams kiekvieną sakinį priimti už gryną pinigą nereiktų. Bet lengvai skaitomas pasakojimas priverčia...
Skaityti daugiauRašytojas, publicistas, vertėjas ir kultūros veikėjas, rašęs lietuvių ir lenkų kalbomis, gyvenęs tiek Lietuvoje, tiek ir Lenkijoje Juozapas Albinas Herbačiauskas gimė 1876 m. spalio 20 d. Vilkaviškio apskrityje, Lankeliškiuose, Stolaukelių sodžiuje, zakristijono Kajetono Herbačiausko...
Skaityti daugiauPasak 1938 m. šaltinių, „gražūs ir reikšmingi suvalkiečiams yra Sekminių papročiai. Iš jų spindėte spindi mūsų kaimo nesugadintas ir kitų tautų įtakos dar nepaliestas lietuviškumas. Kalbant apskritai dabar (tarpukariu) senovės papročiai ir apeigos jau...
Skaityti daugiauSpalio 15 dieną Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyko renginys, kurio metu buvo pristatyta Sūduvos heraldika, pašventintos ir perduotos regiono savivaldybėms Sūduvos heraldinės vėliavos. Šventiniame renginyje dalyvavo Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas Paulius Marozas, Igliaukos...
Skaityti daugiauTarp Šeštokų geležinkelio stoties ir Lazdijų, neaprėpiamose istorinėse Sūduvos lygumose stūkso Rudaminos miestelis. Praeityje Marijampolės apskričiai priklausiusi, kalvų ir kalnelių apsupta vietovė. Vietovė turėjusi itin garsią praeitį. Pasak tarpukario šaltinių, „Rudaminos vardo kilmė...
Skaityti daugiauVietovė keturių kelių susikirtime. Čia tarpukaryje kryžiavosi Simno, Lazdijų, Marijampolės ir Kalvarijos plentai. Pasak B. Kviklio, „ Krosnos bažnytkaimis įsikūręs keli kilometrai nuo didžiųjų Palių. Pro miestelį vingiuoja ne tik plentai, bet ir geležinkelio...
Skaityti daugiauTarpukario publikacijos antraštė skelbia: „Šakių apskrities įžymieji“. Ištisas puslapis skirtas zanavykų kraštui nusipelniusiems asmenims. Visi išskirtinai vyrai ir viena moteris: kunigas, ūkininkas, valdininkas, rašytojas, knygnešys ir knygrišys, mokytoja ir knygų redaktorius. Paliesime mažiaus plunksnos...
Skaityti daugiau