Jeigu nors kartą išsižiojote, kad Lietuvoje nėra ką pamatyti, ir tik užsienyje galima išvysti šį tą įspūdingo, skaitydami šį straipsnį turėtumėte susimąstyti, ar sakote tiesą. Kadangi atostogos kai kam jau prasidėjo arba visai netrukus prasidės, imkite ir aplankykite 10 dar „nenuvalkiotų“ istorinių Lietuvos vietų, apie kurias būtų galima parašyti ne vieną intriguojantį romaną.
Sapiegų rūmai nusipurto carinės ligoninės dulkes
Ar kada pagalvojote, kaip naujam gyvenimui prikeliami rūmai? Jei norite savo akimis pamatyti rūmų atgimimą ir išgirsti apie beveik detektyvinį restauratorių darbą, užsukite į šiuo metu restauruojamus Sapiegų rūmus Antakalnyje, Vilniuje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK ) kariuomenės vyriausiojo vado, vadinamojo etmono, ir Vilniaus vaivados, Kazimiero Radvilos, XVII a. pabaigoje pastatyti rūmai nusipurto carinės ligoninės dulkes. Restauratoriai po žingsnį keliauja link buvusios barokinės rūmų didybės, kurią iš karto sunku pastebėti. Mat, rūmai prieš daug metų buvo pertvarkyti carinės ligoninės reikmėms.
Lietuvos bankas – tarpukario Lietuvos perlas
Kaunas garsus savo tarpukario architektūra. Tiek daug nuostabių statinių, kaip išsirinkti vieną? Na, jei kada prireiktų į banką, tai kodėl neužsukus į tą, į kurį patenkama pro autentiškas besisukančias duris, marmuriniais laiptais pakylama į salę, pilną šviesos ir apsuptą didingų kolonų. Šis tarpukario istorizmo kūrinys yra vieno garsiausių to meto architektų, Mykolo Songailos, darbas. Užsukite ir būkite nunešti atgal į pirmosios valstybės laikotarpį.
Aukštosios Fredos rūmai Kaune
Dažnas skundžiasi, kad keliauti brangu, tačiau norint išvysti ką nors įdomaus nebūtina vykti toli. Užsukę į Aukštosios Fredos rajoną, galite būti nustebinti, nes čia rasite Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodą, įkurtą dar 1923 m., klasicistinius Fredos dvaro rūmus, su išskirtinio grožio parku bei želdynais. Rūmuose gyveno pirmasis Kauno tvirtovės komendantas. Šioje vietovėje persipina skirtingi istorijos laikotarpiai: kai dar buvo statomi puošnūs dvarai, kai Lietuvoje carinės Rusijos įsakymu buvo pradėta statyti Kauno tvirtovė ir jau Nepriklausomybės laikotarpiu įkurtas botanikos sodas. Tiek mūsų šalies istorijos vingių susipina šiame palyginti nedideliame žemės lopinėlyje.
Aptrupėjęs, bet vis dar didingas Belvederio dvaras
Keliaujant puikiai visiems žinomu Panemunės pilių maršrutu, dažnas taip ir lieka neaplankęs įspūdingos Belvederio dvaro sodybos, apie kurią reklama nutyli. Itališkos vilos tipo, romantizmo laikotarpio rūmai, nors ir paliesti laiko, aptrupėję ir gerokai apgadinti, palikti nerūpestingų savininkų, vis dar išlaikęs savo žavesį ir autentišką laiko dvasią. Šis dvaras negali pasigirti įspūdinga istorija, tačiau lankytojai, kurie ieškodami nuotykių, atklydo į jo prieigas, vienbalsiai tvirtino, kad dvaro dvasia, tiesiog, užburianti ir nukelianti į didikų laikus.
Devyniolikto ir dvidešimto amžiaus sandūroje sustingęs Zervynų kaimas
Kaip šiandien atrodo mūsų gyvenamieji namai? Funkcionalios viena į kita panašios dėžutės? O kur, ne taip jau senai gyveno mūsų protėviai? Jei norite išvysti, kaip atrodė mūsų protėvių namai, užsukite į paminklinį Zervynų kaimą Varėnos rajone. Tradicinė kaimo architektūra ir išplanavimas, leis jums pasijusti lyg grįžus laiko mašina į devyniolikto ir dvidešimto amžiaus sandūrą, tik mažos detalės primins, kad jūs tik turistas praeities palikime.
Nušvitimas akims – Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia
Nuo šios XV a. pastatytos garsių Lietuvos valdovų laikus menančios bažnyčios turistus nuvilioja bene lankomiausia ir garsiausia Lietuvoje Trakų salos pilis. Gal jie nežino, kokia ypatinga yra ši šventovė, kurios statybą fundavo pats Vytautas Didysis. Laikui bėgant, įgavusi barokinę išvaizdą, niokota per karus ir kitus neramumus, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia niekada nebuvo uždaryta ar nenaudota pagal paskirtį. Gal nuo nelaimių ją apsaugojo Dievo Motinos Lietuvos Globėjos paveikslas, savo stebuklingomis galiomis garsėjantis dar nuo XVI a. 2006 metais restauruojant bažnyčią, buvo atidengtos vienintelės Lietuvoje XV a. bizantinio stiliaus freskos. Taigi, kada tik keliu važiuosite pro Trakus, lai neverkia iš skausmo širdis, gaili ašarėlė lai skruostų neplauna, o Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia būna nušvitimas akims.
Lietuviška Mona Liza Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčioje
Keliaujant norime per kuo trumpesnį laiką pamatyti kiek galima daugiau. Tad užsukę į Anykščius, nepraleiskite progos pasivažinėti siauruoju geležinkeliu, vadinamuoju „siauruku“, jo bėgiai veda pro vieną seniausių Lietuvos krikščioniškų centrų, kuriame vienu metu gyveno pats Maironis. Troškūnai – garsūs buvusiu Bernardinų vienuolynu ir barokine Švč. Trejybės bažnyčia. Po restauracijos naujai nušvitęs vienuolynas ir bažnyčia lankytojus traukia stebuklingu laikomu XVI a. Švč. Mergelės Marijos paveikslu „Madona su kūdikiu“. Pastarasis nuolat akimis seka šventovės lankytojus kaip ir garsioji Leonardo da Vinči „Mona Liza“.
Pasijuskite tikru dvarininku Žeimių dvare
Manoma, kad tai vienas seniausių dvarų Lietuvoje, į kurį atvykęs ir žvelgdamas nuo dvaro laiptelių į laukus, gali pasijusti tikrų tikriausiu dvarininku. Dvaro pavadinimas paminėtas dar 1319 metais, kada netoli jo Gediminas sutriuškino įsiveržusius kryžiuočius. Spėjama, kad šiandien matomi klasicizmo stiliaus rūmai pastatyti XVIII a. pabaigoje. Visame dvaro sodybos komplekse išlikę gana daug dvaro statinių, tokių, kaip arklidės, kurios vis dar naudojamos pagal pirminę paskirtį. Šiandien dvare vykdomos įvairios edukacinės programos ir kultūriniai renginiai.
Dvasinės ramybės į Pažaislio vienuolyną
Kauno Pažaislio vienuolyno ansamblis yra vienintelis Lietuvoje barokinės ašinės kompozicijos pavyzdys, taip pat laikomas vienu geriausių brandžiojo baroko pavyzdžių visoje Šiaurės ir Rytų Europoje. Vienuolyno statybų mecenatas, LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas, grįžęs po studijų Italijoje nusprendė čia įkurti kamaldulių vienuolyną. Įgyvendinti savo idėjai jis pasikvietė architektų, tapytojų ir skulptorių iš Baroko gimtinės Italijos. Sovietmečiu vienuolyno paskirtis keitėsi, jis buvo tapęs ir ligonine, ir archyvu. Šiandien čia įsikūrusios Šv. Kazimiero kongregacijos seserys, dėl kurių tęsiama vienuolyno restauracija, taip pat veikia nedidelis viešbutis. Jo kambariai įrengti itin asketiškai, todėl ieškantys dvasinės ramybės gali pasijusti tarsi tikroje vienuolyno celėje.
Varnē – Žemaitėjės šėrdis
Varniai – viena seniausių gyvenviečių Lietuvoje, čia rasta akmens amžiaus stovyklų liekanų. Šiame mieste, įsikūrusiame Žemaitijos centre, gyveno ir kūrė garsiausi šalies rašytojai: Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, Antanas Baranauskas, Mikalojus Daukša, istorikas Motiejus Strjikovskis čia parašė „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusijos kroniką“. Jei norite pasivaikščioti tais pačias takais, kurias kadaise vaikštinėjo mūsų istorijos kūrėjai, užsukite į Varnius.
Taigi, pasičiupkite žemėlapį, pasižymėkite šias „nenuvalkiotas“ istorines Lietuvos vietas ir pirmyn į kelionę. Juk neveltui sakoma, kad geros atostogos matuojamos ne brangaus omaro Kanarų salose kaina, o patirtais įspūdžiais ir akimis užfiksuotomis akimirkomis.
Giedrė Grinkevičiūtė
