Ginčai verslo pasaulyje yra neišvengiami – net ir geriausios sutartys ne visada padeda išvengti nesutarimų. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas konfliktas turi baigtis teismo salėje.
Vis daugiau įmonių Lietuvoje ir tarptautiniu mastu renkasi alternatyvų ginčų sprendimo būdą – komercinį arbitražą. Tai procesas, leidžiantis išvengti ilgų bylų nagrinėjimo metų, išlaikyti konfidencialumą ir gauti profesionalų bei galutinį sprendimą. Arbitražas tampa vis aktualesniu pasirinkimu tiek smulkiam, tiek stambiam verslui.
Komercinis arbitražas yra privatus ginčų sprendimo būdas, kuriame šalys susitaria kreiptis ne į įprastą teismą, o į nepriklausomą arbitražo teismo instituciją ar arbitrą. Tokie ginčai dažniausiai sprendžiami pagal iš anksto šalių pasirašytą arbitražo susitarimą, kuris įtraukiamas į pagrindinę sutartį. Šiame susitarime numatoma, kad kilus ginčui šalys nesikreips į valstybinį teismą, o problemą spręs arbitras arba arbitražo teismas.
Pavyzdžiui, Lietuvoje Vilniaus komercinio arbitražo teismas nagrinėja ne tik vietinius, bet ir tarptautinius ginčus. Procesas čia vyksta pagal aiškiai nustatytas taisykles, o šalys turi galimybę pasirinkti arbitrą pagal ginčo pobūdį. Tai svarbu verslui, kai norima, kad bylas spręstų žmonės, turintys patirties tam tikrose srityse – statybos, IT, finansų ar tarptautiniuose santykiuose.
Kuo komercinis arbitražas skiriasi nuo teismo proceso?
Svarbiausias arbitražo privalumas – lankstumas ir greitis. Tradiciniuose teismuose bylos gali užsitęsti metus ar ilgiau, o arbitražo sprendimai dažnai priimami per kelis mėnesius. Be to, komercinis arbitražas yra visiškai konfidencialus – informacija apie ginčą, sutartis ar finansinius klausimus nelieka vieša. Tai ypač vertina verslininkai, kurie nenori gadinti reputacijos ar dalintis jautria verslo informacija.
Skirtingai nuo teismo, kurį skiria valstybė, arbitražo institucijos veikia privačiai, o jų sprendimai yra galutiniai ir privalomi. Tai reiškia, kad sprendimo negalima apskųsti, kaip įprasta teismo keliu. Tačiau tai tuo pačiu reiškia spartesnį užbaigimą ir mažesnes išlaidas ilgalaikėje perspektyvoje.
Svarbu paminėti ir tarptautinį aspektą – Lietuva yra prisijungusi prie 1958 metų Niujorko konvencijos, kuri numato arbitražo sprendimų pripažinimą ir vykdymą daugiau nei 160 pasaulio valstybių. Tai ypač aktualu tarptautinį verslą vykdančioms įmonėms, kurios nori apsisaugoti nuo rizikos kitose jurisdikcijose.
Darbo arbitražas – atskira sritis, turinti specifiką
Be komercinio arbitražo egzistuoja bei versle gali būti naudingas ir darbo arbitražas. Tai specialus ginčų sprendimo būdas, taikomas darbo santykių kontekste, dažniausiai tarp profesinių sąjungų ir darbdavių. Tokie ginčai paprastai susiję su darbo sąlygomis, kolektyvinėmis sutartimis ar darbo užmokesčio klausimais. Nors darbo arbitražo procedūra panaši – sprendimą priima nepriklausomas arbitras ar komisija, – šioje srityje dažniau veikia valstybinės institucijos ir reglamentavimas yra kiek kitoks.
Darbo arbitražas Lietuvoje dažnai taikomas esant streikų grėsmei ar kolektyvinių derybų aklavietei. Tokiais atvejais arbitras padeda pasiekti kompromisą, kuris būtų priimtinas abiem pusėms.
Kada verta rinktis arbitražą?
Arbitražas tinka ne visiems atvejams, tačiau kai kalbama apie komercinius ginčus, ypač kuriame dalyvauja juridiniai asmenys, tai tampa vis populiaresne alternatyva. Šalys gali pasirinkti arbitrą, kuris turi žinių apie konkrečią verslo sritį, susitarti dėl proceso tvarkos ir trukmės. Sprendimas, kurį priima arbitras, yra vykdomas kaip ir teismo sprendimas, tačiau greičiau, efektyviau ir be papildomų teisminių procedūrų.
Svarbu pasirūpinti aiškiu ir teisiškai tiksliu arbitražo susitarimu dar prieš pasirašant pagrindinę sutartį. Taip pat verta konsultuotis su teisininkais, kurie padės tinkamai formuluoti susitarimą, nurodyti, ar bus taikomas institucinis ar „ad hoc” arbitražas, kiek arbitrų bus, kokia kalba vyks procesas ir kokia teisė bus taikoma ginčui spręsti.
Komercinis arbitražas tampa vis svarbesne verslo ginčų sprendimo priemone. Jis padeda išvengti ilgo, brangaus ir viešo teismo proceso, užtikrina lankstumą, konfidencialumą ir profesionalų požiūrį į ginčą. Darbo arbitražas taip pat turi savo vietą, ypač kalbant apie socialinius ir kolektyvinius santykius. Tiek vienu, tiek kitu atveju pagrindinis veiksnys – šalių pasirengimas konstruktyviam dialogui ir profesionalus teisinis pagrindas. Jei verslas siekia saugumo, aiškumo ir greičio – arbitražas tampa ne tik alternatyva, bet ir pranašumu.
