Šiuo metu galingiausia pasaulio elektrinė su ant vandens plūduriuojančiu modulynu yra įrengta Kinijoje. Jos galia – 40 MWp. Tačiau KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) atsinaujinančiosios energetikos studentai išsiaiškino, kad galingiausia elektrinė galėtų būti ir Lietuvoje. Atlikę saulės elektrinės naudojimo galimybių Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (Kruonio HAE) tyrimą, studentai apskaičiavo, jog, pastarąją pertvarkius, ji būtų beveik aštuonis kartus galingesnė nei galingiausia saulės elektrinė pasaulyje.
„Šiandien didžiausia Huainano saulės elektrinė, kurios įrengta galia siekia tik 40 MW. Palyginus ją su Kruonio HAE galima 300 MW galios elektrine, tikriausia turėtume didžiausią pasaulyje tokią elektrinę ir kartu dar garsintume Lietuvos vardą“, – pasakoja Martynas Vitkauskas, vienas iš tyrimą atlikusių Kauno technologijos universiteto studentų.
Studentų vadovas, KTU EEF lektorius Vytautas Adomavičius priduria, kad elektrinė išsiskirtų ir vandens lygiu hidroakumuliacinės elektrinės aukštutiniame baseine, kuris svyruotų iki 13,5 m.
Pasirinkta technologija dar nėra pasiekusi Lietuvos
Martynas Vitkauskas pasakoja, kad būtent tokią tyrimo temą pasirikti paskatino tyrimo vadovas – Vytautas Adomavičius. Lektorius atkreipė studentų dėmesį į tai, kokie tyrimai vykdomi Lietuvos energetikos srityje, ir, kad trūksta tokių tyrimų, kurie apimtų daugiau nei vieną energetikos rūšį ir jas palygintų.
„Atlikdami tyrimą tarp skaitomų ir analizuojamų straipsnių radome ne vieną įdomią ir originalią idėją, iš kurių labiausiai dėmesį patraukė saulės elektrinių, įrengtų ant vandens, tyrimai. Todėl išsikėlėme tikslą: išanalizuoti saulės elektrinės veikimo charakteristikas įrengus ją ant vandens paviršiaus“, – sako atsinaujinančios energetikos studentai.
Pasak jų, tokia technologija Lietuvos iki šiol dar nėra pasiekusi. Tuo tarpu mokslinėje literatūroje aprašoma, jog vieni pirmųjų apie saulės elektrinių įrengimą ant vandens prabilo japonai, kurie dėl nedidelio šalies ploto pasiūlė šią idėją, kaip galimai tausojančią žemę.
Viena didžiausia plūduriuojančių saulės elektrinių įrengimo įmonių „Ciel & Terre“ (Prancūzija) gali pasigirti įrengusi daugiau nei 80 plūduriuojančių saulės elektrinių daugiau nei šešiolikoje valstybių. Plūduriuojančių saulės elektrinių įrengimas nuo įprastų skiriasi tuo, kad kabeliai bei jų modulių kontaktai turi būti puikiai izoliuoti, kad nepatektų vandens.
„Taip pat svarbus modulių inkaravimas, kad šie būtų toje pačioje vietoje ir būtų atsisukę į pietus“, – pasakoja atsinaujinančiosios energetikos studentai.
Idėja patraukli ir mokslininkams, ir investuotojams
Tokią saulės elektrinę su hidroakumuliacinės elektrinės viršutiniame baseine plūduriuojančiu modulynu, studentų nuomone, įmanoma įrengti ir Lietuvoje, o dar labiau išsivysčiusiose ES šalyse – tuo labiau. Pasaulyje jau yra įrengta šimtai tokių saulės elektrinių su ant vandens plūduriuojančiais modulynais.
„Mūsų pasiūlyta saulės elektrinė būtų unikali tuo, kad pasaulyje tai būtų galingiausia tokio tipo saulės elektrinė – 300 MWp galios. Taip pat ji išsiskirtų tuo, kad vandens lygis hidroakumuliacinės elektrinės aukštutiniame baseine smarkiai svyruotų, t. y. iki 13,5 m. Šiuo metu galingiausia pasaulio elektrinė su ant vandens plūduriuojančiu modulynu yra Huainano saulės elektrinė, įrengta Kinijoje. Jos galia – 40 MWp“, – atskleidžia V. Adomavičius.
Tokio galingumo Kruonio HAE būtų didžiausia pasaulyje. Vis tik M. Vitkauskas sako, kad tokios elektrinės idėja yra tik pamąstymai, o tokį projektą būtų sunku įgyvendinti. Be to, įgyvendinimas būtų labai brangus.
„Tačiau jei Europos elektros tinklas taptų labiau susistemintas, atnaujintas ir bendras, tuomet galėtume kalbėti ir apie tokios elektrinės įrengimą“, – teigia jis.
Saulės elektrinių įrengimas ant vandens telkinių yra puiki alternatyva įrengimui ant žemės, nes įrengus ant vandens tausojami derlingos žemės plotai. Dėl to Kruonio HAE yra puiki vieta įrengti saulės elektrinę, nes HAE aukštutinio baseino plotas būtų naudingiau išnaudotas, taip pat būtų sumažintas išgaravusio vandens kiekis.
„Sumažinus įrengtos galios kiekį, mūsų nuomone, tokios elektrinės idėja būtų ekonomiškai patraukli investuotojams ir naudinga akademinei bendruomenei. Tokio mąsto įrenginys tikrai patrauktų užsienio mokslininkų bei spaudos dėmesį, tačiau didžiausia nauda būtų gamtai. Be to, galinga elektrinė būtų labai paranki Europos mokslininkams, nes informacijos ir mokslinių tyrimų, susijusių su šia sritimi, tikrai nėra apstu“, – pažymi jaunieji KTU mokslininkai.
Atsinaujinančiosios energetikos perspektyvos itin didelės
Saulės energetika – viena iš paprastesnių atsinaujinančios energetikos šaltinių rūšių, kurią gana pigu įrengti, todėl jos apžvalgą atlikti tampa vis lengviau.
Atsinaujinančios energetikos studentai įsitikinę, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai yra vienas iš pagrindinių kovos su klimato kaita sprendimo būdų.
„Visos mūsų studijos ir darbai atsiremia į vieną – ekologiją ir gerovės Žemėje išsaugojimą. Žinoma, ekonominė nauda taip pat pagaliau įgavo pagreitį. Anksčiau žmonės net negalvojo apie racionalią ekonominę naudą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tačiau dabar vis dažniau pastebime, jog tam tikruose regionuose atsinaujinantys energijos šaltiniai tampa pigiausia energijos rūšimi. Smagu girdėti, kad kažkada laikyta utopine idėja palengva tampa tikrove“, – sako KTU studentai.
Paklaustas apie tyrimo metu įgytą patirtį, Martynas Vitkauskas teigia, kad atlikto tokį tyrimą buvo naudinga ir įdomu, ypač vadovaujant Vytautui Adomavičiui. Studentas džiaugiasi gavęs galimybę susipažinti su mokslinių darbų rašymo eiga ir procesu bei galėjęs semtis žinių iš patyrusio tyrimo vadovo. Šiuo metu tiek Martynas tiek ir kiti tyrimo bendraautoriai dirba atsinaujinančios energetikos srityje.
Šiuo metu magistro studijose studijuojantis Martynas atvirauja, kad KTU inžinerinės studijos reikalauja daug darbo bei kantrybės, tačiau rezultatai tikrai verti pastangų, o gaunamas inžinieriaus diplomas turi didelę vertę darbo rinkoje.
KTU informacija
