Smurtas šeimoje yra skaudi žmogaus teisių ir lyčių lygybės problema nacionalinėje, europinėje ir pasaulinėje plotmėje. Smurtiniai veiksmai prieš kitą asmenį yra akivaizdus žmogaus teisių pažeidimas. Mokymasis užkirsti kelią smurtui nėra nei pasirinkimas, nei prabanga, tai būtina žmonijos išlikimo sąlyga. Šioje srityje yra daug kelių vedančių į sėkmę, tačiau ne mažiau kelių veda į nesėkmę.
Civilizuoto pasaulio visuomenė sėkmingai atsikratė kai kurių smurto formų, pavyzdžiui, vergovės. Pavyksta pašalinti tokias mirtino smurto formas kaip karai, žudynės. Tačiau visuomenėje dar yra smurto formų, kurios sunkiai pripažįstamos ir paprastai nematomos. Tai kasdienis fizinis, psichologinis, seksualinis ir ekonominis smurtas šeimoje, psichologiškai ir fiziškai žalojantis įvairaus amžiaus ir įvairių visuomenės sluoksnių žmones.
Pastangos mažinti smurtą prieš moteris nebūtų pakankamai veiksmingos, jeigu nebūtų skiriama reikiamo dėmesio darbui su smurtautojais – ne tik sankcijų taikymui, bet ir alternatyvių poveikio priemonių plėtojimui. Vienas iš Valstybinės smurtoprieš moteris mažinimo strategijos uždavinių – tobulinti alternatyvių poveikio priemonių taikymą smurtautojams, skatinti organizacijų, dirbančių su smurtautojais, siekiančiais atsikratyti smurtinio elgesio šeimoje, kūrimąsi ir veiklą.
Asmenys, norintys keisti smurtinį elgesį, visuomet turi galimybę kreiptis į konsultacijas
teikiančius psichologus. Tačiau patirtis rodo, kad vien tik psichologinės konsultacijos
ar psichoterapiniai užsiėmimai ne visada veiksmingi, jie neužtikrina, kad smurtinis elgesys šeimoje pasikeis. Smurtauti linkę asmenys dažnai nėra motyvuoti keisti savo elgesį, kreiptis dėl pagalbos. Užsienio šalių patirtis rodo, kad tik suderintos teisinės ir socialinės pagalbos priemonės įpareigoja smurtinio elgesio šeimoje asmenis dalyvauti socialinio mokymosi programose.
Todėl įstatymai, socialinės paslaugos, psichologinė pagalba, saugumo užtikrinimas nukentėjusiesiems bei smurtinio elgesio šeimoje keitimo programų įgyvendinimas yra kompleksas būtinų priemonių,mažinant smurtą šeimoje, teikiant pagalbą smurto šeimoje aukoms ir smurtautojams.
Neįveikus ar nesumažinus smurto šeimoje, sunku kalbėti apie visuomenės gerovę, lyčių lygybę ar moterų ir vyrų lygias galimybes, kadangi smurtas šeimoje žeidžia kiekvieną jos narį, stabdo ir žaloja žmogaus asmenybės vystymąsi, palieka gilius randus individo psichikoje.
Smurtas šeimoje stabdytinas ne vien todėl, kad žaloja asmenį ir šeimą, bet ir todėl, kad valstybei atneša didelę ekonominę žalą: smurtą patyrusio žmogaus teisių gynimas ir atkūrimas, gydymas ir reabilitacija, grąžinimas į visuomenę valstybei kainuoja dideles lėšas, nekalbant apie tai, kad smurto sužalotas žmogus ilgą laiką ar net visą gyvenimą negali būti visavertis visuomenės gyvenimo dalyvis, kūrybingai, gerai atlikti pareigas visuomenei ir šeimai. Tai taikytina ir smurtinį elgesį vartojančiam asmeniui.
Statistiniai duomenys rodo, kad visų rūšių nusikaltimų kontekste (plėšimų, vagysčių, sunkių kūno sužalojimų) vyrai, dažniau nei moterys, tampa agresijos aukomis. Vyrai dažniau patiria smurtą viešose vietose, o moterys dažniau tampa seksualinės prievartos, taip pat smurto šeimoje.
Marijampolės askrities vyrų krizių centras, įkurtas 2013 metų gegužės mėnesį veda smurtinio elgesio keitimo programą į kurią nukreipia asmenis Probacijos tarnybos iš visos Marijampolės apskrities Teismų sprendimu. Pritaikant Danijos DAVD programą, apmokyti darbuotojai dirbdami su smurtautojais ir vykdydami Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą matome, kad ši veikla yra labai prasminga, naudinga, apsaugoti šeimas nuo smurto prieš artimuosius viktimizacijos. Iš kelių šimtų buvusių smurtautojų, programos dalyvių, tik 1 vyras įvykdė po keleto metų pakartotiną smurtą.
Marijampolės apskrities vyrų krizių centro direktorė
Adolfina Blauzdžiūnienė
