Anot tarpukario dienraštyje „Lietuvos Aidas“ sutinkamos žinutės, „Retas kuris Lietuvos miestų yra suvaidinęs tokį žymų vaidmenį lietuvių tautinio atgimimo istorijoje, kaip Marijampolė.
1905 metais atgavus lietuvišką spaudą, vaikai buvo vežami kaip ir anksčiau į Marijampolės gimnaziją. Bet kad iš jų išeitų kunigai jau nebuvo būtinas reikalas. Konservatyvūs tėvai sutikdavo ir su tuo, kad vaikas, baigęs Marijampolės gimnaziją, įstotų nors į universitetą. Maža to atsirado reikalas leisti į mokyklas ne tik berniukus, bet ir mergaites.
1911 m. Marijampolėje įsikūrė pirmoji lietuvių mergaičių progimnazija. Į ją netrūko jau mokinių net iš kaimų. Tokiu būdu Marijampolėje užaugo pirmosios miesto inteligentės.
Mieste egzistavo daugybė įvairių draugijų. Buvo itin populiarūs lietuviški vakarai. Pirmasis toks vakaras Marijampolėje įvyko 1905 metais. Tai buvo tikra mūsų teatro užuomazga. Į tokius vakarus atvykdavo ir kaimiečiai.
Lietuvių tautinio atgimimo laikuose labai svarbu paminėti Veiveriuose buvusią mokytojų seminariją. Išleido kelias mokytojų lietuvių kartas, kurios pasiskirstė po visus Sūduvos regiono miestus ir miestelius.
Lietuvių tautinio susipratimo reikalu Marijampolės miestas ir visa apskritis buvo toli pažengę jau prieš pirmąjį pasaulinį karą. Ir kada 1918 metais mušė Nepriklausomybės atstatymo valanda, iš šio miesto stojo į darbą tiek talkininkų, kiek retai kuris kitas miestas yra davęs.“
1933 m.
Tomas Sušinskas
