Užimtumo tarnybos duomenimis, gegužės 18 d. buvo registruota 199,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų – jie sudarė 11,6 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Nuo karantino pradžios darbo neturinčių asmenų padaugėjo 39 tūkst. (24,1 proc.). Teigiama tendencija, kad bedarbių skaičiaus augimo tempai lėtėja – devintą karantino savaitę registruotų bedarbių skaičius augo 0,8 proc.
Praėjusią savaitę registruoto nedarbo rodikliai neaugo 23 iš 60 šalies savivaldybių: 12 savivaldybių bedarbių dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų mažėjo, 11 – nepakito.
Devintą karantino savaitę per darbo dieną vidutiniškai registravosi po 1,1 tūkst. asmenų. Pirmą karantino savaitę besiregistruojančiųjų skaičius siekė 1,2 tūkst., antrą – 1,4 tūkst., trečią – 1,8 tūkst., ketvirtą – 1,9 tūkst., penktą – 1,5 tūkst., šeštą – 1,2 tūkst., septintą – 1,1 tūkst., aštuntąją – 1,3 tūkst.
Karantino laikotarpiu 21,9 proc. įregistruotų darbo ieškančių asmenų dirbo prekybos sektoriuje, kas penktas (20,2 proc.) – apdirbamosios gamybos sektoriuje. Devintą karantino savaitę tarp besiregistruojančių didėjo skaičius asmenų, kurie dirbo finansinės ir draudimo veiklos bei kasybos ir karjerų eksploatavimo sektoriuose. Labiausiai mažėjo dirbusiųjų statybos, transporto ir saugojimo sektoriuose – po 1,4 proc. punkto. Nekvalifikuoti darbininkai sudarė beveik trečdalį (32,4 proc.) besiregistruojančių asmenų.
Gegužės 11–17 d. Užimtumo tarnyboje 1,8 tūkst. šalies darbdavių įregistravo 2,6 tūkst. laisvų darbo vietų – tai 11,1 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę. Iš viso karantino laikotarpiu Lietuvos darbdaviai registravo 20,1 tūkst. laisvų darbo vietų.
Darbo pasiūlymų mažėjo visose apskrityse, išskyrus Vilniaus ir Tauragės. Daugiausia laisvų darbo vietų registravo apdirbamosios gamybos bei didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorių įmonės.
Daugiausia darbo pasiūlymų pateikta nekvalifikuotiems darbininkams – pagalbiniams darbininkams, valytojams, pakuotojams, etikečių klijuotojams. Didesnės įsidarbinimo galimybės buvo paslaugų sektoriaus darbuotojams ir pardavėjams bei specialistams.
Devintoji karantino savaitė išsiskiria išaugusia virėjų paklausa – jų ieško kavinės, restoranai, mažmeninės prekybos nespecializuotose parduotuvėse veiklą vykdančios įmonės. Paslaugų sektoriaus darbdaviai taip pat ieškojo virėjų, pardavėjų, pardavėjų kasininkų ir apsaugos darbuotojų. Nors artėja vasaros sezonas, tačiau didesnės darbo paklausos pajūrio kurortuose Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje nėra stebima. Neringos savivaldybėje buvo tik trys darbo pasiūlymai virėjams ir apklausų atlikėjui, Palangos m. savivaldybėje – 44, daugiausia ieškoma padavėjų.
Tarp paklausių specialistų – pardavimo vadybininkai, logistikos specialistai ir socialiniai darbuotojai.
Iki karantino paskelbimo per savaitę vidutiniškai buvo įdarbinama po 4,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Po karantino paskelbimo kovo 16 d. įdarbinimas sumažėjo daugiau kaip perpus – vidutiniškai 2,2 tūkst. per savaitę. Devintą karantino savaitę tarpininkaujant Užimtumo tarnybos specialistams padėta įsidarbinti 3,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų – tai 54 proc. daugiau nei aštuntąją. Moterys tarp įdarbintųjų sudarė 44,6 proc.
Nuo kovo 16 d. tarpininkauta įdarbinant 19,1 tūkst. asmenų.
Užimtumo tarnybos informacija
