Išlaisvintas žmonių ir bendruomenių kūrybiškumas bei valdymo sąžiningumas padėtų Lietuvai vėl grįžti į augimo kelią savų žmonių kiekiu, gyvenimo aplinkos gerinimu bei pajamomis.
SĄŽININGUMAS
Jau rašiau laikraštyje „Suvalkietis“ (2024.01.09, „Rail Baltica“ miražai ir valstybės interesų trypimas) ir savo FB paskyroje, kad Lietuvos valdžios institucijos ir atskiri pareigūnai bei verslo lobistai neįvykdė savo įsipareigojimų Europos Komisijai bei savo šalies piliečiams. Jie 2015 m. iššvaistė apie 1 milijardą litų (savų ir ES lėšų) skirtų greitojo geležinkelio Rail Baltica statybai. Sąmoningai žinodami bei iš anksto susitarę, statė bet ką ir bet kaip, bet ne pažadėtą greitąjį geležinkelį. Tai mūsų visų lėšų ir lūkesčių grobstymas. Atsakingus asmenis ir visą procesą būtina ištirti ir valstybės lygiu įvardinti tam, kad tai daugiau nesikartotų. Pamokoms.
Prašydamas stabdyti III-iojo geležinkelio Rail Baltica planavimą ir statybą, apie tai rašiau Prezidentui, Vyriausybei, ministerijai. Mano dabartinės pareigos ir galios per mažos, kad sustabdyčiau milijardinių lėšų švaistymą statyboms ir vėlesnei kasmetinei eksploatacijai. Visgi, pavyko išsireikalavau ministerijos patvirtinimą, rašantį, kad 2015 metais lėšos taip panaudotos (iššvaistytos) bijant jų netekti.
Tai nėra vien tik istorija – tai pamoka mums ateičiai, kad, dabar (2023-2025 m.) planuojant statyti II-ąją Rail Baltica, būtų užkirstas kelias lėšų švaistymui nuo anksčiau planuotų 2-3 iki jau fantazuojamų 6-8 milijardų eurų. Tai ir pamoka, kuri gali padėti užkirsti kelią dar ir trečiosios Rail Baltica statybai (planuojama 1-ąjį „greitajį“ senąjį geležinkelį dvejose vietose sujungti su naujai planuojamu II-uoju greituoju geležinkeliu).
Esu inžinierius ir suprantu projektavimą, konstrukcijas, tad manęs neapgaudinėtų neskaidrūs projektuotojai bei statybininkai. Nepardavinėju valstybės interesų, tad tapęs Seimo nariu, turėčiau visai kitas galimybes spausti peržiūrėti šį ir kitus stambiausius valstybės vardu planuojamus projektus.
Supraskite, kiek galima sutaupyti mūsų visų lėšų kitiems tikslams, jeigu pavyktų „fantazuotojus“ (grobstytojus) nuo 6-8 milijardų „nuleisti“ į realius statybų kaštus. Tam reikia valios, gebėjimų ir sąžiningumo. Aš to turiu pakankamai.
Verslininkai projektuotojai, statybininkai ir kiti valstybės piliečiai mato seimo, ministerijų ir savivaldybių tarybų, t.y. valstybės ir savivaldybių nesąžiningus politikus, davusius priesaikas, bet atvirai vagiliaujančius biudžeto pinigus, iš degalinių vagiančius bei perkančius kuro čekius ir kitus „išlaidų“ dokumentus. Sąžiningumu turime augti visi kartu, bet pradžią turėtų padaryti LR Seimo ir savivaldybių tarybų nariai, ministerijų vadovai.
Visi Seimo ir Vyriausybės bei savivaldybių tarybų nariai, tame tarpe merai bei politinio pasitikėjimo asmenys, kurie neteisėtai ėmė ir „gavo“ (vogė) biudžeto lėšas, privalo ne tik grąžinti lėšas, bet ir atsistatydinti iš pareigų bei užleisti tas vietas (pareigas) kitiems, jų partijų sąrašuose eilės tvarka esantiems asmenims. Tai būtina padaryti nelaukiant teismų sprendimų.
Atsistatydinus patiems, gali būti palikta galimybė dalyvauti sekančiuose rinkimuose. Pašalinus teismo sprendimu – dalyvavimas rinkimuose turėtų būti apribotas mažiausiai 5 metų laikotarpiui.
Apsivalius priesaiką duodančiųjų ratui, turėsime stipresnį moralinį pamatą to reikalauti iš eilinių piliečių.
Atsisakant korupcijos, „šešėlio“, nepotizmo ir kitų skaudulių, valstybė ir savivaldybės surinks žymiai daugiau mokesčių bei taupiau panaudos biudžeto ir įmonių lėšas, t.y. su potencialiai esamu pinigų kiekiu įgyvendinsime didesnius sveikatos ir socialinės apsaugos, švietimo, kultūros, ūkio, saugumo ir kitų viešųjų įsipareigojimų kiekius.
Šie veiksmai leistų didinti valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamas greituoju laiku.
KŪRYBIŠKUMAS IR PASITIKĖJIMAS PILIEČIAIS
Valstybės valdymo struktūra yra didelė, ne viską apimanti ir spėjanti, ne visada skaidri, nejautri regionams, todėl būtina jos atsakomybes ir lėšas (atskiroms funkcijoms) gausiau dalintis su regioninėmis (būsimomis), vietinėmis (miestų ir rajonų lygmuo) ir seniūnijų (būsimomis) lygmens savivaldybėmis.
Tam reikalinga esminė Valstybės teritorinio valdymo reforma bei naujos regioninės politikos priemonės. Siūlau esmines priemones:
1. Savivaldos ir regioninė plėtra, bendruomenių bei asmenybių iniciatyvų, teisių ir atsakomybių skatinimas
1.1.Seniūnijoms (valsčiams) bei kraštams (regionams), greta jau esančių, siūlau suteikti savivaldos teises su savarankiškais biudžetais (su neperdėtais valdymo aparatais, dalį jų perkeliant iš kitų lygių), stiprinant Valstybę ir sudarant galimybes aktyvioms bendruomenėms pačioms priimti savo lygio sprendimus bei greičiau augti ir gerintis gyvenimo, darbo bei poilsio galimybes. Seniūnijoms (valsčiams) siūlau suteikti 3 lygių funkcijų rinkinius, atsižvelgiant į jų dydžius bei gyventojų skaičių.
1.2.Siūlau įteisinti ir tiesiogiai rinkti aukštesnio, II-o lygio (sudarytų etnografiniu ar jam artimu principu) Sūduvos ir kitų kraštų (regionų) savivaldybių tarybas (seimelius), su didesne (Čekijos ir Lenkijos pavyzdžiu iki 40%) Europos Sąjungos programos lėšų perskirstymo dalimi regiono viduje 7 metų biudžetiniams laikotarpiams (laikantis pažangioms ES šalims nusistatytų NUTS 2 ir NUTS 3 formato nuostatų, jau 2028-2034 metų laikotarpiui; primenu, regionus turi Belgija, Olandija, Slovėnija ir kitos už Lietuvą mažesnės šalys; regionų augimo pajamos atperka jų valdymo išlaidas).
1.3. Lietuvos socialinę ir regioninę atskirtį siūlau mažinti ir mokestinėmis lengvatomis – mažinant mokesčių dalį gyventojams ir ūkio subjektams, proporcingai jų geografiniams ir socialiniams atstumams nuo Vilniaus ir kitų ekonominių centrų, stiprinant kitas regioninės politikos priemones.
1.4.atkurti Marijampolės miesto savivaldybę (į savarankiškas atskiriant miesto ir kaimiškąją dalis).
2.Lietuva turi išlikti ir augti visur – sostinėje Vilniuje, kraštų ir rajonų centruose bei kiekviename miestelyje, kaime ar vienkiemyje, todėl:
2.1.sieksiu sutarti ir patvirtinti Valstybės ir savivaldybių mažiausiai 20 metų laikotarpiui garantuojamus trijų lygių palaikomo augimo (buvimo ar vidinio rekolonizavimo) gyvenamuosius centrus, ypatingai pasienio rajonuose (išskyrus su Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestais besiribojančiose seniūnijose) ir nuo 5 didžiųjų ekonominių centrų nutolusiose vietinėse savivaldybėse, juose nustatytam laikotarpiui užtikrinant (mažesnius nei patvirtinta kiekinius klasių komplektavimo ar panašius kriterijus) atitinkamas būtiniausias kokybiškas sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros, socialines bei kitas paslaugas.
2.2.visuose Lietuvos pasienio rajonuose, o taip pat 3-io lygio PA centruose būtina įteisinti ir taikyti šias ar joms artimas priemones:
– nuo 30 iki 70 % mažinti GPM uždirbantiems pajamų mažiau nei po atitinkamai 30.000-15.000 Eur/m;
– taikyti ne didesnį nei 5 % pelno mokesčio tarifą ūkinėms veikloms, uždirbančioms iki 50.000 Eur/m pajamų bei atitinkamai 10 % – uždirbančioms iki 500.000 Eur/m.
2.3.į PA centrus dirbti atvykstantiems būtiniausių paslaugų specialistams garantuoti Valstybės mokamus kasmėnesinius 200 Eur priedus prie atlyginimo.
3.Garantuoti nemokamas pagrindines ugdymo ir mokymo priemones visiems Valstybės ir savivaldybių ikimokyklinio ugdymo ir mokymo įstaigų moksleiviams.
4.Jaunimo iki 29 metų pirmajai ūkinei veiklai pirmaisiais metus, bet ne didesnei nei 20.000 Eur pajamų ribai taikyti 0 % pelno mokesčio tarifą, 20.001-50.000 Eur pajamų ribai – 5 % pelno mokesčio tarifą, ūkinei veiklai antraisiais metais, bet ne didesnei nei bendrai 100.000 Eur pajamų ribai – taikyti 10 % pelno mokesčio tarifą.
5.Skatinsiu susigrąžinti lietuviškos bei pritraukti kitos kilmės įmonių mokesčių mokėtojų registraciją į Lietuvą, pirmaisiais metais joms taikant 70 %, o antraisiais metais 30 % nuolaidą mokesčių normų (lyginant su kita šalimi) skirtumui, išlaikant tolesnės veiklos ilgaamžiškumo garantiją bei kapitalo/mokesčių sumų ribas.
6.Remti savivaldybių ir privataus verslo partnerystę kooperacijos pradžioje žemės ūkio produkcijos gamyboje ir perdirbime, kituose versluose PA centruose, jų prekių pardavimuose, išlaikant paramos dydžio, trukmės ir gamybos / paslaugų masto proporcijas.
7.Taikyti tarptautines konsultacijas ir normas, kurti mokesčių ir skatinimo sistemą Lietuvos tradiciniams bei transporto sektoriaus verslams konkuruojantiems su kaimyninių šalių perdėtai remiamais verslais.
Kūrybiškumo augimas ne tik padės įgyvendinti žmonių ir bendruomenių lūkesčius, bet ilgainiui leis kurti pridėtinę vertę ir didinti valstybės biudžeto pajamas.
Padėkite man ir kitiems Nacionalinio susivienijimo atstovams tai įgyvendinti ateinančių ketverių metų laikotarpiu.
Esu vienintelis Nacionalinio susivienijimo vienmandatės apygardos kandidatas Marijampolės regione, todėl visus Sūduvos krašto gyventojus, palaikančius mane ir Nacionalinį susivienijimą, prašau antrajame daugiamandatės (partijų) biuletenyje rinktis sąrašą Nr.2 ir mane reitinguojant (Nr. 59), sudaryti galimybę Jus atstovauti ne tik Marijampolėje, bet ir visame Sūduvos krašte.
Iš anksto dėkoju už pasitikėjimą, aš Jūsų nenuvilsiu.
Pagarbiai,
Gintaras Skamaročius.
Nepartinis kandidatas į LR Seimo narius vienmandatėje Marijampolės apygardoje ir 2-ame – Nacionalinio susivienijimo sąraše, mano reitingavimo numeris sąraše – 59.
Politinė reklama bus apmokėta iš Nacionalinio susivienijimo PK sąskaitos.
