Iš šešių aukso medalių, kurie buvo įteikti lietuviams gegužės paskutinį šeštadienį Taline vykusiose Pasaulio fitneso federacijos (WFF) ir pasaulio kultūrizmo federacijos organizacijų (WBFF) Europos kultūrizmo čempionate, vienas atiteko kazlųrūdiečiui Evaldui Vosyliui.
Kazlų Rūdos jėgos sporto atstovas savo mėgiamoje atsispaudimų nuo lygiagrečių rungtyje atlikęs 220 pakartojimų tapo vyrų jėgos fitneso Europos čempionu. Šiame čempionate dalyvavo 16 šalių sportininkai. Apie vykusį Europos čempionatą, pasiektus rezultatus kalbamės su Evaldu:
– Gal galite papasakoti plačiau, kokia buvo šių varžybų priešistorė? Kaip atsidūrėte Taline?
– Sakyčiau, viskas prasidėjo dar 2013 – siais, kuomet birželio 1-ąją Kazlų Rūdoje buvo pasiektas 246 pakartojimų rezultatas. Jis oficialiai buvo užregistruotas Factum agentūroje ir laikomas Lietuvos rekordu. Tuomet tikėjausi palaikymo ir pagalbos iš Kazlų Rūdos valdžios atstovų, bet… Praėjusių metų rudenį dalyvavau Vilniuje „Savickas Classic“ sporto festivalyje, kuriame buvo mano mėgiama rungtis ir tuomet savo pasirodymu gerokai pranokau varžovus. Šiose varžybose sulaukiau daugiau dėmesio iš sportininkų nei iš organizatorių. Palankios aplinkybės susiklostė man tų pačių metų lapkričio pabaigoje. Giedriaus Bielskaus dėka turėjau galimybę pasirodyti pasaulio fitneso taurės varžybose. Jose atlikau 201 pakartojimą. Po varžybų susipažinau su Vytautu Mikuckiu, kuris ir suorganizavo kelionę į Taliną.
– Kas sunkiausia buvo prieš startą ar jo metu šiame čempionate? Kokie buvo patirti didžiausi netikėtumai?
– Prieš startą buvo sunkiausia nežinomybė, kokia bus publika ir tai, kad pasitaikė lygiagretės ne tokios, ant kokių aš paprastai treniruojuosi. Nerimo įnešė tai, kad jos buvo žemesnės nei įprastai, be to ir rankenos buvo storesnės. Malonus netikėtumas man buvo tai, kad viso pasirodymo metu sulaukiau palaikymo ir nuolatinių plojimų. Nulipus nuo scenos sulaukiau daug sveikinimų iš visiškai nepažįstamų žmonių.
– Kokį įspūdį paliko šių varžybų organizavimas?
– Varžybų organizavimas, mano supratimu, buvo tikrai aukšto lygio, viskas vyko laiku ir vietoje, jokių nesklandumų nebuvo. Apie mano siekį pagerinti pasaulio rekordą, kuris lig tol buvo oficialiai lyg ir 147 pakartojimai ir jo autoriumi buvo suomis Jari Lampe, salėje susirinkusiems žiūrovams buvo pranešta trimis kalbomis, tai turėjau pagrindo manyti, kad publiką tai suintrigavo.
– Kokio pats tikėjotės rezultato? Ar jis jums netikėtas?
– Tikėjausi gero rezultato, nes jau kelionės metu jaučiau palaikymą tiek iš trenerio, tiek iš komandos narių pusės. Planavau padaryti 200 pakartojimų. Tai man pavyko ir rezultatu esu patenkintas.
– Užpraeitų metų birželį Kazlų Rūdoje buvote atlikęs 246 pakartojimus, dabar – 220. Kaip vertinate šį santykinai nedidelį skirtumą ir savo sportinę formą lyginant su 2013-siais metais?
– Šiuo metu jaučiuosi pakankamai gerai, manau ir dabar esu pajėgus pakartoti tą rezultatą, nes Taline vykusiose varžybose dėl tam tikrų priežasčių visų savo resursų neišnaudojau ir pasirodymą baigiau dar turėdamas rezervo. Nepaisant to, kad Kazlų Rūdos sporto klube pasikeitė situacija, vis dar bendrauju su pirmu savo treneriu iš kurio sulaukiu naudingų patarimų. Jais pasinaudojęs vis dar tobulėju.
– Atstovavote Lietuvai. Ką jums tai reiškia? Daugelį komandos narių ko gero matėte irgi pirmą kartą. Kaip priėmė kolegos?
– Esu lietuvis ir džiaugiuosi, kad kitose šalyse galiu garsinti Lietuvos vardą. Komandos kolegų priėmimas mane maloniai stebino, bendravimas buvo toks, kad susidarė toks įspūdis lyg būtume užaugę viename kieme.
– Ar teko su kokių nors šalių sportininkais pabendrauti? Kokiomis problemomis ar džiaugsmais varžovai gyvena?
– Džiaugsmai ir rūpesčiai labai panašūs kaip ir Lietuvoje: finansinių sunkumų turinčių klubų sportininkams tenka atstovauti varžybose turtingesniems klubams ir savo pasirodymais, pasiektais rezultatais garbingai juos atstovauja, iškovoja ne vieną pergalę ir gėdos jiems tikrai nepadaro.
– Kokia buvo salės reakcija siekiant rekordo? Kokių atsiliepimų sulaukėte po pasirodymo iš kitų varžybų dalyvių ?
– Kaip jau minėjau, iš salės žiūrovų sulaukiau tikrai didelio palaikymo, kurio tiesą sakant nesitikėjau. Kai kurie sportininkai buvo nustebę, kad būdamas tokio sudėjimo turiu tiek jėgos ištvermės. Varžybų dalyviai, matyt, to nesitikėjo ir po mano pasirodymo sulaukiau nuoširdžių sveikinimų.
– Esate minėjęs, kad rezultatas yra vertinimo fazėje ir oficialiai lyg ir nėra dar patvirtintas. Ar turite kokių nors naujienų šiuo klausimu?
– Na taip, šiai dienai kol kas oficialiai nėra dar jis pripažintas kaip rekordas, bet kiek turiu informacijos, šis pasirodymas sudomino Gineso rekordų knygos atstovus ir ieškosiu galimybių, kaip visa tai įtvirtinti, kad tai nebūtų tik kokia nors akimirką trunkanti užgaida.
– Gal galite palyginti publiką ir jos elgesį Lietuvoje ir Estijoje pasirodant sportininkams…?
– Man susidarė toks įspūdis, kad Estijoje žmonės kultūringesni, labiau sportininkus palaiko. Neišgirdau iš salės pusės nei vienos replikos ar įžeidžiančios sportininką pastabos. Deja, nors ir esu lietuvis, tokių akibrokštų iš mūsų publikos pasitaiko.
– Kokio dėmesio sulaukėte grįžęs į Lietuvą asmeniškai jūs , komandos kolegos?
– Sulaukiau dėmesio iš savo artimųjų ir draugų bei komandos. Manau, kad ponams su kostiumais rekordai yra nereikšmingas įvykis.
– Ar vertas buvo pasiekimas to įdėto darbo ir pastangų, kurias įdėjote? Kodėl?
– Mano supratimu, kad ir koks pasiekimas būtų, jis visada vertas pastangų ir įdėto darbo. Jei ne visi esame gabūs pasiekti aukščiausią rezultatą, tai visi be išimties galime lenkti varžovus valia, ryžtu ir atkaklumu siekiant to, kas tau tikrai pasiekiama.
– Artimiausi planai, lūkesčiai?
– Artimiausiu metu sieksiu gerinti savo asmeninius rezultatus ir Lietuvoje užfiksuotą rekordą…
– Ir pabaigai…
– Naudodamasis proga norėčiau padėkoti savo šeimai, draugams, pirmajam treneriui, dabartiniam – Vytautui Mikuckiui ir jaunalietuvių sporto organizacijos fitneso klubo sportininkėms už puikų palaikymą.
Parengė sporto centro direktoriaus pavaduotojas Giedrius Gorianovas
