Seimas praėjusiais metais sugriežtino socialinių įmonių veiklą, nors tam prieštaravo net ir jose įdarbinami neįgalieji. Tuo metu tokias bendroves prižiūrinti Užimtumo tarnyba jas užsimojo kone sunaikinti.
Už nusižengimą, kuris pagal galiojančius teisės aktus vertas viso labo 40 eurų, galima paralyžiuoti visos bendrovės veiklą. Taip elgiasi Užimtumo tarnyba, o panašių atvejų yra ne vienas.
Būtent 40 eurų bauda 2018 metais buvo skirta socialinės įmonės „Auto Idea“ vadovui už tai, kad viena šios bendrovės darbuotoja dirbo ne pagal grafike nustatytą darbo laiką. Nors direktorius nesiginčydamas baudą sumokėjo, Lietuvos darbo birža (dabar – Užimtumo tarnyba) nusprendė panaikinti šiai bendrovei socialinės įmonės statusą ir nutraukė jai priklausančios paramos mokėjimą.
Tokį nuosprendį neadekvačiu pripažino tiek Vilniaus apygardos administracinis, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismai.
Tačiau panašiai Užimtumo tarnyba elgiasi ir kitais atvejais. Už panašius prasižengimus, susijusius su neteisingai užpildytais darbo laiko grafikais, 200 eurų baudą gavo ir bendrovė „NTB valda“. Negana to, jai irgi buvo panaikintas socialinės įmonės statusas. Bendrovei laimėjus pirmosios instancijos teisme su Užimtumo tarnyba buvo sudaryta taikos sutartis.
„Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti“, – nagrinėdamas „Auto Idea“ skundą pabrėžė Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Bet tokie valstybės institucijų nepraėjo be pėdsakų: „Auto Idea“, prieš dvejus metus turėjusi daugiau nei 160 darbuotojų, dabar jų turi 70, o įmonės „NTB valda“ darbuotojų gretos, 2017-aisiais viršijusios 200 žmonių, dabar susitraukė iki vos 19.
Pasak UAB „NTB valda“ direktoriaus Donato Plečkaičio, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos praėjusiais metais sudaryta speciali komisija nustatė, kad Užimtumo tarnyba bent jau „NTB valdos“ atveju pažeidė ne tik Viešojo administravimo įstatymo, bet ir dar kelių teisės aktų nuostatas. Ministerija taip pat neprieštaravo taikos sutarčiai, tačiau ją sudaryti buvo delsiama.
„Nepaisant to, kad Užimtumo tarnyba, vadovaujama direktorės Ligitos Valalytės, teisines bylas pralaimėjo, o nemažai žmonių neteko darbo vietų, bet ši organizacija toliau tęsia kovą prieš socialines įmones – neseniai visa valstybės pagalba buvo sustabdyta bendrovei „Linkris“, o motyvas – vėl tie patys darbo grafiko pažeidimai“, – pažymėjo D. Plečkaitis.
Svarbu tai, kad Užimtumo tarnyba tokį nuosprendį priėmė nepaisydama fakto, jog „Linkris“ šiuo metu teismui yra užginčijęs Valstybinės darbo inspekcijos sprendimą dėl aptiktų pažeidimų. Tačiau teismo nutarties dėl neaiškių priežasčių nutarta nelaukti.
„Pernai Seimas ir taip apribojo galimybė socialinėms įmonėms gauti valstybės paramą, nustatęs vos 15 proc. pajamų iš neremtinų veiklos rūšių kartelę bei prievolę reinvestuoti ne mažiau kaip 75 procentus pelno. Su tuo dar galima susitaikyti. Tačiau kai už keliasdešimties eurų vertės pažeidimą bendrovė netenka jai priklausančio statuso bei paramos, tai jau protu sunkiai suvokiama. Mūsų organizacijos narių teigimu, tokių atvejų yra ne vienas ir ne du, todėl belieka tikėtis, kad be atodairiškas socialinių įmonių naikinimo vajus bus pristabdytas bent teismuose“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Jo tvirtinimu, socialinės įmonės yra viena svarbiausių priemonių plečiant galimybes įsidarbinti neįgalumą turintiems asmenims.
Lietuvoje yra apie 300 tūkst. žmonių su negalia. Socialinėse įmonėse įdarbinti apie 7 tūkst., dar apie 40 tūkst. dirba kitose bendrovėse.
