Vyriausybė klysta neleisdama atsidaryti ne maisto prekių parduotuvėms, knygynams, kirpykloms, grožio salonams ir kitiems smulkiems verslams, kurie galėtų ne blogiau negu didieji prekybos centrai užsikrinti pirkėjų ir pardavėjų saugumą.
Tuo įsitikinę verslo atstovai ragina Vyriausybę aklai nesivadovauti prieštaringomis sveikatos ekspertų išvadomis ir iš naujo įvertinti koronaviruso pandemijos valdymo priemones, atsižvelgiant į jų efektyvumą bei poveikį galimam COVID-19 ligos plitimui.
Neišgirdo verslo organizacijų prašymo
Vyriausybė pirmadienį nusprendė šio trečiadienio posėdyje nesvarstyti verslo atstovų prašymo leisti atidaryti ne maisto parduotuves bei leisti atnaujinti grožio ir kitų paslaugų teikimą.
Lietuvos darbdavių konfederacija ragino Vyriausybę atšaukti prekybos ribojimus ir leisti veikti ne maisto prekių parduotuvėms. Konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas teigė, kad nustatyti karantino reikalavimai iškraipo konkurenciją, o jų nauda valdant pandemiją abejotina.
Pasak jo, dabar didžiausią naudą gauna maisto prekių parduotuvės, kurios prekiauja buitine technika, namų apyvokos daiktai ir kitomis prekėmis. Tuo metu parduotuvės, kurių veikla nėra prekyba maisto prekėmis, šiuo metu dirbti negali.
Lietuvos kosmetikų ir kosmetologų asociacija prašė Vyriausybę leisti nuo vasario 1 d. atnaujinti darbą grožio specialistams.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė girdinti verslo prašymus atlaisvinti ribojimus, tačiau argumentavo, kad greiti pokyčiai gali neigiamai paveikti gerėjančią koronaviruso pandemijos situaciją.
Nepraranda vilčių įtikinti Vyriausybę keisti požiūrį
D. Arlauskas Alfa.lt prisipažino nė nesitikėjęs, kad Vyriausybė rimtai apsvarstys verslo pateiktus argumentus, kadangi oficialiai prašymas įteiktas pirmadienį ryte.
„Ryte parašėme raštą. Logiška, kad per pusdienį įsigilinti ir priimti sprendimus neįmanoma, be to, reikia surengti konsultacijas. Iš tikrųjų mes labiau orientavomės į kitos savaitės Vyriausybės posėdį, kai bus daugiau ar mažiau aiški užsikrėtimų skaičiaus tendencija“, – sakė D. Arlauskas.
Vis dėlto, jo teigimu, pagrindinis kreipimosi tikslas buvo pasiųsti Vyriausybei „šiek tiek kitokią žinią“, nepalikti sprendimo vien ekspertams, besivadovaujantiems metodikomis, kurių teisingumo esą dar niekas neįrodė.
Pasak D. Arlausko, darbdavių konfederacija siūlo vertinti ne tik užsikrėtimų skaičių, bet ir žmonių susibūrimo kontrolę prekybos ir kitose konkrečiose vietose. „Reikia sukurti algoritmą, pagal kurį būtų galima prognozuoti, kad konkrečioje vietoje žmonių skaičius neviršytų leistinos ribos“, – sakė jis.
Esą dabar daugiausia kalbama apie tai, kad leidus veikti verslui, užsiimančiam ne maisto prekyba ar tiekiančiam paslaugas, bus prarasta pandemijos plitimo kontrolė
„Mes kaip tik savo rašte išdėstėme, kad, remiantis kitų šali patirtimi, atlaisvinant suvaržymus, reikia nepamiršti ir kontrolės. Nes vien atlaisvinimas gali privesti prie tokios pačios situacijos, kuri buvo po pirmo karantino“, – pabrėžė D. Arlauskas.
„Yra labai paprastų, patikrintų metodų“
Konfederacijos nuomone, mažos ne maisto parduotuvės ir paslaugas teikiantis smulkus verslas gali užtikrinti žmonių saugumą ir riboti klientų srautus ne blogiau, o gal ir geriau negu tai dabar daro veikiantys prekybos centrai.
„Ar dabar kas nors kontroliuoja, kiek žmonių vienu metu lankosi „Maximoje“, IKI, „Norfoje“ ar „Rimi“ prekybos centre? Taigi niekas nieko nekontroliuoja. Taip, mažiau krepšelių padeda. Bet juk ateina ir šeimomis, ir kitaip“, – sakė jis.
D. Arlauskas atkreipė dėmesį, kad prie didžiųjų prekybos tinklų pastatytos užkardos automobiliams ir tokiu būdu ribojamas automobilių skaičius – automobilių gali atvykti tiek, kiek yra vietų. Tačiau šį principą esą galima pritaikyti ir ribojant pirkėjų skaičių parduotuvėse, kurioms dabar dirbti draudžiama.
„Mes pagal Singapūro pavyzdį siūlome, kad prie įėjimo į parduotuvę veiktų davikliai, kurie būtų susieti su programėle telefone ar kitaip perduotų informaciją. Jeigu lankytojų skaičius viršytų nustatytą, durys automatiškai užsidarytų – niekas neįeitų. Yra labai paprastų metodų, kurie itin sėkmingai taikomi pasaulyje. Tiesiog mums reikia kitaip, moderniau mąstyti ir, įvertinus naujas technologijas, priimti sprendimus. Automobilius sugebame kontroliuoti pastatydami užkardas, o žmonių kažkaip negalime. Tai šiek tiek juokingai atrodo“, – stebėjosi pašnekovas.
„Klaida padaryta antro karantino pradžioje“
D. Arlauskas mano, kad teisingai pasirinkus priemones, nuo pat antro karantino pradžios buvo galima leisti dirbti ne maisto prekių parduotuvėms, tuo pačiu nesukeliant didesnio pavojaus žmonių sveikatai.
„Tiesiog reikėjo geriau kontroliuoti. Mes ėjome pačiu lengviausiu keliu. Panaudojome politinės valios instrumentą bei remiamės ekspertų išvadoms. Bet tarp ekspertų irgi nėra vieningos nuomonės. Vienas sako: jokiu būdu, tik balandžio mėnesį leiskime. Kitas nori jau rytoj atlaisvinti varžtus. Kuo tada vadovautis? Esame tų ekspertų įkaitai. Todėl mes ir sakome: kad nebūtume įkaitais, pasitelkime šiuolaikines technologines priemones. Tada ne aplinkybės reguliuos mūsų padėtį, o mes patys galėsime prognozuoti aplinkybes. Tiesiog reikia kito požiūrio“, – dėstė jis.
D. Arlauskas sutinka, kad pusdienio „suprasti“ verslo siunčiamą žinią Vyriausybei „tikrai neužtenka“.
„Bet jeigu neužteks ir savaitės, mes būsime labai nusivylę“, – prisipažino jis.
Konfederacija nesiūlo leisti verslo veiklą nuo kitos savaitės ar nuo vasario 1 d., ar nuo kurio kito konkretaus termino.
„Jeigu leisime dabar be kontrolės, procesas bus nekontroliuojamas. Siūlau pasirengti ir tada leisti Svarbiausiai, keisti mąstymą. Jie dabar vertina tik užsikrėtusiųjų skaičių ir kiek bus pasiskiepijusių, kada gyventojai įgis kolektyvinį imunitetą. Bet tai yra spėlionės“, – svarstė jis.
Laukia derybų su Vyriausybe
D. Arlauskas šiuo metu laukia derybų su Vyriausybe – esą reikia susitikti ir išaiškinti Konfederacijos siūlymo detales. „Labai svarbu, ar Vyriausybė norės susitikti ir diskutuoti, ar laikysis įsikibusi politinės valios instrumento“, – sakė jis.
D. Arlausko nuomone, priėmus konfederacijos siūlymą, atsidaryti galėtų tas verslas, kuris sugebėtų užtikrinti nustatytus lankytojų srautus, – ir prekybos, ir paslaugų įmonės. „Šioje vietoje valstybė turi tik kontroliuoti, kaip laikomasi nustatytų sąlygų“, – pastebėjo darbdavių atstovas.
Jis stebėjosi, kad šiuo metu šunis kirpti leidžiama, o žmonių – ne: „Gerai, mylime mes tuos šunis, bet…“
Pasigenda valdžios veiksmų logikos
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė, Alytaus krašto verslininkių asociacijos prezidentė Dalia Matukienė Alfa.lt tvirtino nenorinti vertinti epidemiologų rekomendacijų, tačiau valdžios veiksmuose logikos pasigendanti.
„Aš pati esu blaiviai mąstantis žmogus. Kuo skiriasi maža parduotuvė, kuri užtikrina visus saugos reikalavimus, ir didysis prekybos centras, kuris taipogi užtikrina visus reikalavimus? Tarkime, mažoje parduotuvėje, kuri pardavinėja vinis, vienu metu negali būti daugiau kaip du žmonės. Jie apsiperka per penkias minutes. Ar didžiajame prekybos centre kas nors apsiperka per penkias minutes? Ir ar ten yra du žmonės? Tai kur yra didesnė galimybė pasigauti tą nelaimingą virusą? Kai mes visi atsakysime į šiuos klausimus, tada tikrai žinosime, kur teisybė ir ką reikia daryti“, – svarstė D. Matukienė.
Verslo atstovė įsitikinusi, kad Vyriausybė, uždraudusi smulkaus verslo veiklą, suklydo pačioje karantino pradžioje. „Manau, padaryta klaida, bet ar tikrai dabar negalima priimti kitokio sprendimo? Manau, kad galima“, – tikino ji.
Verslas pasirengęs saugiai dirbti
D. Matukienė svarstė, kad epidemiologinę situaciją reikėtų įvertinti sausio 31 d. – jeigu padėtis blogėtų, priimti vienus sprendimus, jeigu gerėtų, – leisti dirbti visam smulkiajam verslui ar bent pasakyti, kad rengtųsi veiklos pradžiai.
Pasak jos, dauguma mažų parduotuvių per pirmą karantiną ir užėjus antrajai pandemijos bangai įsirengė atsarginius išėjimus, tad jose galima pro vienas duris įeiti, pro kitas išeiti ir tokiu būdu užtikrinti, kad pirkėjų srautai nesusitiktų. „Tačiau niekas neatsižvelgė, kad įmonės investavo, jas vis tiek uždarė“, – piktinosi ji.
D. Matukienės teigimu, tokius išėjimus, netgi atskirus koridorius, įsirengė kone visi knygynai, pramoninių prekių parduotuvės. „Verslas investavo paskutinius pinigus, kad tik galėtų išsilaikyti, bet jiems vis tiek uždraudė dirbti“, – pastebėjo ji.
Tarybos pirmininkė mano, kad turėtų būti leidžiama dirbti ir paslaugų įmonėms, kurios užtikrina saugumą, tai kirpyklos, grožio, kosmetikos salonai. „Kirpėjos per pirmą karantiną yra pasirašiusios privalomus reikalavimus, pagal juos tarp vieno ir kito kliento paliekamas 15 minučių tarpas, per kurį dezinfekuojamos patalpos. Salonuose įrengta nauja ventiliacija. Nežinau, kaip didieji, bet mažiukai – visas smulkusis verslas – tikrai puikiai pasirengę užtikrinti saugumą“, – tikino ji.
Prašo greičiau leisti veiklą
Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkė Regina Makūnienė mano, jog mažų parduotuvių iš viso nereikėjo uždaryti. „Dabartinėje situacijoje, viena vertus, apmaudu, kad neleidžia dirbti, kita vertus, kažkokią paramą rengiasi suteikti. Be tikėkimės, kad artimiausiu metu vis tiek turės leisti dirbti“, – Alfa.lt sakė ji.
Kauno regiono verslininkus vienijanti asociacija prašo, kad Vyriausybė greičiau leistų dirbti smulkiajam verslui, kuris yra įsirengęs antrą išėjimą bei gali užtikrinti kitus privalomus saugumo reikalavimus.
Arvydas Jockus
