Likus vos dienai iki šv. Velykų, daugybė žmonių jau susiplanavę, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių.
Mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė pastebi, kad į šventinį valgiaraštį neretai vis dar žvelgiama pamirštant, kad net ir svarbiomis progomis besaikis maisto produktų vartojimas gali nemenkai sutrikdyti sveikatą. Vaistininkė išskiria 3 esmines klaidas ir pataria kaip elgtis, jei jų nepavyksta išvengti.
Persivalgymas ir produktų netoleravimas
Vaistininkė A. Krušnienė pastebi, kad prieš didžiąsias šventes žmonės linkę kurį laiką neva patausoti skrandį ir „palikti vietos“ šventiniams patiekalams. Vieni nusprendžia nuo pat ankstaus ryto iki susibūrimo su šeima nieko nevalgyti, kiti – dar keletą dienų iki šventės laikosi bado dietos, taip bandydami paspartinti virškinimo procesus.
„Nemažą dalį ant tradicinio lietuviško šventinio stalo besirandančių maisto produktų ragaujant kartu gali apsunkti virškinimas. Tarkime, nors patys kiaušiniai nėra sunkiai virškinamas produktas, juos valgant su riebia mėsa, pieno produktais, saldžiais vaisiais ar bandelėmis, virškinimo procesai tampa gerokai sudėtingesni.
Tačiau sėsti prie gėrybėmis nukrauto stalo išalkus – taip pat nėra geras sprendimas. Tokiu atveju gali atrodyti, kad mums reikia daug maisto sotumo jausmui pasiekti. Nors sotumas, kaip ir persivalgymo simptomai, gali nepasireikšti iš karto. Pirmieji ženklai – skrandžio ar pilvo srityje jaučiamas diskomfortas, pavyzdžiui, pilnumo jausmas, diegliai ar skausmas. Vėliau gali atsirasti pykinimas, pojūtis tarsi maistas būtų užstrigęs stemplėje, pilvo pūtimas, noras dažniau atsirūgti“, – vardija A. Krušnienė.
Ji paaiškina, kad siekiant išvengti persivalgymo, nederėtų atsisakyti įprasto kasdienio maitinimosi režimo ir laikytis sąmoningos mitybos taisyklių: valgyti neskubant, mažesnėmis porcijomis, daryti pertraukas tarp skirtingų patiekalų. Svarbu nepamiršti, kad vanduo ir kiti gėrimai taip pat skatina sotumo jausmą.
„Jei nepavyksta išvengti su persivalgymu ar apsunkusiu virškinimu susijusių problemų, galima paskatinti šiuos procesus vartojant virškinimo fermentų. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad dalis žmonių juos vartoja neteisingai, pavyzdžiui, praėjus valandai ar kelioms po valgio, kada jau yra jaučiami sunkūs persivalgymo simptomai. Virškinimo fermentų vartojimo indikacijose dažniausiai nurodyta, kad reikia juos vartoti valgio metu arba iškart po to. Taip pat išgėrus vaistų, rekomenduojama kurį laiką riboti karštus patiekalus bei gėrimus“, – sako A. Krušnienė.
Refliukso pinklės
Dar vienas dažnas švenčių palydovas – refliuksas. Padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui už krūtinkaulio gali atsirasti nemalonus, deginantis jausmas arba duriantis skausmas, pasireikšti graužulys gerklės gale ar net pojūtis lyg maistas „liptų atgal į gerklę“. Vaistininkė paaiškina, kad šie simptomai išryškėja bangomis ir daugeliu atvejų kyla dėl neapsaugotos stemplės gleivinės dirginimo, kai prie skrandžio esantis raumeninis vožtuvas pilnai neužsidaro arba pernelyg atsipalaiduoja. Tokiu atveju rūgštis iš skrandžio prasiveržia į stemplę, o vėliau – į gerklę.
„Rėmuo paprastai vargina pavalgius, miegant pietų miego, naktį ar po vakarėlio. Susiduriantiems su refliuksu, šventinis Velykų stalas išties gali prilygti tikram rebusui – dažnai vis dar rizikuojame ir valgome viską, tad nė nebeatsekame, koks maisto produktas galėjo prisidėti prie prastos savijautos. Įtakos refliukso atsiradimui turi daug kas: didesnės maisto porcijos, trumpos ar jokių pertraukų tarp pagrindinių patiekalų bei užkandžių, alkoholio vartojimas, keptas arba riebus maistas, nenugriebto pieno produktai. Mėgstantys ryškius skonius bei kavą – taip pat susiduria su refliuksu“, – sako A. Krušnienė.
Anot jos, nereikėtų delsti imtis atitinkamų priemonių. Visų pirma, pavalgius nepatariama gulėti ar lankstytis – geriau išeiti pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru, pavyzdžiui šventinę dieną rinktis artimųjų aplankymą pėstute, o ne automobiliu. Taip pat reikėtų vengti riebių patiekalų, gausaus alkoholio bei kavos vartojimo, šokolado, citrusinių vaisių. Pastebėjus, kad simptomai nesiliauja, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ar vaistininką.
Apsinuodijimo rizika
Rečiau besisukiojantiems virtuvėje, apsinuodyti maistu gali būti labai paprasta. Dažniausiai tai lemia sugedęs ar netinkamomis sąlygomis laikomas maistas, kuriame jau būna įsiveisę mikrobai. Tačiau apsinuodyti galima ir nesilaikant tinkamos higienos gaminant maistą ar valgant, taip pat nepakankamai termiškai apdorojant produktus ar vartojant tai, ko netoleruoja mūsų organizmas.
„Apsinuodijus organizmas siekia pašalinti mikrobus, todėl žmonėms dažniausiai sutrinka virškinimo procesai: jaučiamas pykinimas, vemiama, viduriuojama. Taip pat gali pakilti temperatūra, skaudėti raumenis, varginti bendras kūno silpnumas. Daugybei žmonių ši būklė praeina savaime per keletą dienų, tačiau pasitaiko ir rimtesnių atvejų, kada tenka vykti į gydymo įstaigą. Jei asmuo netenka labai daug organizmo skysčių, gali ištikti dehidratacija, sutrikti nervų sistema, išsivystyti sisteminės kitų organų ligos“, – vardija „Camelia“ vaistininkė A. Krušnienė.
Pasak jos, pajutus lengvus negalavimus, signalizuojančius apsinuodijimą, nereikėtų griebtis saujos vaistų. Pavyzdžiui, jei apsinuodijus stipriai viduriuojama, loperamido hidrochlorido preparatai gali net pabloginti situaciją – mikrobai tampa tarsi įkalinti žarnyne ir negali pasišalinti kartu su išmatomis. Vaistininkė pataria tokiu atveju geriau pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kurie atsižvelgs į situaciją individualiai ir pagelbės išsirenkant tinkamus preparatus.
„Šalia to reikėtų nepamiršti, kad viduriavimas bei vėmimas kartu su skysčiais iš organizmo pašalina druskas, gliukozę bei mineralus, todėl įvairūs šių medžiagų kompleksai tampa bene būtini. Pastarųjų galima rasti vandenyje tirpių miltelių, pastilių ar specializuotų gėrimų forma. Tam, kad naudingos medžiagos būtų pasisavinamos geriausiai, preparatus patariama gerti mažais gurkšneliais, tarp kiekvieno jų darant pertraukas“, – patarimais dalijasi farmacijos specialistė.
